Tarību Sājonga
| |||||
| |||||
| Gīvavėma laikuotarpis | 1922 - 1991 | ||||
| Valstībinė kalba | Oficialē valstībėnes kalbuos nebova. Faktėškā - rosū | ||||
| Suostinė | Maskva | ||||
| Pluotas - Ėš vėsa |
22 402 200 km2 | ||||
| Gyventojų - Iš viso (1991) - Tonkoms |
293 047 571 13/km² | ||||
| Valiota | Roblės | ||||
| Laik zuona | UTC +3 iki +11 | ||||
| Valstībinis himnos | Tarību Sājongas himnos | ||||
| Interneta kuods | .su | ||||
Tarību Suocēlėstėniu Respoblėku Sājonga (TSRS, trumpiau Tarību Sājonga aba Suovietu Sājunga) - valstībė, gīvavos nu 1922 m. groudė 30 d. ligė 1991 m. groudė 25 d. TSRS valde vėina pagrindėnė partėjė - kuomonėstu partėjė, katruos generalėnis sekretuorios bova i TSRS vaduovs.
TSRS istuorėjė
Sājungas pradė bōva 1923 m. lėipas 6 d., kumet Rosėjės Tarību Federacėnė Suocēlėstėnė Respoblėka, Ožkaukazės TFRS, Baltarosėjės TSR ė Okraėnas TSR pasėrašė Sājongas akta.
1934 m. siejės 18 d. TSRS bova priimta i Tautū Sajunga.
Pu ontruos svieta vainuos TSRS bōva veina ėš maktīngiausiu svieta valstībiū. Lėgė Stalėna smerties valstībe vīkdita tuotalėtarėzma puolėtėka, kūmet liōb būtė susėduoruojama so nepritarintēs buolševiku rėžimō.
1991-12-31 valstībė galotėnā nustuojė egzėstoutė.
TSRS vaduovā
| Vladimirs Lenins | 1922-1924 | (SSRS ikories, valde lėgė sava smertės) |
| Juosips Stalins | 1928-1953 | (valdė lėgė sava smertėis) |
| Nikita Chruščiovs | 1953-1964 | (bova nošalints nu pareigū) |
| Leonids Brežnevs | 1964-1982 | (valdė lėgė sava smertės) |
| Jurėjos Andruopovs | 1982-1984 | (valdė lėgė sava smertės) |
| Konstantins Černenko | 1984-1985 | (valdė lėgė sava smertės) |
| Michails Gorbačiovs | 1985-1991 | (valdė lėgė vasltībės žlogėma) |