Tarību Sājonga

Союз Советских Социалистических Республик

(Detaliau) (Detaliau)
Gīvavėma laikuotarpis	1922 - 1991
Valstībinė kalba	Oficialē valstībėnes kalbuos nebova. Faktėškā - rosū
Suostinė	Maskva
Pluotas  - Ėš vėsa	22 402 200 km2
Gyventojų  - Iš viso (1991)  - Tonkoms	293 047 571 13/km²
Valiota	Roblės
Laik zuona	UTC +3 iki +11
Valstībinis himnos	Tarību Sājongas himnos
Interneta kuods	.su

Tarību Suocēlėstėniu Respoblėku Sājonga (TSRS, trumpiau Tarību Sājonga aba Suovietu Sājunga) - valstībė, gīvavos nu 1922 m. groudė 30 d. ligė 1991 m. groudė 25 d. TSRS valde vėina pagrindėnė partėjė - kuomonėstu partėjė, katruos generalėnis sekretuorios bova i TSRS vaduovs.

TSRS istuorėjė

Sājungas pradė bōva 1923 m. lėipas 6 d., kumet Rosėjės Tarību Federacėnė Suocēlėstėnė Respoblėka, Ožkaukazės TFRS, Baltarosėjės TSR ė Okraėnas TSR pasėrašė Sājongas akta.

1934 m. siejės 18 d. TSRS bova priimta i Tautū Sajunga.

Pu ontruos svieta vainuos TSRS bōva veina ėš maktīngiausiu svieta valstībiū. Lėgė Stalėna smerties valstībe vīkdita tuotalėtarėzma puolėtėka, kūmet liōb būtė susėduoruojama so nepritarintēs buolševiku rėžimō.

1991-12-31 valstībė galotėnā nustuojė egzėstoutė.

TSRS vaduovā

Vladimirs Lenins	1922-1924	(SSRS ikories, valde lėgė sava smertės)
Juosips Stalins	1928-1953	(valdė lėgė sava smertėis)
Nikita Chruščiovs	1953-1964	(bova nošalints nu pareigū)
Leonids Brežnevs	1964-1982	(valdė lėgė sava smertės)
Jurėjos Andruopovs	1982-1984	(valdė lėgė sava smertės)
Konstantins Černenko	1984-1985	(valdė lėgė sava smertės)
Michails Gorbačiovs	1985-1991	(valdė lėgė vasltībės žlogėma)

Šaltėnē

• Burauskaitė. Genocido aukų vardyno statistikos duomenys