Peržiūrėti šaltinį George Bernard Shaw

[[Vaizdas:George bernard shaw.jpg|thumb|Dž. Bernardas Šo]]

'''George Bernard Shaw''' (''Džordžas Bernardas Šo'', kitaip dar ''Bernardas Šo'', [[1856]] m. [[liepos 26]] d. – [[1950]] m. [[lapkričio 2]] d.) – vienas iškiliausių airių dramaturgų, [[1925]] m. gavęs [[Nobelio literatūros premija|Nobelio literatūros premiją]].

== Biografija ==
B. Šo gimė [[Dublinas|Dubline]], [[Airija|Airijoje]] neturtingoje protestantų šeimoje. [[1870]] m. jis persikėlė į [[Londonas|Londoną]] tikėdamasis pradėti literatūrinę karjerą. Tačiau, B. Šo pirmąją savo pjesę parašė tik sulaukęs 36 metų. Jis anksti pradėjo rašyti romanus, spausdino juos periodikoje, tačiau pasisekimo nesulaukė. Nuo [[1885]] m. rašė teatro bei koncertų kritikos straipsnius ''Star'' laikraščiui. Vėliau vis daugiau kūrė pats. [[1895]] m. B. Šo tapo ''Saturday Review'' kritiku, tai buvo jo, kaip dramataturgo, pirmieji žingsniai. [[1898]] m. jis vedė turtingą airių paveldėtoją Charlotte Payne-Townshend ir tais pačiais metais parašė pirmąją sėkmingą savo pjesę „Kandida“. Iki [[1913]] m. B. Šo parašė žymiausias savo komedijines dramas. Po [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulino karo]] jis pradėjo rašyti rimtesnes dramas.

B. Šo yra kol kas vienintelis autorius apdovanotas ir Nobelio premija (1925), ir Oscaro prizu (1938). Nobelio premijos pinigus B. Šo skyrė A. Strindbergo kūriniams išversti į anglų kalbą.

Nepaisant to, kad B. Šo buvo demokratinis socialistas, [[1930]] m. jis pritarė [[Stalinas|Stalino]] diktatūrai ir netgi padarė keletą dviprasmiškų pareiškimų, kurie gali būti interpretuojami kaip pro – hitleriniai, pritarė masiniam kai kurių žmonių grupių žudymui (bet humaniškam). [[1945]] m. B. Šo pareiškė, kad [[Hitleris]] tapo „pamišusiu mesijumi“. Jis tai palygino su [[Sovietų Sąjunga]], kur, anot jo, ''„Stalinas padarė gera, padarydamas dalykus geresnius daug greičiau nei parlamentai“''.

[[1950]] m. B. Šo mirė savo namuose Hertfordšyre.
== Kūryba ==
Įvedęs reikšmingą naujovę – vadinamąją idėjinę pjesę, apie [[1900]] m. B. Šo reformavo tradicinį anglų [[teatras|teatrą]]. [[Henrikas Ibsenas|Henriko Ibseno]] veikiamas, socialinei dramai suteikė diskusijos formą, – joje polemizavo, demaskuojančia ironija ir paradoksalia minčių seka kritikavo socialines ydas. Sąmojingi jo dialogai atskleidžia skirtingus požiūrius; savąjį B. Šo dėsto tobulai parašytame įžangos žodyje. Ankstyvosiose pjesėse jo socialinių reformų troškimas nukreiptas prieš [[Viktorijos laikai|Viktorijos laikų]] visuomenę („Pono Sartorijaus įnamiai“, 1893 m.) bei veidmainišką moralę („Ponios Voren profesija“, 1894 m.). B. Šo manė, kad komedija įgalina veiksmingai kritikuoti, kuriant stipraus charakterio, simpatiškus neigiamus ir teigiamus personažus. Gaivališkos gyvybinės jėgos pergalę geriausiai atskleidžia „Žmogus ir antžmogis“, „Atgal į Metuzalę“ bei „Šventoji Joana“.

Patį reikšmingiausią B. Šo sceninį veikalą „Pigmalionas“ (1913 m.) po penkiasdešimties metų (1956 m.) Frederikas Levis pasirinko savo visame pasaulyje žinomo miuziklo ''Mano puikioji ledi'' scenarijumi.

== Kūriniai ==

=== Pjesės ===
(nepilnas sąrašas)
* (1898) „Ginklai ir vyras“
* (1898) „Kandida“
* (1901) „Cezaris ir Kleopatra“
* (1902) „Žmogus ir antžmogis“
* (1905) „Majoras Barbara“
* (1906) „Gydytojo Dilema“
* (1913) „Pigmalionas“
* (1921) „Atgal į Metuzalę“
* (1923) „Šventoji Joana“

=== Romanai ir esė ===
* Karo nuojauta
* Inteligentiškos moters vadovas socializmui ir komunizmui
* Juodoji mergaitė ieško Dievo

== Nuorodos ==
{{wikiquote}}
{{Commons|Category:George Bernard Shaw}}

{{Nobelio literatūros premija}}

{{DEFAULTSORT:Shaw}}

[[Kategorija:Nobelio literatūros premijos laureatai]]
[[Kategorija:Anglijos rašytojai]]