Peržiūrėti šaltinį Gliukozė

{{šaltiniai+}}
{{Infolentelė chembox
| pavadinimas = Gliukozė
| paveikslėlis = [[Vaizdas:Beta-D-Glucose.svg|150px]] [[Vaizdas:Beta-D-glucose-3D-vdW.png|100px]]
| IUPAC = 6-(hidroksimetil)oksanas-2,3,4,5-tetrolas
| kiti pavadinimai = Dekstrozė, '''Glc'''
| cheminė formulė = C<sub>6</sub>H<sub>12</sub>O<sub>6</sub>
| SMILES = <small>C(C1C(C(C(C(O1)O)O)O)O)O</small>
| molinė masė = 180,16 g/mol
| išvaizda =
| CAS =50-99-7 (D-gliukozė)<br />921-60-8 (L-gliukozė)
| PubChem = {{PubChem|5793}} 
| EINECS = 
| InChI =
| tankis ir būsena = 1,54 g cm<sup>−3</sup>
| tirpumas =
| lužio rodiklis =
| lydymosi temp = α-D-glukozė: 146&nbsp;°C<br />β-D-glukozė: 150&nbsp;°C
| virimo temp =
| rūgštingumas =
| bazingumas =
| valentingumas =
| klampumas =
| struktūra = 
| molekulinė forma = 
| dipolio momentas =
| simetrijos grupė =
| pavojus = 
| pavojai =
| ES klasifikacija =
| NFPA = 
| žybsnio temp =
| r-frazės =
| s-frazės =
| RTECS =
| giminingi junginiai = 
| grupė = [[grupė]]
| giminingi =
| giminingi2 =
| giminingos grupės =
}}

'''Gliukozė''' (arba '''dekstrozė''', '''vynuogių cukrus''') – paprastasis angliavandenis, kurio cheminė formulė [[Carbon|C]]<sub>6</sub>[[Hydrogen|H]]<sub>12</sub>[[Oxygen|O]]<sub>6</sub><ref>[https://www.vle.lt/straipsnis/gliukoze/ gliukozė (VLE)]</ref>. Saldaus skonio gerai tirpstanti [[vanduo|vandenyje]] skaidri kristalinė medžiaga. Jos [[molekulė|molekules]] jungia daug vandenilinių jungčių, todėl kaitinama skyla. <br/>
Svarbus ir gerai įsisavinamas [[angliavandeniai|angliavandenis]] įvairiuose organizmuose, cirkuliuoja kraujyje. Visi kitokie [[angliavandeniai]] virškinimo metu yra skaidomi iki paverčiami gliukoze, kuri naudojama kaip galutinis energijos šaltinis daugelyje organizmų nuo bakterijų iki žmonių.

Gliukozė augaluose gaminama fotosintezės proceso metu − panaudojant saulės šviesos energiją sujungiamas anglies dvideginis ir vanduo. Tai svarbiausias energijos šaltinis ir [[Ląstelė|ląstelių]] medžiagų apykaitos produktas. Saugoma [[Polimeras|polimerų]] pavidalu − augaluose kaip [[Krakmolas|krakmolas]], gyvūnų organizmuose [[Glikogenas|glikogeno]] pavidalu.

== Funkcija ==
Viena iš dviejų svarbiausių gliukozės funkcijų gyvuose organizmuose – aprūpinti juos energija. Gliukozė susidaro [[fotosintezė]]s metu iš CO<sub>2</sub> ir H<sub>2</sub>O, panaudojant [[Saulė]]s energiją, kuri lyg „užkonservuojama“ šioje medžiagoje. Gliukozei oksiduojantis (tai vyksta laipsniškai), ta energija išsiskiria ir suvartojama gyvybiniuose procesuose. Galutiniai oksidacijos produktai yra CO<sub>2</sub> ir H<sub>2</sub>O (kaip ir degimo):

:C<sub>6</sub>H<sub>12</sub>O<sub>6</sub> + 6O<sub>2</sub> → 6CO<sub>2</sub> + 6H<sub>2</sub>O

Gliukozė – daugelio gyvam [[organizmas|organizmui]] būtinų junginių pradinė medžiaga. Tai antra svarbi jos biocheminė funkcija. Veikiama [[fermentas|fermentų]], kuriuos gamina [[mikroorganizmas|mikroorganizmai]], gliukozė gali pradėti rūgti (tai labai sudėtinga reakcijų grandinė, kurios gale susidaro paprastesnes medžiagos), pavyzdžiui:

'''Alkoholinis rūgimas''':
:C<sub>6</sub>H<sub>12</sub>O<sub>6</sub> → 2C<sub>2</sub>H<sub>5</sub>OH + 2CO<sub>2</sub>

'''Pienarūgštis rūgimas''':
 C<sub>6</sub>H<sub>12</sub>O<sub>6</sub>→ 2CH<sub>3</sub>–CH–COOH
               |
               OH

Pienarūgštis rūgimas – tai [[pienas|pieno]], [[kopūstas|kopūstų]], silosuojamos žolės rūgimas. Susidariusi [[pieno rūgštis]] neleidžia produktui gesti, stabdo puvimo procesus.

== Struktūra ==
Kaip buvo nustatyta D-gliukozės struktūra? Pirmiausia iš elementų analizės paaiškėjo paprasčiausia jos formulė CH<sub>2</sub>O. Paskui buvo apskaičiuota santykinė molekulinė masė – ji lygi 180; iš to išplaukia, jog molekulinė gliukozės formulė (CH<sub>2</sub>O)<sub>6</sub> arba C<sub>6</sub>H<sub>12</sub>O<sub>6</sub>. Tokios sudėties molekulėje turi būti arba viena dviguba jungtis (C=С arba C=O), arba vienas ciklas, nes joje dviem [[vandenilis|vandenilio]] [[atomas|atomais]] mažiau negu atitinkamame sočiame junginyje (C<sub>6</sub>H<sub>14</sub>O<sub>6</sub>). Gliukozė rodo „sidabro veidrodžio“ reakciją, taigi joje yra aldehidinė grupė. Gliukozei saveikaujant su [[vario (II) hidroksidas|vario (II) hidroksidu]], esant [[šarmas|šarmų]], susidaro tamsiai [[mėlyna|mėlynas]] tirpalas – vadinasi medžiaga yra polihidroksilis [[alkoholis]]. Kitų funkcinių grupių gliukozėje nerasta. Redukuojant ją vandeniliu ant [[platina|platinos]] (20&nbsp;°C [[temperatūra|temperatūroje]]), susidaro šešiahidroksilis alkoholis C<sub>6</sub>H<sub>14</sub>O<sub>6</sub> ([[sorbitas]]). Tai reiškia, jog gliukozė turi šesių [[anglis|anglies]] atomų [[skeletas|skeletą]] ir penkias hidroksilo grupes prie skirtingų anglies atomų. Keliais skirtingais metodais (pavyzdžiui, oksiduojant gliukozę [[azoto rūgštis|azoto rūgštimi]]) įrodyta, kad anglies skeletas yra nešakotas. Vėliau buvo nustatyta ir erdvinė konfiguracija prie visu keturių asimetrinių anglies atomų.

Tolesni tyrimai parodė, jog dažniausiai gliukozė būna ciklinio [[pusacetalis|pusacetalio]] formos. Jam susidarant, „buvęs karbonilinis“ anglies [[atomas]] tampa asimetriškas, ir atsiranda du nauji [[izomeras|izomerai]], vadinami α ir β formomis. Vandeniliniame tirpale abi formos yra pusiausvyros ir virsta viena kita per atvirą – aldehidinę –formą:

{| align="center" cellpadding="10"
|-----
| [[Vaizdas:Alpha-d-glucose.png|90px]] || [[Vaizdas:D-glucose-chain-2D-Fischer.png|right|90px]]
| [[Vaizdas:Beta-d-glucose.png|90px]]
|-----
| align="center" | <font size='+3'>α</font>
| align="center" | atvira forma
| align="center" | <font size='+3'>β</font>
|}

Atvirosios gliukozės formos tirpale labai mažai, o iš dviejų ciklinių vyrauja β forma. Tačiau jeigu kurioje nors reakcijoje dalyvauja tik viena tų formų, pusiausvyra pasislenka jos susidarymo pusėn ir visa medžiaga reaguoja kaip toji forma. Taip, pavyzdžiui, vyksta sidabro veidrodžio reakcija,  kai gliukozė reaguoja kaip [[aldehidas]]. Kieta gliukozė paprastai būna α formos.

== Vartojimas ==
[[maistas|Maistui]] labai naudinga vartoti [[pupelė|pupelių]], [[žirnis|žirnių]], [[daržovė|daržovių]], [[vaisiai|vaisių]] ir [[aviža|avižų]] [[ląsteliena|ląstelieną]], nes ji padeda kontroliuoti gliukozės kiekį, sulėtindama [[virškinimas|virškinimą]], taigi ir [[cukrus|cukraus]] įsisavinimą.

Gliukozę geriausia gerti ištirpintą vandenyje. Rekomenduojama kasdien suvartoti ne daugiau 10−15 g. Sergantiesiems [[cukrinis diabetas|cukriniu diabetu]] vartoti tik pasitarus su gydytoju. 

== Poveikis ==
Gliukozė tai vienas iš pagrindinių energijos šaltinių žmogaus organizme vykstantiems procesams. Ji dalyvauja daugybėje procesų, vykstančių žmogaus organizme. Angliavandenių turintys [[maisto produktai]] plonojoje [[žarna|žarnoje]] yra galutinai suvirškinami ir pasisavinami tik gliukozės pavidalu. Ji su [[kraujas|krauju]] gabenama į [[kepenys|kepenis]], kur dalis kaupiamas atsargai [[glikogenas|glikogeno]] pavidalu, o kita dalis patenka į visas ląsteles ir naudojama kaip energijos šaltinis. Nepavalgius, glikogeno atsargos sunaudojamos maždaug per 12-20 val. Jei gliukozė negali patekti į [[ląstelė|ląsteles]] tuomet jos badauja ir miršta dėl energijos stygiaus. [[kasa|Kasos]] [[hormonas]] [[insulinas]] skatina gliukozės patekimą į ląsteles. Jei insulino kasa pagamina per mažai, ląstelė negali panaudoti gliukozės, todėl padidėja jos koncentracija kraujyje.

Gliukozė būtina viso organizmo veiklai, ypač [[smegenys|smegenų]] ir [[nervų sistema|nervų sistemos]]. Suaugusio žmogaus smegenys kasdien sunaudoja apie 120 g gliukozės. Ji gerina [[medžiagų apykaita|medžiagų apykaitą]], stiprina [[širdis|širdies]] raumens susitraukimą, plečia [[kraujagyslė|kraujagysles]], didina [[diurezė|diurezę]]. Suteikia energijos procesams, vykstantiems organizme neutralizuojant [[nuodas|nuodus]] (apsinuodijus [[alkoholis|alkoholiu]], [[narkotikas|narkotikais]], [[smalkės|smalkėmis]]). Gliukozė reikalinga intensyviai sportuojantiems, įtemptai dirbantiems žmonėms − ji greitai pašalina atsiradusį [[nuovargis|nuovargį]].

Kasdien vartojant alkoholį, kasa nesuspėja gaminti pakankamo kiekio insulino, todėl sutrinka gliukozės apykaita organizme. Dėl nuolat padidėjusio gliukozės kiekio kraujyje gali kilti įvairių [[komplikacija|komplikacijų]] – dažniausiai pažeidžiamos kraujagyslės ir nervai, o tai turi labai didelę įtaką kitiems mūsų organams. Per didelis kiekis kenkia kasos veiklai, gali išsivystyti [[diabetas]].

== Taip pat skaitykite ==
* [[Nuolatinis gliukozės jutiklis]]

==Šaltiniai==
{{reflist}}

==Nuorodos==
*[https://www.lsmu.lt/cris/bitstream/20.500.12512/109000/1/Baigiamasis%20magistro%20darbas.%20Viktorija%20Grigait%C4%97.pdf Gliukozės įtaka širdies ir kraujagyslių ligoms (LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20221208095335/https://lsmu.lt/cris/bitstream/20.500.12512/109000/1/Baigiamasis%20magistro%20darbas.%20Viktorija%20Grigait%C4%97.pdf |date=2022-12-08 }}

{{Commons|Sugars (structure diagrams)|no=T}}

[[Kategorija:Monosacharidai]]
[[Kategorija:Saldikliai]]