Peržiūrėti šaltinį Pietų aukštaičių patarmė

{{kalba|spalva=#7CFC00|kalba=Pietų aukštaičių patarmė |
 šalys=[[Lietuva]], [[Lenkija]], [[Gudija]]|
 kalbančiųjų= |
 vieta=  |
 kilmė=
[[Indoeuropiečių kalba|indoeuropiečių]]<br />
&nbsp;[[Baltų kalbos|baltų]]<br />
&nbsp;&nbsp;[[Rytų baltų kalbos|rytų baltų]]<br />
&nbsp;&nbsp;&nbsp;[[lietuvių kalba|lietuvių]]<br />
&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;[[aukštaičių tarmė|aukštaičių]]<br />
&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;'''pietų aukštaičių'''|
 oficiali= |
 iso639-1= |
 iso639-2= |
 iso639-3= |
}}
'''Pietų aukštaičių patarmė''' (iš dalies vadintina '''''dzūkų tarme''''') – lietuvių kalbos [[aukštaičių tarmė]]s patarmė, vartojama pietiniame šios tarmės areale. Pagal 1965 m. lietuvių kalbos [[Lietuvių kalbos tarmės|tarmių skirstymą]], į pietų aukštaičių patarmės vartojimo arealą patenka vakarų [[Dzūkija]] ir [[priedzūkis]].

== Arealas ==
[[Vaizdas:Map of dialects of Lithuanian language.png|thumb|Lietuvių tarmių žemėlapis (Zinkevičius ir Girdenis, 1965 m.) {{legend|#aa51e7|Pietų aukštaičių patarmė}}]]
Pietų aukštaičių patarmės arealas apima Dzūkiją nuo [[Šalčininkai|Šalčininkų]] iki pat [[Punskas|Punsko]] (įeina tokios vietovės kaip [[Varėna]], [[Marcinkonys]], [[Merkinė]], [[Trakai]], [[Lazdijai]], [[Veisiejai]], [[Eišiškės]], [[Druskininkai]], [[Kapčiamiestis]], [[Seirijai]], [[Simnas]], [[Daugai]], [[Alytus]]), įtraukiant lietuvių „salas“ Gudijoje – [[Varanavas|Varanavą]], [[Rodūnia|Rodūnią]], [[Pelesa|Pelesą]], [[Azierkai|Azierkus]], [[Nauji Giernykai|Naujus Giernykus]]. Taip pat [[priedzūkis]], su tokiomis vietovėmis kaip [[Pivašiūnai]], [[Aukštadvaris]], [[Semeliškės]], [[Žasliai]], [[Vievis]], [[Rykantai]]).<ref>[http://tarmes.lki.lt/F_pamap.htm Pietų aukštaičių patarmės žemėlapis]</ref>

== Fonetinės ypatybės ==
* Pietų aukštaičių patarmėje, kaip ir vakarų aukštaičių patarmėje išlaikomi nepakitę [[dvigarsis|dvigarsiai]] ''am, an, em, en'' (pvz., ''kampas, lángas, tempia, žeñgia''), bet balsiai '''''ą, ę''''', virsta į '''''ų, į''''' (pvz., ''daržą'' > ''daržų'', ''saulę'' > ''saulį'', ''ąžuolas'' > ''ųžuolas'', ''gęsta'' > ''gįsta'').
* Nemaža dalis pietų aukštaičių patarmės pietinių ir rytinių pakraščių gyventojų kietina [[priebalsis|priebalsius]] '''''r, s, š, ž''''' prieš e tipo vokalizmą (pvz., ''rãtas'' ‘retas’, ''sáiłės'' ‘seilės’, ''šãšatas'' ‘šešetas’, ''žãmė'' ‘žemė’), [[Druskininkai|Druskininkų]], [[Lazdijai|Lazdijų]], [[Leipalingis|Leipalingio]], [[Marcinkonys|Marcinkonių]], [[Rudamina (Lazdijai)|Rudaminos]], [[Veisiejai|Veisiejų]] apylinkėse priebalsiai '''''r, š, ž''''' ir [[afrikata|afrikatos]] '''''č, dž, c, dz''''' tariami kietai ir prieš visus bendrinės kalbos supriešakėjusius [[balsis|balsius]] (pvz., ''ãra'' ‘aria’, ''šáudas'' ‘šiaudas’, ''žū̃ri'' ‘žiūri’, ''vir̃kščas'' ‘virkščias’, ''ber̃gždžas'' ‘bergždžias’, ''stãcai'' ‘stačiai’, ''dzaũgias'' ‘džiaugias’).
* Didžiojoje arealo dalyje aiškiai skiriami ilgieji ir trumpieji balsiai, bet šiaurėje ([[Palomenė]], [[Paparčiai (Kaišiadorys)|Paparčiai]], [[Vievis]], [[Žasliai]]) nekirčiuoti ilgieji balsiai trumpinami (pvz., ''viriáusias'').
* Kirčiuoto tvirtapradžio dvigarsio '''''il, im, in, ir, ul, um, un, ur''''' bei dvibalsio '''''ui''''' pirmasis dėmuo visuotinai ilginamas (pvz., ''pilnas'' > ''pýlnas'', ''kurmis'' > ''kū́rmis'', ''bulvė'' > ''bū́lvė'').
* Priebalsis '''''l''''' prieš '''''e, ę, ei, ė''''' visuotinai kietinamas (pvz., '' ledas'' > ''łãdas'', ''pelę'' > ''pẽłį'', ''paleido'' > ''pałáido'', ''lėkė'' > ''łė̃kė'').
* Vakarų dzūkai vietoje bendrinės kalbos galūnių '''''‑a, ‑e''''', kilusių iš '''''-ą, -ę''''', taria '''''‑u, ‑i''''' (''lauke'' > ''lauki̇̀'', ''šaukte šaukia'' > ''šaukti̇̀ šaũkia'', ''su daina'' > ''su dainù'').
* [[Dzūkai]] (kartu su šiai patarmei nepriskiriamais vilniškiais) dzūkuoja – vietoje bendrinės lietuvių kalbos '''''č, dž''''' ir '''''t(v), d(v)''''' prieš '''''i, y, į, ie''''' taria afrikatas '''''c, dz''''' (pvz., ''naktis'' > ''nakci̇̀s'', ''dievas'' > ''dzíevas'', ''dvylika'' > ''dzvýlika'', ''tik'' > ''cik'', ''čia'' > ''cia'', ''medį'' > ''medzį'').<ref>{{TLE|1|482||dzūkai}}</ref>

== Morfologija ==
* Pietų aukštaičių patarmėje vartojamas [[iliatyvas]] (pvz., ''pirkion'', ''Varėnon'', ''daržuosna'', ''Zervynosna''), jis dažnai pavartojamas ir [[inesyvas|inesyvo]] vietoje (''áuga daržúosna'', ''laikaũ sáujon'').
* Vienaskaitos [[naudininkas]] tariamas su kitomis galūnėmis (pvz., ''pir̃štu'' ‘pirštui’, ''sū́nu'' ‘sūnui’, ''ãki'' ‘akiai’, ''píemeni'' ‘piemeniui’, vietomis ir ''pir̃što'' ‘pirštui’, ''brólio'' ‘broliui’, ''sū́no'' ‘sūnui’; ''‑o'' sutrumpinta iš ''‑uo'').
* Paplitusios tariamosios nuosakos vienaskaitos 1 ir 2 asmens formos ''būtáu'' ‘būčiau’, ''būtái'' ‘būtum’.

== Leksika ==
Pietų aukštaičių patarmė turi kuopą savitų žodžių, kurie vartojami tik šiame areale arba jų leksinė reikšmė skiriasi nuo vartojamų kitur:
* ''bamborỹs / bumbuorỹs'' ‘[[kankorėžis]]’, ''draugė̃'' ‘[[šeima]]’, ''[[geinys|geinỹs]]'' ‘prietaisas iš virvių į medį kopti prie bičių’, ''mẽdžias'' ‘[[miškas]], [[giria]]’, ''pilvẽlis'' ‘[[blauzda]]’, ''sėdẽlis'' ‘javų [[guba]]’, ''skuji̇̀nė'' ‘pušinė [[šluota]]’, ''straublỹs / striaublỹs'' ‘[[vaivorykštė]]’, ''stravỹlas'' ‘[[kraujažolė]]’,<ref>{{VLE|18||[[Kazys Morkūnas (1929)|Kazys Morkūnas]]|pietų aukštaičių patarmė}}</ref> ''asỹs'' ‘[[šiurkštusis asiūklis]]’, ''bužỹs'' ‘[[vabalas]]’, ''drãskė'' ‘[[gervuogė]]’, ''bobi̇̀ngė'' ‘[[juodasis serbentas|juodojo serbento]] uoga’.<ref>[http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2018-11-13-bobinge-buzys-ir-kiti-dzukiski-reikalai/172818 Bobingė, bužys ir kiti dzūkiški reikalai], ''bernardinai.lt''</ref>
* Gausu skolinių iš [[lenkų kalba|lenkų]], [[gudų kalba|gudų]] kalbų:<ref> Булыгина Т. В., Синёва О. В. ''Литовский язык // Языки мира. Балтийские языки''. – М.: Academia, 2006. – С. 151. – 224 с. </ref> ''kvajà'' ‘[[pušis]]’, ''pieskýnas'' ‘smėlynas’, ''lepeškà'' ‘[[voveraitė]]’, plačiai vartojami slaviški priešdėliai ''raz-'', ''da-''.

== Šaltiniai ==
{{išn}}

{{Lietuvių kalbos tarmės}}
[[Kategorija:Lietuvių kalbos tarmės]]
[[Kategorija:Dzūkija]]