Peržiūrėti šaltinį Svaras (pinigai)

{{Šaltiniai}}

'''Svaras''' ({{en|pound}}), '''livras''' ({{fr|livre}}) ar '''lira''' ({{it|lira}}) – [[Europa|Europos]] šalyse nuo [[viduramžiai|viduramžių]] naudojamas piniginio vieneto tipas, nuo XVIII a. [[Kolonizacija|kolonizacijos]] metu paplitęs didelėje pasaulio dalyje. Šiuo metu kaip savo nacionalinės [[Valiuta|valiutos]] pavadinimą svarą ar lirą naudoja 7 pasaulio valstybės.

Visi trys pavadinimai yra alternatyvūs ir kilę iš [[Lotynų kalba|lotynų kalbos]] ''libra pondus'' (t. y. masės [[svaras]]): liros pavadinimas yra paplitęs [[Pietų Europa|Pietų Europoje]], livro – [[Prancūzija|Prancūzijoje]], o svaro (lokalūs variantai yra ''pound'', ''pfund'', ''funt'' ir kt.) – [[Šiaurės Europa|Šiaurės]] ir [[Rytų Europa|Rytų Europoje]]. [[Artimieji Rytai|Artimųjų Rytų]] šalyse vietinis svaro pavadinimas yra lira arba ''al-Gunaih'' ([[Egiptas|Egipte]], [[Sudanas|Sudane]]). Svarai, livrai ir liros žymimi tuo pačiu ženklu: £.

Iki [[decimalizacija|decimalizacijos]] svarą, livrą ar lirą sudarė 20 sudėtinių dalių ([[Šilingas|šilingų]], [[Soldas|soldų]], [[Solidas|solidų]], sueldų, [[Solis (pinigai)|solis]] ir t. t.) ir 240 [[denjė|dinarų]] ([[Pensas|pensų]], [[pfeningai|pfeningų]]).

== Dabar naudojami svarai ir liros ==
Šiuo metu pasaulyje kursuoja šios svaru ar lira vadinamos valiutos:
* [[svaras sterlingų]] ({{en|pound sterling}}) − [[Jungtinė Karalystė|Didžiosios Britanijos]] piniginis vienetas. Atskirose teritorijose jis turi vietinius atitikmenis, kurie yra susieti su svaru sterlingų, santykiu 1:1:
** [[Džersio svaras]];
** [[Folklando svaras]];
** [[Gernsio svaras]];
** [[Gibraltaro svaras]];
** [[Meno salos svaras]];
** [[Šv. Elenos svaras]];
* [[Egipto svaras]] ({{ar|الجنيه المصرى|al-gunaih al-Miṣrīyy}});
* [[Libano svaras]] ({{ar|ليرة لبنانية|al-lira al-Lubnānīyah}});
* [[Sirijos svaras]]({{ar|الليرة السورية|al-līra as-Sūriyya}});
* [[Sudano svaras]] ({{ar|جنيه سوداني|al-gunaih as-Sūdān}});
* [[Pietų Sudano svaras]] ({{en|South Sudanese pound}});
* [[Naujoji Turkijos lira|Turkijos lira]] ({{tr|Türk lirası}});

== Raida ==
[[Vaizdas:Fiorino 1347.jpg|thumb|Florencijos florinas, XIV a.]]
[[Vaizdas:Commonwealth Unite 1653 692157.jpg|thumb|1653 m. Anglijos junitas]]
[[Vaizdas:TestoneMilano1470.jpg|thumb|Milano sidabrinė lira ([[testonas]]) 1474 m.]]

=== Viduramžiai ===
Svaras kaip piniginis vienetas Europoje atsirado VIII a. diegiant [[Karolingų pinigų sistema|Karolingų pinigų sistemą]]. Jo pavadinimas kilo iš masės vieneto – [[svaras|svaro]]. Svaras, kaip piniginis vienetas, atitiko svarą sidabro. [[Karolis Didysis|Karolio Didžiojo]] svaras buvo tolygus 408,25 g, tačiau ilgainiui skirtingose Europos vietovėse nusistovėjo skirtingi svarai, svyruojantys nuo 350 iki 520 g. Svarbiausi svarai naudojami piniginei vertei nustatyti buvo Tauerio (349,914 g) ir Trojos svaras (373,241 g) Anglijoje, [[Paryžiaus livras]] (459 g) ir [[Tūro livras]] (365,783 g) Prancūzijoje, Florencijos lira (339 g) ir kiti.

Kadangi ankstyvaisiais viduramžiais Europos ekonomiką tenkino smulkesnės vertės monetos, t. y. [[denjė|denarai]] (1/240 svaro vertės), [[soldas|soldai]] (1/20 svaro vertės) ir t. t., svaras buvo daugiau piniginės vertės išraiška, nei reali moneta. Svaras sidabro buvo gana sunkus, todėl jo [[monetizacija]] ilgai užtruko. Tik tada, kai XIII a. Europos pinigų apyvartoje pasirodė [[auksas]] (t. y. pereita prie bimetalinės sistemos), galėjo atsirasti svaro sidabro vertės pinigai, tačiau dažniausiai jie nebuvo vadinami nei svarais, nei livrais, nei liromis. Svaro monetizacija pirmą kartą įvyko [[Florencija|Florencijoje]], kur [[1252]] m. pradėtas kaldinti auksinis [[florinas (Florencija)|florinas]]. Jo aukso masė sudarė apie 3,5 g. (t. y. 1/96 Florencijos [[svaras|svaro]], kuris buvo apie 339 g), ir pagal vertę atitiko svarą sidabro. Kuomet 1523 m. Florencija nustojo kaldinti florinus, juos pakeitė iš Venecijos kilę tos pačios aukso masės [[dukatas|dukatai]] (čia kaldinti nuo [[1284]] m.), savo vertę daugiau ar mažiau pastovią išlaikę iki pat XIX a.

Florinas, o vėliau dukatas, netruko išplisti po visą krikščioniškąją Europą ir tapo svarbiausiu tarptautinio atsiskaitymo piniginiu vienetu. Jie buvo kaldinami ir naudojami kaip pinigas apie 150 Europos valstybių ir ''de facto'' tapo visos Europos bendra valiuta. Gana greitai iš florinų arba greta jų išsivystė ir tos pačios ar panašios vertės vietinės monetos: pvz., [[Ispanijos eskudas|eskudas]] (Ispanijoje), [[guldenas]] ([[Šventoji Romos imperija|Šventojoje Romos imperijoje]]), [[zlotas]] ([[Lenkija|Lenkijoje]] ir [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikoje]]) ir pan. [[Prancūzija|Prancūzijoje]] 1266 m. [[Liudvikas IX]] nukaldino auksinę monetą [[ekiu]] ({{fr|écu d'or}}), kurios vertė atitiko vieną sidabrinį Tūro livrą, o 1360–1641 m. buvo kaldinamos vieno Tūro livro vertės auksinės monetos, vadinamos [[frankas|frankais]].

Anglijoje pirmosios svaro vertės monetos nukaldintos 1489 m. Jos buvo auksinės (7.322 g aukso), ir vadintos [[soverenas|soverenais]]. 1606 m. jas pakeitė auksinės monetos [[junitai]] ({{en|Unite}}). Nuo 1662 m. Anglija neturėjo svaro vertės monetų, tačiau artimiausia savo verte svarui buvo auksinė [[ginėja]] (21 šilingas). Tik 1817 m. jų kaldinimas (atgaivinus sovereną) atnaujintas. Škotijoje ir Airijoje taip pat buvo kaldinamos svarų monetos.

Greta florinų ir dukatų atskirose šalyse kursavo ir smulkesnės vertės sidabrinės monetos. Tačiau dėl netolygaus šių monetų nuvertėjimo ir kintančio aukso-sidabro santykio, jų santykis su palyginus pastovaus kurso auksinėmis monetomis buvo nevienodas. Pvz., pačioje Florencijoje XIII a. florinas atitiko 1 sidabro lirą, tuo tarpu 1500 m. jis jau buvo vertas 7 sidabro lirų. Kai kuriose šalyse buvo siekiama palaikyti pastovų santykį tarp auksinio florino/dukato vertės ir vietinių sidabrinių monetų vertės. Pvz., Abiejų Tautų Respublikoje ilgą laiką fiksuotas santykis tarp [[Krokuvos grašis|sidabrinio grašio]] ir auksinio dukato (zloto) buvo 1:30.   

Greta aukso monetų, kurios išlaikė nevienodą santykį su sidabriniais dinarais ir soldais, Europoje ilgainiui atsirado ir sidabriniai svarai bei liros, tačiau įvertinti ne pagal svorį ar vertę, o pagal nominalą. Tai buvo įmanoma tik po to, kai sidabriniai denarai ir soldai nuvertėjo. Išlaikant Karolingų pinigų sistemos principus, 20 soldų (šilingų) vertės monetas kartais irgi buvo priimta vadinti svarais, livrais ar liromis. [[Italija|Italijoje]] 1472 m. [[Venecijos respublika|Venecijoje]] išleista [[Trono lira]] (ji turėjo 6,52 g sidabro). Netrukus atsirado Milano, Genujos, Sardinijos, Toskanos liros.

=== Decimalizacija ir nacionalinės valiutos ===
1775 m. Europoje prasidėjo pinigų [[decimalizacija]], kurios metu nuo Karolingų pinigų sistemos buvo pereinama prie šiuolaikinės. Pirmoji decimalizaciją įvykdžiusi šalis buvo [[Prancūzija]], kuri suskaidė [[Prancūzijos frankas|franką]] į 100 dalių – [[santimas|santimų]]. [[Napoleonas|Napoleono]] valdymo [[Napoleono karai|vykusių karų]] metu siekė decimalizaciją išplatinti Europoje.

1862 m. suvienytoji Italija lirą pavertė nacionaline valiuta ir ją decimalizavo: [[Italijos lira]] padalinta į 100 [[čentesimas|čentesimų]]. Kitos [[Apeninų pusiasalis|Apeninų pusiasalio]] valstybės ([[San Marinas]], [[Vatikanas]]) taip pat įtvirtino lirą kaip savąsias nacionalines valiutas.

XIX a. [[Kipras]] ir [[Malta]] svaru (lira) savo valiutas pavadino Britanijos įtakoje. Tuo metu jos nebuvo decimalizuotos. 1971 m. Didžioji Britanija ir Airija vienos iš paskutiniųjų pasaulio šalių [[decimalizacija|decimalizavo]] savo svarą, atsisakydamos nuo VIII a. išlikusios Svaro-šilingo-penso (Karolingų) sistemos. Svaras sterlingų ir Airijos svaras padalintas į 100 [[pensas|pensų]]. Kad atskirti nuo senųjų pensų, šiuos vadino „naujaisiais“. Tuo pat metu savo svarus decimalizavo ir Kipras bei Malta: [[Kipro svaras]] ir [[Maltos lira]] padalinti į 100 centų.

=== Paplitimas už Europos ribų ===
Svarus, livrus ir liras naudojančioms Europos valstybėms vykdant kolonizaciją, šios valiutos nuo XVIII a. buvo diegiamos kitose pasaulio šalyse. Prancūzija įdiegė livrą kaip vietinę valiutą [[Haitis|Haityje]] ([[Haičio livras]]), [[Naujoji Prancūzija|Naujojoje Prancūzijoje]].

[[Britų imperija|Britų imperijos]] piniginė sistema, t. y. svaras, šilingas ir pensas, įdiegta daugybėje šalių: atskiros svaro ir pensų rūšys buvo kaldinamos Amerikos kolonijose, Karibuose, vėliau – [[Afrika|Afrikoje]]. Netgi po dekolonizacijos kai kurios buvusios britų kolonijos išlaikė valiutas, vadintas svaru: iki šiol buvusios Britanijos kolonijos [[Egiptas]], [[Sudanas]] ir [[Pietų Sudanas]] naudoja valiutas, vadinamas svarais.

1844 m. [[Turkija]] savo piniginį vienetą [[kurušas|kurušą]] pakeitė į [[Turkijos lira|lirą]] ir ją decimalizavo: vieną lirą sudarė 100 kurušų. Byrant [[Osmanų imperija]]i, daug [[Artimieji Rytai|Artimųjų Rytų]] šalių perėmė lirą kaip savo piniginį vienetą. Tarp jų [[Sirija]] ir [[Libanas]] to pavadinimo valiutą naudoja iki dabar.

Italija lira pavadintas valiutas įdiegė savo kolonijose. Ji leido [[Somalio lira|Somalio lirą]] (1925–1938), vėliau – [[Italijos Rytų Afrikos lira|Italijos Rytų Afrikos lirą]] (1936–1941). Pasibaigus Italijos okupacijai, [[Libija|Libijoje]] 1943–1951 m. naudota [[Tripolitanijos lira]].

{{Commons|Pound}}
{{Svarai}}


[[Kategorija:Svarai ir liros| ]]
[[Kategorija:Pinigų apskaitos vienetai]]