Peržiūrėti šaltinį Epyras

{{Šaltiniai}}

{{otheruses}}
{{Regionasd
 | Spalva = #DEB887;
 | Tipas = Graikijos istorinis regionas
 | Pavadinimas = Epyras (Ήπειρος)
 | Foto = Dodona Zeus temenos.jpg
 | Šalis = [[Graikija]] ([[Epyro periferija|Epyras]]), pietų [[Albanija]]
 | Vėliava = 
 | Tauta = Graikai (epyriečiai)
 | Kalba = Š. vakarų graikų dialektas
 | Valstybės = [[Epyro karalystė]] 370-167 m. pr. m. e.
 | Miestai = [[Dodona]]
 | Žemėlapis = Ancient Regions Mainland Greece.png
 | Sąrašas =
 }}

'''Epyras''' ({{gr|Ήπειρος|Epeiros}}, dorėnų kalba: Ἄπειρος ''Ápeiros'') – [[Balkanai|Balkanų]] istorinis regionas, esantis dabartinėje šiaurės vakarų [[Graikija|Graikijoje]] ir pietų [[Albanija|Albanijoje]]. Graikijos Epyras didžiąja dalimi sutampa su [[Epyro periferija]], o Albanijos valdoma Epyro dalis yra vadinama [[Šiaurės Epyras|Šiaurės Epyru]].

== Geografija ==
Epyras yra [[Jonijos jūra|Jonijos jūros]] rytinėje pakrantėje, ir apima pakrantės atkarpą nuo [[Vliorės įlanka|Oriko įlankos]] šiaurėje (ties [[Vliorė]]s miestu Albanijoje) iki [[Ambracijos įlanka|Ambracijos įlankos]] pietuose (ties [[Preveza|Prevezos]] miestu Graikijoje). Šiaurėje jis ribojasi su [[Ilyrija]] (Albanija), o pietuose – su [[Akarnanija]]. Iš rytų jį nuo [[Makedonijos regionas|Makedonijos]] ir [[Tesalija|Tesalijos]] atskiria [[Pindas|Pindo]] kalnai.

Epyras yra kalnuotas kraštas, čia plyti [[Dinarinės Alpės]]. Dėl Jonijos jūros artumo šis kraštas gauna daug lietaus, daugiausia visoje Graikijoje. Svarbiausios Epyro upės yra [[Vjosė]], [[Acheronas]], [[Arachtas]].

Kalnuotumas ir neprieinamumas neleidžia vystyti žemdirbystės. Svarbiausias krašto ūkis yra gyvulininkystė, čia auginama daug avių ir ožkų, vietos garsėja savo sūriais ir pieninkystės produktais. Tačiau dauguma maisto įvežama iš kitų Graikijos vietų.

== Istorija ==
[[Vaizdas:Map of ancient Epirus and environs (English).svg|thumb|250px|left|Senovės Epyro žemėlapis]]

=== Senovės Epyras ===
II tūkst. pr. m. e. yra randama epyriečių gyvenviečių. Tuometinė kultūra patyrė [[Mikėnų kultūra|Mikėnų kultūros]] įtaką, jau tuo metu formavosi svarbiausios šventvietės, tokios, kaip [[Dzeusas|Dzeuso]] šventykla [[Dodona|Dodonoje]].

II tūkst. pr. m. e. pabaigoje per Epyrą migravo [[dorėnai]]. Jie išstūmė daugumą vietos gyventojų į pietus, o Epyre apsigyveno dorėniškai kalbančios tautos. Čia susiformavo trys pagrindinės gentys: [[chaonai]], [[molosai]] ir [[tesprotai]].

Epyras buvo laikomas [[Senovės Graikija|graikų civilizacijos]] dalimi, kadangi jo gyventojai '''epyriečiai''' (epirotai) kalbėjo vienu iš dorėnų tarmių. Nepaisant nuošalumo, Epyras vaidino ypač svarbų vaidmenį graikų religiniame gyvenime, mat čia buvo šventykla Dodonoje, beveik tokio svarbumo, kaip [[Delfai]].

Tačiau kultūra jie buvo graikų civilizacijos periferijoje ir gerokai skyrėsi nuo kitų regionų, tokių, kaip [[Atika]] ar [[Korintija]]. Skirtingai nei kitur Graikijoje, Epyre nesusiformavo stiprūs miestai-valstybės. Be to, regionas visada buvo priešiškų barbnarų genčių dėmesio centre: šalies gyventojai kovojo su [[ilyrai]]s šiaurėje.

=== Aekidų dinastija ===
{{main|Epyro karalystė}}
Apie 370 m. pr. m. e. molosai įkūrė Aekidų dinastiją, ir taip buvo sukurta Epyro valstybė. Karaliaus Arybo dukterėčia Olimpija ištekėjo už kaimyninės [[Makedonijos regionas|Makedonijos]] karaliaus Pilipo II, taip sudarydama sąjungą, ir tapdama [[Aleksandras Makedonietis|Aleksandro Makedoniečio]] motina.

Atsidūręs Makedonijos įtakoje Epyras išsaugojo savo dinastiją. Jo vienas žymiausių valdovų [[Pyras Epyrietis|Pyras]] kovojo [[Didžioji Graikija|Didžiojoje Graikijoje]], atnešdamas Epyrui trumpalaikę šlovę ir sužibėjimą.

Per III a. pr. m. e. trys Epyro gentys sudarė lygą, kuri turėjo savo parlamentą ''synedrion''. Tuo metu krašte vis labiau stiprėjo Romos įtaka. Kol [[Senovės Roma|Roma]] kariavo su [[Makedonija]], Epyras siekė išlaikyti neutralumą, tačiau ilgainiui jis suskilo, nes molosai palaikė Makedonijos pusę, o kitos tautos – Romos. Susiskaldymas ir silpnumas nulėmė Epyro pralaimėjimą Romai, ir šalis 167 m. pr. m. e. buvo prijungta prie [[Romos imperija|Romos imperijos]].

=== Romos ir Bizantijos imperijoje ===
{{main|Senasis Epyras|Nikopolis (tema)}}
Romos imperijoje Epyras buvo prijungtas prie Makedonijos provincijos, ir tik po Diokletiano reformų III a. vėl buvo išskirtas kaip atskiras administracinis vienetas – [[Senasis Epyras]]. Padalinus Romos imperiją, Epyras tapo vakariausia Rytų Romos imperijos dalimi.

=== Epyro despotija ===
{{main|Epyro despotija}}
[[Bizantija]]i žlugus po Ketvirtojo [[Kryžiaus žygiai|kryžiaus žygio]], 1204 m. Mykolas Komninas Dukas užgrobė Aitoliją ir Epyrą, įkurdamas atskirą valstybę – Epyro despotiją. Ji valdė ir nemažą dalį Albanijos.

Ši valstybė žlugo nuo albanų sukilimų ir [[Serbija|Serbijos]] užkariavimų. 1359 m. Bizantija sugrąžino valdžią šalyje, o 1430 m. Epyras atiteko [[Osmanų imperija]]i.

=== Osmanų imperijoje ===

=== Padalinimas ===
{{Senovės Graikijos regionai}}
{{Commons|Ήπειρος|no=T}}

[[Kategorija:Epyras| ]]