Peržiūrėti šaltinį Graikai

{{etninės grupės|
|grupė=Graikai
|paveikslėlis=
|gyvskaičius= ~14-17 mln.<ref>[http://books.google.co.uk/books?id=2c6ifbjx2wMC&pg=PA273&lpg=PA273&dq=greek+diaspora+million&source=bl&ots=Nepd1Qc6cQ&sig=vaJkVUB6w8kp27fT4QXEPrPoCUc&hl=en&ei=B6CsTNCbDpHZ4gas2q3jBw&sa=X&oi=book_result&ct=result&resnum=5&ved=0CBUQ6AEwBA#v=onepage&q=greek%20diaspora%20million&f=false Immigration and asylum: from 1900 to the present, Volume 1.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110921080225/http://books.google.co.uk/books?id=2c6ifbjx2wMC&pg=PA273&lpg=PA273&dq=greek+diaspora+million&source=bl&ots=Nepd1Qc6cQ&sig=vaJkVUB6w8kp27fT4QXEPrPoCUc&hl=en&ei=B6CsTNCbDpHZ4gas2q3jBw&sa=X&oi=book_result&ct=result&resnum=5&ved=0CBUQ6AEwBA#v=onepage&q=greek%20diaspora%20million&f=false |date=2011-09-21 }}</ref>
|popvieta= {{GREv}}:<br /> &nbsp;&nbsp; 10 280 000 <small>(2001 m.)</small><ref>[http://www.eurfedling.org/Greece.htm www.eurfedling.org] The main ethnic groups were Greeks 93.76%, Albanians 4.32%, Bulgarians 0.39%, Romanians 0.23%, Ukrainians 0.18%, Pakistani 0.14%, Russians 0.12%, Georgians 0.12%, Indians 0.09% and others 0.65%.</ref> <br />
{{USAv}}:<br /> &nbsp;&nbsp; 1 390 439<ref>[http://factfinder.census.gov/servlet/DTTable?_bm=y&-geo_id=01000US&-ds_name=ACS_2009_1YR_G00_&-_lang=en&-redoLog=true&-mt_name=ACS_2009_1YR_G2000_B04003&-format=&-CONTEXT=dt Toal ancestry reported United States Census Bureau 2009.] {{Webarchive|url=https://archive.today/20200212034016/http://factfinder.census.gov/servlet/DTTable?_bm=y&-geo_id=01000US&-ds_name=ACS_2009_1YR_G00_&-_lang=en&-redoLog=true&-mt_name=ACS_2009_1YR_G2000_B04003&-format=&-CONTEXT=dt |date=2020-02-12 }}</ref>-3 000 000<sup>''įskaitant graikų kilmės žmones''</sup> <small>(2009 m.)</small><ref>{{cite web|url=http://www.state.gov/r/pa/ei/bgn/3395.htm|title=Greece (08/09)|publisher=United States Department of State|date=2009 m. rugpjūčio mėn.|accessdate=2009-11-01}}</ref> <br />
{{CYPv}}:<br /> &nbsp;&nbsp; 792 604 <small>(2008 m. liepa)<small><ref name="Cyprus">{{cite web|url=https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/cy.html|title=2008 estimate|publisher=www.cia.gov|accessdate=2009-01-07|archive-date=2018-12-26|archive-url=https://web.archive.org/web/20181226020655/https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/cy.html|url-status=dead}}</ref><br /> </small>
{{GBRv}}:<br /> &nbsp;&nbsp; 400 000<ref>{{cite news |url=http://www.independent.co.uk/news/people/pandora/pandora-its-all-greek-to-boris-803996.html |title=It's All Greek to Boris|work=[[The Independent]] |accessdate=2009-10-01 | location=London | first=Oliver | last=Duff | date=3 April 2008}}</ref><br /></small>
{{AUSv}}:<br /> &nbsp;&nbsp; 365 120<ref>{{cite web |url=http://www.censusdata.abs.gov.au/ABSNavigation/prenav/ViewData?action=402&documentproductno=&documenttype=Related+Areas&order=1&tabname=Related%20Products&areacode=0&issue=2006&viewtitle=Australia&producttype=Census%20Tables&javascript=true&textversion=false&navmapdisplayed=true&breadcrumb=POTLD&&collection=Census&period=2006&productlabel=Ancestry%20by%20Country%20of%20Birth%20of%20Parents&producttype=Census%20Tables&method=Place%20of%20Usual%20Residence&topic=Ancestry& |title=2006 Census Table: Australia |publisher=www.censusdata.abs.gov.au |accessdate=2008-12-24 }}{{Neveikianti nuoroda|date=sausio 2024 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> <small>(2006 m.)</small>-700 000<ref>{{cite web |url=http://www.ggae.gr/gabroad/organosi.el.asp |title=General Diaspora Information |publisher=Hellenic Ministry of Foreign Affairs, General Secretary for Greeks Abroad |accessdate=2004 |archiveurl=https://web.archive.org/web/20041012210955/http://www.ggae.gr/gabroad/organosi.el.asp |archivedate=2004-10-12 |url-status=dead }}</ref><br /></small>
{{GERv}}:<br /> &nbsp;&nbsp; 294 891 <small>(2007 m.)</small><ref>{{cite web |url=http://www.destatis.de/jetspeed/portal/cms/Sites/destatis/Internet/EN/Content/Statistics/Bevoelkerung/AuslaendischeBevoelkerung/Tabellen/Content50/TOP10Liste,templateId=renderPrint.psml |title=Foreign Population |work=Federal Statistical Office of Germany |accessdate=2009-01-18 |archive-date=2012-02-12 |archive-url=https://web.archive.org/web/20120212235553/http://www.destatis.de/jetspeed/portal/cms/Sites/destatis/Internet/EN/Content/Statistics/Bevoelkerung/AuslaendischeBevoelkerung/Tabellen/Content50/TOP10Liste%2CtemplateId%3DrenderPrint.psml |url-status=dead }}</ref><br /></small>
{{CANv}}:<br /> &nbsp;&nbsp; 242 685<small>(2006 m.)</small><ref>{{cite web |url=http://www12.statcan.ca/english/census06/data/highlights/ethnic/pages/Page.cfm?Lang=E&Geo=PR&Code=01&Data=Count&Table=2&StartRec=1&Sort=3&Display=All&CSDFilter=5000 |title=Ethnic origins, 2006 counts, for Canada, provinces and territories |work=Statistics Canada |accessdate=2008-04-13 |archive-date=2019-01-06 |archive-url=https://web.archive.org/web/20190106221808/https://www12.statcan.gc.ca/census-recensement/2006/dp-pd/hlt/97-562/pages/page.cfm?Lang=E&Geo=PR&Code=01&Table=2&Data=Count&StartRec=1&Sort=3&Display=All&CSDFilter=5000 |url-status=dead }}</ref><br /></small>
{{ALBv}}:<br /> &nbsp;&nbsp; 200 000<ref>{{cite book|url=http://books.google.com/?id=kqCnCOgGc5AC&pg=PA68&dq=greek+minority+albania |title='&#39;Eastern Europe at the end of the 20th century'&#39;, Ian Jeffries, p. 69 |publisher=|date=1993-06-25 |accessdate=2010-08-27|isbn=9780415236713}}</ref><br />
{{RUSv}}:<br /> &nbsp;&nbsp; 100 000<ref name=demoscope2002>[http://demoscope.ru/weekly/ssp/rus_nac_02.php Ethnic groups in Russia], 2002 census, ''Demoscope Weekly''. Nuoroda tikrinta 5 February 2009</ref><ref name=popcensus2002>[http://perepis2002.ru/index.html?id=17 Russia population census 2002] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120805210027/http://www.perepis2002.ru/index.html?id=17 |date=2012-08-05 }}, Vol. 4, Table 1. Nuoroda tikrinta 5 February 2009</ref><br />
{{UKRv}}:<br /> &nbsp;&nbsp; 91 500 <small>(2001 m.)</small><ref>{{cite web |work=State Statistics Committee of Ukraine |url=http://www.ukrcensus.gov.ua/eng/results/general/nationality/ |title=2001 census |accessdate=2008-04-13 |archive-date=2008-03-23 |archive-url=https://web.archive.org/web/20080323110131/http://www.ukrcensus.gov.ua/eng/results/general/nationality/ |url-status=dead }}</ref><br />
{{ITAv}}:<br /> &nbsp;&nbsp; 90 000<ref name="www.greciasalentina.org.org">{{cite web|url=http://www.greciasalentina.org/L_Html/unione.php|title=Grecia Salentina official site (in Italian).|publisher=www.greciasalentina.org.org|accessdate=2011-February|last=|first=|quote=La popolazione complessiva dell’Unione è di 54278 residenti così distribuiti (Dati Istat al 31° dicembre 2005. Comune  Popolazione Calimera 7351 Carpignano Salentino 3868 Castrignano dei Greci 4164 Corigliano d'Otranto 5762 Cutrofiano 9250 Martano 9588 Martignano 1784 Melpignano 2234 Soleto 5551 Sternatia 2583 Zollino 2143 Totale 54278|archive-date=2010-12-31|archive-url=https://web.archive.org/web/20101231024240/http://www.greciasalentina.org/L_Html/unione.php|url-status=dead}}</ref><ref name="Bellinello, Pier Francesco 1998 53">{{cite book | url=http://books.google.com/books?id=mHdJAAAAMAAJ&q=Greco+14.000+unit%C3%A0#search_anchor |author= Bellinello, Pier Francesco |title= Minoranze etniche e linguistiche|publisher=Bios  |year=1998 |page=53 |isbn=8877401214 9788877401212  |quote= Le attuali colonie Greche calabresi; La Grecìa calabrese si inscrive nel massiccio aspromontano e si concentra nell'ampia e frastagliata valle dell'Amendolea e nelle balze più a oriente, dove sorgono le fiumare dette di S. Pasquale, di Palizzi e Sidèroni e che costituiscono la Bovesia vera e propria. Compresa nei territori di cinque comuni (Bova Superiore, Bova Marina, Roccaforte del Greco, Roghudi, Condofuri), la Grecia si estende per circa 233 kmq. La popolazione anagrafica complessiva è di circa 14.000 unità. }}</ref><ref>{{cite web|url=http://www.mfa.gr/www.mfa.gr/en-US/Policy/Geographic+Regions/Europe/Relationships+with+EU+Member+States/Italy/|title=Hellenic Republic Ministry of Foreign Affairs, Italy, The Greek Community|quote=Greek community. The Greek diaspora consists of some 30,000 people, most of whom are to be found in Central Italy. There has also been an age-old presence of Italian nationals of Greek descent, who speak the Greco dialect peculiar to the Magna Graecia region. This dialect can be traced historically back to the era of Byzantine rule, but even as far back as classical antiquity.|archiveurl=https://web.archive.org/web/20060717183746/http://www.mfa.gr/www.mfa.gr/en-US/Policy/Geographic+Regions/Europe/Relationships+with+EU+Member+States/Italy/|archivedate=2006-07-17|access-date=2011-09-30|url-status=live}}</ref><br />
{{flagicon|South Africa}} [[PAR]]:<br /> &nbsp;&nbsp; 55 000 <small>(2008 m.)</small><ref>{{cite web |url=http://old.mfa.gr/english/foreign_policy/sub_saharan/ |title=Hellenic Republic Ministry of Foreign Affairs, Greece and sub-Saharan African Countries Bilateral Relations |access-date=2011-09-30 |archive-date=2008-06-05 |archive-url=https://web.archive.org/web/20080605013230/http://old.mfa.gr/english/foreign_policy/sub_saharan/ |url-status=dead }}</ref><br />
{{BRAv}}:<br /> &nbsp;&nbsp; 50 000<ref>{{cite web |url=http://www.memorialdoimigrante.sp.gov.br/historico/e4.htm |archiveurl=https://web.archive.org/web/20070613004819/http://www.memorialdoimigrante.sp.gov.br/historico/e4.htm |archivedate=2007-06-13 |title=The Greek Community |access-date=2011-09-30 |url-status=live }}</ref><br />
{{FRAv}}:<br /> &nbsp;&nbsp; 35 000<small>(2009 m.)</small><ref>https://web.archive.org/web/20060714073834/http://www.mfa.gr/www.mfa.gr/el-GR/Policy/Geographic+Regions/Europe/Relationships+with+EU+Member+States/France/</ref><br />
{{ARGv}}:<br /> &nbsp;&nbsp; 30 000 <small>(2008 m.)</small><ref>{{cite web|url=http://www.mfa.gr/www.mfa.gr/en-US/Policy/Geographic+Regions/Latin+America+-+Caribbean/Bilateral+Relations/Argentina/|title=Hellenic Republic Ministry of Foreign Affairs, Argentina, The Greek Community|archiveurl=https://web.archive.org/web/20060717050738/http://www.mfa.gr/www.mfa.gr/en-US/Policy/Geographic+Regions/Latin+America+-+Caribbean/Bilateral+Relations/Argentina/|archivedate=2006-07-17|access-date=2011-09-30|url-status=live}}</ref><br />
{{flagcountry|Belgium}}:<br /> &nbsp;&nbsp; 15 742 <small>(2007 m.)</small><ref>{{cite web |url=http://ecodata.mineco.fgov.be/mdn/Vreemde_bevolking.jsp |title=Ecodata, Belgian Statistics |access-date=2011-09-30 |archive-date=2002-10-08 |archive-url=https://web.archive.org/web/20021008133014/http://ecodata.mineco.fgov.be/mdn/Vreemde_bevolking.jsp |url-status=dead }}</ref><br />
{{SWEv}}:<br /> &nbsp;&nbsp; 12 000-15 000<ref>{{cite web|url=http://www.mfa.gr/www.mfa.gr/en-US/Policy/Geographic+Regions/Europe/Relationships+with+EU+Member+States/Sweden/|title=Greek community of Sweden|work=Hellenic Ministry of Foreign Affairs|archiveurl=https://web.archive.org/web/20060714073859/http://www.mfa.gr/www.mfa.gr/en-US/Policy/Geographic+Regions/Europe/Relationships+with+EU+Member+States/Sweden/|archivedate=2006-07-14|access-date=2011-09-30|url-status=live}}</ref><br />
{{KAZv}}:<br /> &nbsp;&nbsp; 13 000<ref>{{cite web |url=http://www.ide.go.jp/English/Publish/Mes/pdf/51_cap1_2.pdf |archiveurl=https://web.archive.org/web/20080307133141/http://www.ide.go.jp/English/Publish/Mes/pdf/51_cap1_2.pdf |archivedate=2008-03-07 |title=Ethnodemographic situation in Kazakhstan |format=PDF |access-date=2011-09-30 |url-status=dead }}</ref><br />
{{SUIv}}:<br /> &nbsp;&nbsp; 11 000<ref>{{cite web |url=http://www.mfa.gr/www.mfa.gr/en-US/Policy/Geographic+Regions/Europe/Relationships+with+other+countries/Switzerland |title=Switzerland |publisher=www.mfa.gr |accessdate=2008-12-24 |archiveurl=https://web.archive.org/web/20091216060437/http://www.mfa.gr/www.mfa.gr/en-US/Policy/Geographic+Regions/Europe/Relationships+with+other+countries/Switzerland |archivedate=2009-12-16 |url-status=live }}</ref><br />
{{UZBv}}:<br /> &nbsp;&nbsp; 9 500<ref>{{cite web |url=http://www.cacianalyst.org/?q=node/515 |title=GREEKS IN UZBEKISTAN - Central Asia-Caucasus Institute Analyst |publisher=www.cacianalyst.org |accessdate=2008-12-24}}</ref><br />
{{ROMv}}:<br /> &nbsp;&nbsp; 6 500<ref>{{cite web |url=http://www.clubafaceri.ro/info_articole/articol/1294 |title=Recensamant Romania 2002 < Articole InfoAfaceri < ClubAfaceri.ro|publisher=www.clubafaceri.ro |accessdate=2008-12-24}}</ref><br />
{{flagcountry|Armenia}}:<br /> &nbsp;&nbsp; 9 000<ref name="home.att.net">However according to the [[Human Rights Watch]] the Greek population in Turkey is estimated at 2,500 in 2006. [http://home.att.net/~dimostenis/greektr.html "From „Denying Human Rights and Ethnic Identity“ series of Human Rights Watch"] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20060707065143/http://home.att.net/~dimostenis/greektr.html |date=2006-07-07 }} Human Rights Watch, 2 July 2006.</ref><br />
{{TURv}}:<br /> &nbsp;&nbsp; 2 500<ref name="home.att.net"/><br />
{{flagcountry|Syria}}:<br /> &nbsp;&nbsp; 1 500<ref>[https://web.archive.org/web/20070513151404/http://www.mfa.gr/www.mfa.gr/en-US/Policy/Geographic+Regions/Mediterranean+-+Middle+East/Bilateral+Relations/Syria/ Ministry of Foreign Affairs]</ref><br />
{{CHIv}}:<br /> &nbsp;&nbsp; 1 500<ref>https://web.archive.org/web/20060713191933/http://www.mfa.gr/www.mfa.gr/el-GR/Policy/Geographic+Regions/Latin+America-Caribbean/Bilateral+Relations/Chile/</ref><br />
|religija= [[stačiatikybė]]
|kalba= [[Graikų kalba|graikų]]
}}
[[Vaizdas:AncientGreekDialects (Woodard) de.svg|thumb|Senovės graikų kalbos dialektai]]
'''Graikai''' ({{gr|Έλληνες Éllines}}, helenai) – [[Indoeuropiečiai|indoeuropiečių]] tauta, kurios kalbos rašto paminklai siekia II tūkstantmetį pr. m. e. Šiuo metu apie 11 mln. graikų gyvena Graikijoje ir Kipre, dar apie 5 mln. žmonių už šių šalių ribų laiko save graikais.

== Įvairūs graikus apibūdinantys vardai ==

=== Achajai, danajai ===

[[Homeras]] prieš [[Troja|Troją]] traukiančius graikus vadino [[achajai]]s, pagal [[Peloponesas|Peloponese]] gyvenusią achajų gentį, arba [[danajai]]s, pagal [[Menelajas|Menelajo]] ir [[Agamemnonas|Agamemnono]] protėvį [[Danajas|Danają]]. Po [[dorėnų įsiveržimas|dorėnų įsiveržimo]] antikinėje Graikijoje dominavo [[dorėnai]], tačiau visi graikai tuo vardu niekad nebuvo vadinami.

=== Helenai ===

Helenais, pagal vieną iš [[Tesalija|Tesalijos]] genčių, pasivadinusių mitinio protėvio Heleno vardu, graikus vadino [[Pauzanijas]], [[Herodotas]] ir [[Tukididas]], o klasikinėje Graikijoje ši sąvoka vartota apibūdinti visoms graikiškai kalbančioms tautoms (kaip priešingybė „barbarams“ – βάρβαροι). Įvairios Graikijos tautos siejo save su ''helenais'' dėl vartojamų įvairių [[graikų kalba|graikų kalbos]] variantų ir Olimpo dievų kulto. Prie vienybės jausmo prisidėjo ir bendros religinės šventės.

Vėlyvojoje Antikoje Rytų Romos imperijoje helenų sąvoka iš pradžių vartota apibūdinti senųjų graikų kultų pasekėjams, vėliau visiems nekrikščionims, o imperijos žlugimo išvakarėse vėl imta vartoti apibūdinti graikiškai šnekantiems žmonėms.

Naujaisiais laikais graikai vėl ėmė vartoti sąvoką Έλληνες (Éllines, helenai) kaip susietą su istoriniu šalies pavadinimu ir kalba. Iš „helenų“ sudaryti tokie tarptautiniai žodžiai kaip [[helenizmas]], [[panhelenizmas]].

=== Graikai/Graeci (Γραικοί) ===

Lotyniškas graikų vardas ''Graecus'' kilęs iš VIII a. Italijoje, vėliau [[Didžioji Graikija|Didžiaja Graikija]] pavadintame regione apsigyvenusių graikų savivardžio ''Graikoi''. Homeras mini [[Bojotija|Beotijos]] miestą Grają (Γραῖα), Pauzanijas mini Grają kaip senąjį Beotijos miesto [[Tanagra|Tanagros]] pavadinimą.

[[Aristotelis|Aristotelio]] ''Metafizka'' yra seniausias šaltinis, kuriame minimas graikų vardas Graikoi (Γραικοί). Aristotelis rašo apie centrinio [[Epyras|Epyro]] gyventojus, kurie anksčiau vadinti graikais (Γραικοί) ir tik vėliau imti vadinti helenais. Lotyniška sąvoka ''Graeci'' vėliau tapo pagrindu daugelio kalbų vartojamiems graikų pavadinimams.

=== Biznatiečiai/romajai/romėnai ===

[[Bizantijos imperija|Bizantijos]] bei Rytų Romos imperijos gyventojai ir po Antikos laikotarpio vadino save „romėnais“ arba „romajais“, tačiau po [[1054]] m. Romos bažnyčios schizmos vėl dažniau ėmė vadinti save graikais (Γραικοί). Viduramžiais graikai taip pat dažnai vadinti bizantiečiais.

== Kultūra ==

Graikų kultūra išsivystė per tūkstančius metų pradedant Mikėnų civilizacija per klasikinį, romėnų ir bizantijos periodus. Ji abipusiškai darė įtaką krikščionybei<ref name=HelChr1>{{cite book |title=Hellenism, Judaism, Christianity: Essays on Their Interaction |last=van der Horst |first=Pieter Willem  |year= 1998|publisher=Peeters Publishers |isbn=9042905786 |pages= 9–11 }}</ref><ref name=HelChr2>{{cite book |title= History of Political Ideas: Hellenism, Rome, and Early Christianity|last=Voegelin |first=Eric |author2=Ellis Sandoz, Athanasios Moulakis |year= 1997|publisher= University of Missouri Press|isbn=0826211267 |pages=175–179 }}</ref>. Valdant turkams graikai patyrė kelis šimtmečius priespaudos, kurių kulminacija buvo [[genocidas]] XX a. Tačiau šių tautų bendradarbiavimas jas praturtino<ref name=IAGSrec>[http://genocidescholars.org/images/PRelease16Dec07IAGS_Officially_Recognizes_Assyrian_Greek_Genocides.pdf IAGS Official Website] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080227043831/http://genocidescholars.org/images/PRelease16Dec07IAGS_Officially_Recognizes_Assyrian_Greek_Genocides.pdf |date=2008-02-27 }}, ''International Genocide Scholars Association Officially Recognizes Assyrian, Greek Genocides'', Nuoroda tikrinta on 2007-12-15.</ref><ref>{{cite journal |last= |first= |author2= |date=2008 m. vasario mėn. |title=The 1914 cleansing of Aegean Greeks as a case of violent Turkification |journal= Journal of Genocide Research |volume=10 |issue=1 |pages=41–58  |url=|doi= 10.1080/14623520701850286 |author= Bjørnlund, Matthias  |issn=1462-3528}}</ref><ref name= Schaller >{{cite journal |first=Schaller, Dominik J |last=Zimmerer, Jürgen |title=Late Ottoman genocides: the dissolution of the Ottoman Empire and Young Turkish population and extermination policies - introduction |journal=Journal of Genocide Research |volume=10 |year=2008 |doi=10.1080/14623520801950820 |page=7 |last2=Zimmerer |first2=Jurgen | issue=1}}</ref><ref name= Levene2 >{{cite journal |first=Mark |last=Levene |title=Creating a Modern "Zone of Genocide": The Impact of Nation- and State-Formation on Eastern Anatolia, 1878–1923 |journal=Holocaust and Genocide Studies |volume=12 |year=1998 |doi=10.1093/hgs/12.3.393 |page=393 | issue=3}}</ref><ref name=TatzJatz>{{cite book|url=http://books.google.com/?id=khCffgX1NPIC&pg=PR13&lpg=PR13&vq= |title=With Intent to Destroy: Reflections on Genocide |first=Colin Tatz |last=Cohn Jatz |publisher=Verso |year=2003 |isbn=1859845509 |location=Essex}}</ref>. Diafotismos (Šiuolaikinis graikų švietimo sąjudis) atgaivino graikų kultūrą, sujungė antikinius ir viduramžių elementus, kurie būdingi dabartinei graikų kultūrai.

=== Kalba ===
{{Main|graikų kalba}}
[[Vaizdas:AGMA Ostrakon Cimon.jpg|thumb|left|Senovės graikų [[ostrakas]] su Simono vardu. Senovės Agoros muziejus, [[Atėnai]].]]

Dauguma graikų kalba graikų kalba, kuri priklauso [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalboms]], o artimiausia [[armėnų kalba]]i ir [[Indoiranėnų kalbos|indoiranėnų kalboms]]. Graikų rašytinė kalba viena seniausių indoeuropiečių istorijoje, ji trunka apie 2500 metų<ref name=BritLit>{{cite encyclopedia |year=2008 |title =Greek literature |encyclopedia= Encyclopedia Britannica |publisher= Encyclopedia Britannica Inc. |location=United States |id=Online Edition }}</ref>. Tokie įžymūs kūriniai kaip Homero epai, [[Euklidas Aleksandrietis|Euklido]] „[[Pradmenys]]“ ir [[Naujasis Testamentas]], buvo užrašyti graikiškai.

Graikų kalba turi keletą lingvistinių bruožų, kurie būdingi ir Balkanų kalboms ([[albanų kalba|albanų]], [[bulgarų kalba|bulgarų]] ir rytų [[Romanų kalbos|romanų kalboms]]). Be to, ji įsivedė daug vakarietiškų ir [[turkų kalba|turkiškų]] žodžių<ref>{{cite book |title= An Introduction to Contact Linguistics |last= Winford |first= Donald |year= 2003|publisher= Blackwell Publishing |isbn= 0631212515|page= 71}}</ref>.  XIX a. Filhelenizmo ir Diafotismos judėjimai, kurie pabrėžė graikų kalbos senovinį paveldą, šią užsienietišką įtaką panaikino ir sudarė katarevousą, dirbtinę graikų kalbą, išvalytą nuo svetimybių, tapusią oficialia Graikijos kalba. Tačiau [[1976]] m. Graikijos parlamentas nusprendė, kad vietoj katarevousos demotinė graikų kalba taps oficialia<ref>{{cite book |title= Background to Contemporary Greece |last= Sarafis |first= Marion |author2= Martin Eve |year= 1990|publisher= Rowman & Littlefield |isbn= 0850363934|page=25 }}</ref>.

Šiuolaikinė graikų kalba, be [[Bendrinė kalba|bendrinės]] (demotinės) kalbos, turi daugybę tarmių, kurių atstovai ne visada supranta vieni kitus: Kipro, Ponto, Kapadokijos ir čakonų (vienintelė kilusi iš dorėnų tarmės)<ref>{{cite book |title=Balkan Sprachbund Morpho-Syntactic Features|last= Tomic |first= Olga Miseska |year= 2006|publisher= Springer |isbn= 1402044879|page= 703}}</ref>. Jevanų, Graikijos žydų, kalba išliko mažose bendruomenėse Graikijoje, [[Izraelis|Izraelyje]], Niujorke. Be graikų , dažnai graikai moka anglų, albanų, rusų, turkų kalbas<ref>{{cite book |title=The Sociolinguistics of Society|url=https://archive.org/details/sociolinguistics00faso|last= Fasold |first= Ralph W. |year= 1984|publisher= Blackwell Publishing |isbn= 063113462X |page= [https://archive.org/details/sociolinguistics00faso/page/160 160]}}</ref>.

=== Menas ===
[[Vaizdas:Domenikos Theotokópoulos, called El Greco - The Assumption of the Virgin - Google Art Project.jpg|thumb|200px|left|[[El Greco]] ''Švč. Mergelės paėmimas į dangų'' ([[1577]]–[[1579]] m.).]]
Graikų meno istorija ilga. Graikai prisidėjo prie vaizduojamojo meno, literatūros ir teatro plėtros<ref name=Osbourn>{{cite book |author=Osborne, Robin |title=Archaic and classical Greek art |url=https://archive.org/details/archaicclassical0000osbo |publisher=Oxford University Press |location=Oxford [Oxfordshire] |year=1998 |pages=[https://archive.org/details/archaicclassical0000osbo/page/1 1]–3 |isbn=0-19-284202-1 |oclc= |doi=}}</ref>. Vakaruose graikų menas paveikė romėnų ir vakarietišką meną. Po [[renesansas|renesanso]] Europoje humanistinė estetika ir graikų aukšti techniniai standartai darė įtaką europiečių menininkams. Iki XIX a. klasikinės tradicijos paveikė Europos meną<ref>{{cite book |author=Pollitt, J. J. |title=Art and experience in classical Greece |url=https://archive.org/details/artexperienceinc00poll |publisher=Cambridge University Press |location=Cambridge, UK |year=1972 |pages=xii-xv |isbn=0-521-09662-6 |oclc= |doi=}}</ref>. [[Aleksandras Makedonietis|Aleksandro Makedoniečio]] užkariavimai rytuose pradėjo graikų, Vidurio Azijos ir Indijos kultūrų sveiką, dėl kurios atsirado graikų-budistų menas, pasiekęs netgi [[Japonija|Japoniją]]<ref>{{cite book |author=Puri, Baij Nath |title=Buddhism in central Asia |url=https://archive.org/details/buddhismincentra0000puri |publisher=Motilal Banarsidass |location=Delhi |year=1987 |pages=[https://archive.org/details/buddhismincentra0000puri/page/28 28]–29 |isbn=81-208-0372-8 |oclc= |doi=}}</ref>.

Bizantijos menas, naudojęs klasikinius pagoniškus motyvus krikščionybei šlovinti, paveikė daugybę tautų<ref name=MangArt>{{cite book |author=Mango, Cyril A. |title=The Art of the Byzantine Empire, 312-1453: sources and documents |url=https://archive.org/details/artofbyzantine00mang |publisher=University of Toronto Press |location=Toronto |year=1986 |pages=ix-xiv, 183 |isbn=0-8020-6627-5 |oclc= |doi=}}</ref>. Jo įtaka siekė nuo [[Venecijos respublika|Venecijos]] vakaruose iki Kazachstano rytuose<ref name=MangArt/><ref>{{cite news |title= The Byzantine Empire, The lasting glory of its art |work= The Economist|page= |date=4 October 2007 |accessdate=19 December 2008|url= http://www.economist.com/books/displaystory.cfm?story_id=9900058}}</ref>. Klasikiniu laikotarpiu graikų meną veikė rytietiškos įtakos, romėnų laikais - krikščionybė, o dabartiniais laikais šiuolaikinis vakarų menas<ref>{{cite book |title= A History of Greek Art |last= Bigelow Tarbell |first= Frank |year= 2008|publisher= BiblioBazaar, LLC |isbn= 0554283794|page=27 }}</ref>.

Žinomiausi graikų menininkai yra renesanso tapytojas [[El Greco]], soprano dainininkė [[Maria Callas]], daug albumų pardavusi dainininkė  [[Nana Mouskouri]], kompozitoriai [[Iannis Xenakis]], [[Yanni]] ir [[Vangelis]]. Aleksandrijos graikas [[Constantine P. Cavafy]] ir [[Nobelio premija|Nobelio laureatai]] [[Giorgos Seferis]] ir [[Odisėjas Elytis]] yra tarp svarbiausių XX a. poetų. Graikų tarptautinio masto aktorės yra  [[Melina Mercouri]], [[Irene Papas]] ir [[Katina Paxinou]].

=== Religija ===

Dauguma graikų krikščionys, priklauso graikų stačiatikių bažnyčiai. Pirmais amžiais po Jėzaus Kristaus Naujasis Testamentas buvo užrašomas koine graikų kalba, kuri vis dar yra liturginė graikų stačiatikių kalba. Dauguma pirmųjų krikščionių ir bažnyčios tėvų kalbėjo graikiškai. Nors stačiatikių bažnyčia buvo labai priešiška senovės graikų pagonybei, ji padėjo išsaugoti graikų tapatumą liturgijoje vartodama graikų kalbą ir bandydama šviesti žmones<ref>{{cite encyclopedia |year=2008 |title = Greece under Ottoman rule, The role of the Orthodox church |encyclopedia= Encyclopedia Britannica |publisher= Encyclopedia Britannica Inc. |location=United States |id=Online Edition }}</ref>. Taip pat yra mažos katalikų, evangelistų, žydų ir musulmonų bendruomenės. Graikų musulmonų ypač daug Tripolyje, [[Libanas|Libane]] (7 tūkst.), Al Hamidijoje, [[Sirija|Sirijoje]], ir Ponto regione Turkijoje, kur jie nebuvo grąžinti į Graikiją dėl tikėjimo<ref>{{cite web |url=http://webs.uvigo.es/ssl/actas2002/05/08.%20Roula%20Tsokalidou.pdf |format=PDF |title=Greek-Speaking Enclaves of Lebanon and Syria|accessdate=19 December 2008|work=Proceedings:II Simposio Internacional Bilingüismo|publisher=Roula Tsokalidou|date=}}</ref>. Apie 2 tūkst. priklauso graikų politeistinėms rekonstrukcinėms kongregacijoms<ref>{{cite news |first= James |last= Head |title=The ancient gods of Greece are not extinct |work=The New Statesman |page=The Faith Column |date= 20 March 2007 |accessdate=19 December 2008|url= http://www.newstatesman.com/blogs/the-faith-column/2007/03/ancient-greek-gods-greece }}</ref><ref>{{cite news |first=Harry |last= de Quetteville |title=Modern Athenians fight for the right to worship the ancient Greek gods |work=The Telegraph |page= |date=8 May 2004 |accessdate=19 December 2008|url= http://www.telegraph.co.uk/news/worldnews/europe/greece/1461311/Modern-Athenians-fight-for-the-right-to-worship-the-ancient-Greek-gods.html | location=London}}</ref><ref>{{cite web|url=http://www.state.gov/g/drl/rls/irf/2006/71383.htm|title=Freedom of Religion in Greece|accessdate=19 December 2008|work= International Religious Freedom Report |publisher= United States Department of State|year=2006}}</ref>.

== Išnašos ==
{{Išnašos|3}}
{{Vikižodynas|graikai}}
{{Europos Sąjungos tautos}}
{{Arabų lygos tautos}}

[[Kategorija:Indoeuropiečiai]]
[[Kategorija:Graikija]]