Peržiūrėti šaltinį Trečiasis Reichas

{{reikšmės|Reichas}}
{{Infolentelė buvusi valstybė
|_noautocat = yes
|vietinis pavadinimas = {{smaller|Vokietijos Reichas}}<br>{{nobold|{{small|(1933–1943)}}}}<br>{{nobold|{{small|''Deutsches Reich''}}}}
----
{{smaller|'''Didysis Vokietijos Reichas'''}}<br>{{nobold|{{small|(1943–1945)}}}}<br>{{small|''Großdeutsches Reich''}}
|ilgas pavadinimas = 
|paprastas_pav  = Trečiasis Reichas
|žemynas    = Europa
|kilm = Trečiojo Reicho
|regionas       = 
|šalis          = Vokietija
|statusas       = 
|imperija       = 
|statuso_tekstas       = 
|era            = [[Tarpukaris]]{{·w}} [[Antrasis pasaulinis karas]]
|valdymo_forma    = [[nacizmas|Nacistinė]] [[totalitarizmas|totalitarinė]] [[vienpartinė sistema|vienpartinė]] [[diktatūra]]
|parlamentas = [[Reichstagas (institucija)|Reichstagas]]
|year_start   = 1933
|year_end     = 1945
|year_exile_start = 
|date_start   = sausio 30
|date_end     = gegužės 8
|event1                 = [[Anšliusas]]
|date_event1            = 1938 m. kovo 12 d.
|event2                 = [[Įsiveržimas į Lenkiją|Antrojo pasaulinio karo pradžia]]
|date_event2           = 1939 m. rugsėjo 1 d.
|event_start  = [[Machtergraifungas]]
|event_end    = [[Vokietijos kapituliacija]]
|p1 = Veimaro Respublika
|vėliava_p1 =Flag_of_Germany_(3-2_aspect_ratio).svg
|p2 = Saras (šalių lyga)
|vėliava_p2 = Flag of Saar 1920-1935.svg
|p3 = Pirmoji Austrijos Respublika
|vėliava_p3 = Flag of Austria.svg
|p4 = Čekoslovakijos respublika (1918–1938){{!}}Čekoslovakijos respublika
|vėliava_p4 = Flag of Czechoslovakia.svg
|p5 = Klaipėdos kraštas
|vėliava_p5 = Flag of the Klaipėda Region.svg
|p6 = Laisvasis Dancigo miestas
|vėliava_p6 = Gdansk flag.svg
|p7 = Antroji Lenkijos Respublika
|vėliava_p7 = Flag of Poland.svg
|p8 = Italijos Socialinė Respublika
|vėliava_p8 = War flag of the Italian Social Republic.svg
|p9 = Rytų Kantonai
|vėliava_p9 = Flag of Belgium.svg
|p10 = Liuksemburgas
|vėliava_p10 = Flag of Luxembourg.svg
|p11 = Elzasas-Lotaringija
|vėliava_p11 = Flag of France.svg
|p12 = Drava Banovina
|vėliava_p12 = Flag of the Kingdom of Yugoslavia.svg
|s1 = Flensburgo vyriausybė
|vėliava_s1 = Flag of German Reich (1935–1945).svg
|s2 = Sąjungininkų okupuota Vokietija 
|vėliava_s2 = Flag of Germany (1946-1949).svg
|s3 = Sąjungininkų valdoma Austrija
|vėliava_s3 = Flag of Austria.svg
|s4 = Trečioji Čekoslovakijos respublika
|vėliava_s4 = Flag of Czechoslovakia.svg
|s5 = Lenkijos liaudies respublika{{!}}Lenkijos Liaudies Respublika
|vėliava_s5 = Flag_of_Poland.svg
|s6 = Elzasas-Lotaringija
|vėliava_s6 = Flag of France.svg
|s7 = Rytų Kantonai
|vėliava_s7 = Flag_of_Belgium.svg
|s8 = Liuksemburgas
|vėliava_s8 = Flag_of_Luxembourg.svg
|s9 = Italijos karalystė (1861–1946){{!}}Italijos karalystė
|vėliava_s9 = Flag of Italy (1861-1946).svg
|s10 = Kaliningrado sritis
|vėliava_s10 = Flag of the Soviet Union 1923.svg
|s11 = Saro protektoratas
|vėliava_s11 = Flag of Saar.svg
|s12 = Jugoslavija
|vėliava_s12 = Flag of SFR Yugoslavia.svg
|image_coat   = Reichsadler.svg
|simbolio_tipas  = [[Vokietijos herbas#Istoriniai herbai|Herbas]]<br>{{smaller|(1935–1945)}}
|herbas       = 
|image_flag   = Flag of Germany (1935–1945).svg
|vėliavos_tipas    = [[Trečiojo Reicho vėliava|Vėliava]]<br>{{smaller|(1935–1945)}}
|vėliava         = 
|image_map    = Greater German Reich (1942).svg
|image_map_caption      = Vokietijos kontroliuojamos teritorijos, didžiausio išsiplėtimo [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] metu (1942 m.)
{{plainlist|style=padding-left: 0.6em; text-align: left;| {{legend2|#008000|Trečiasis Reichas{{efn|Įskaitant [[Bohemijos ir Moravijos protektoratas|Bohemijos ir Moravijos protektoratą]] bei [[Generalgubernija|Generalguberniją]].}}}}<br>{{legend2|#55c255|[[Reichskomisariatas|Civilių administruojamos okupuotos teritorijos]]}}<br>{{legend2|#a5dfa5|[[Karinė administracija (Trečiasis Reichas)|Kariuomenės administruojamos okupuotos teritorijos]]}}
}}
|nacionalinis_devizas   = ''Ein Volk, ein Reich, ein Führer'' <br />„Viena tauta, vienas [[reichas]], vienas [[fiureris]]“
|valstybinis_himnas  = ''[[Vokietijos himnas|Das Lied der Deutschen]]'' <br /> („Vokiečių daina“) <br /> ''[[Vokietijos himnas|Horst-Wessel-Lied]]'' <br /> („Horsto Veselio daina“) <br /> <div style="display:inline-block;margin-top:0.4em;">[[File:Песня Хорста Весселя.ogg|center]]</div>
|sostinė          = [[Berlynas]]
|sostinė_tremtyje   = 
|valstybinės_kalbos = [[Vokiečių kalba|Vokiečių]]
|valiuta        = Reichsmarkė (ℛℳ)
|valdovo_titulas = [[Vokietijos federalinis prezidentas#Istorija|Prezidentas]] / [[fiureris]]
|valdymo_metai1 = 1933–1934
|valdovas1 = [[Paul von Hindenburg]] {{small|(prezidentas)}}
|valdymo_metai2 = 1934–1945
|valdovas2 = [[Adolfas Hitleris]] {{small|(fiureris ir reichskancleris)}}
|valdymo_metai3 = 1945
|valdovas3 = [[Karl Dönitz]] {{small|(prezidentas)}}
|atstovo_titulas = [[Reichskancleris|Kancleris]]
|atstovavimo_metai1 = 1933–1945
|atstovas1 = [[Adolfas Hitleris]]
|atstovavimo_metai2 = 1945{{efn|''De jure'' nuo balandžio 30 d. iki gegužės 1 d.}}
|atstovas2 = [[Joseph Goebbels]]
|atstovavimo_metai3 = 1945{{efn|''De jure'' nuo gegužės 2 d. iki gegužės 23 d.}}
|atstovas3 = [[Lutz von Krosigk]]
}}
'''Nacistinė Vokietija''' ({{de|NS-Staat}}),{{efn|{{de|Nationalsozialistischer Staat}} („Nacionalsocialistinė valstybė“), trumpiau ''NS-Staat'' („Nacistinė valstybė“), taip pat ''Nationalsozialistisches Deutschland'' („Nacionalsocialistinė Vokietija“).}} [[1933]]–[[1943]] m. oficialiai žinoma kaip '''Vokietijos Reichas''' ({{de|Deutsches Reich}}), [[1943]]–[[1945]] m. – '''Didysis Vokietijos Reichas''' ({{de|Großdeutsches Reich}}) – [[Vokietijos reichas|valstybė]], gyvavusi 1933–1945 m., kai [[Adolfas Hitleris]] ir [[Vokietijos nacionalsocialistinė darbininkų partija]] (NSDAP) valdė šalį, kurią jie pavertė [[diktatūra]].<ref>{{VLE|XXIV|102-103||Trečiasis reichas (Drittes Reich)}}</ref> [[Nacistinė propaganda|Hitlerinė propaganda]] vartojo terminą '''Trečiasis Reichas''' ({{de|Drittes Reich}}),{{efn|Reikšmė – „Trečioji imperija“.}} siekdama sudaryti Vokietijos imperijos tęstinumo įspūdį. Terminas buvo siejamas su dviem ankstesnėmis vokiečių imperijomis (reichais) – [[Šventoji Romos imperija|Šventąja Romos imperija]] (962–1806) ir [[Vokietijos imperija]] (1871–1918). Trečiasis Reichas, kurį A. Hitleris ir naciai vadino „'''Tūkstantmečiu Reichu'''“ ({{de|Tausendjähriges Reich}}), baigė gyvuoti 1945 m. gegužę, kai [[Sąjungininkai (Antrasis pasaulinis karas)|Sąjungininkai]] nugalėjo Vokietiją, Europoje užbaigdami [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]].

1933 m. sausio 30 d. [[Veimaro Respublika|Veimaro Respublikos]] [[Vokietijos federalinis prezidentas#Istorija|prezidentas]] [[Paul von Hindenburg|Paulius fon Hindenburgas]] paskyrė A. Hitlerį [[reichskancleris|Vokietijos kancleriu]]. 1933 m. kovo 23 d. priimtas [[Įgalinimo aktas]] suteikė A. Hitlerio vyriausybei teisę leisti įstatymus be [[Reichstagas (institucija)|Reichstago]] ar prezidento pritarimo. Nacių partija ėmė naikinti visą politinę opoziciją ir įtvirtinti savo valdžią. 1934 m. rugpjūčio 2 d. P. fon Hindenburgui mirus A. Hitleris kaip kancleris perėmė prezidento įgaliojimus ir pasiskelbė vokiečių tautos vadu – [[fiureris|fiureriu]]. Visa valdžia buvo sutelkta A. Hitlerio rankose ir jo žodis tapo aukščiausiu įstatymu. Naciai [[Didžioji depresija|Didžiosios depresijos]] įkarštyje, plėtodami karo pramonę ir [[mišri ekonomika|mišrią ekonomiką]], atkūrė ekonominį stabilumą ir panaikino didelį nedarbą. Nacių režimas, pasinaudojęs [[biudžeto deficitas|biudžeto deficitu]], ėmėsi didžiulės slaptos perginklavimo programos, suformavo [[Vermachtas|Vermachtą]] ir vykdė didelius viešųjų darbų projektus, pvz., [[autobanas|greitkelių]] tiesimas. Ekonominio stabilumo grąžinimas padidino režimo populiarumą.

[[Rasizmas]], [[eugenika|nacių eugenika]] ir ypač [[antisemitizmas]] buvo pagrindiniai ideologiniai režimo bruožai. [[Germanai|Germanų tautas]] naciai laikė „[[pranašesnė rasė|pranašesniąja rase]]“ – gryniausia [[arijų rasė]]s šaka. [[Žydai|Žydų]] ir [[romai|romų]] diskriminacija bei persekiojimas prasidėjo iškart po atėjimo į valdžią. Pirmosios [[nacių koncentracijos stovyklos|koncentracijos stovyklos]] įkurtos 1933 m. kovo mėn. Žydai, [[liberalizmas|liberalai]], [[socializmas|socialistai]], [[komunizmas|komunistai]] ir kiti politiniai oponentai bei nepageidaujami asmenys buvo įkalinti, ištremti arba nužudyti. Krikščionių bažnyčios ir piliečiai, [[vokiečių pasipriešinimas nacizmui|priešinęsi A. Hitlerio valdžiai]], buvo engiami, o daugelis lyderių – įkalinti. Švietimas buvo orientuotas į [[mokslinis rasizmas|rasinę biologiją]], gyventojų politiką ir pasirengimą karinei tarnybai. Moterų karjeros ir mokymosi galimybės buvo apribotos. Poilsis ir turizmas buvo organizuojami pagal programą „Stiprybė per džiaugsmą“, o [[1936 m. vasaros olimpinės žaidynės]] pademonstravo Vokietiją tarptautinėje arenoje. [[Propagandos ministerija|Propagandos ministras]] [[Joseph Goebbels|Jozefas Gebelsas]], pasitelkdamas spaudą, radiją, kiną, sportą, masinius renginius bei A. Hitlerio oratorinius gabumus, diegė visuomenei nacizmo idėjas. Vyriausybė kontroliavo meninę raišką: vienas meno formas skatino, o kitas uždraudė.

Nuo 4-ojo dešimtmečio antros pusės nacistinė Vokietija, grasindama karu, kėlė vis agresyvesnius teritorinius reikalavimus. 1935 m. [[Saro kraštas]] [[plebiscitas|plebiscitu]] nubalsavo už prisijungimą prie Vokietijos, o 1936 m. A. Hitleris įvedė kariuomenę į [[Reino kraštas|Reino kraštą]], kuris po Pirmojo pasaulinio karo buvo demilitarizuotas. 1938 m. Vokietija [[anšliusas|prisijungė]] Austriją, vėliau tais pačiais metais – Čekoslovakijos [[Sudetų kraštas|Sudetų kraštą]]. 1939 m. kovo mėn. [[Slovakijos respublika (1939–1945)|Slovakija]] paskelbta Vokietijai [[pavaldi valstybė|pavaldžia valstybe]]. Tuo tarpu likusioje Čekoslovakijoje įkurtas [[Bohemijos ir Moravijos protektoratas]]. Netrukus po to, Vokietija privertė [[Lietuva|Lietuvą]] atiduoti [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos kraštą]]. 1939 m. rugpjūčio 23 d. Vokietija su Sovietų Sąjunga pasirašė [[Molotovo-Ribentropo paktas|nepuolimo sutartį]]. 1939 m. rugsėjo 1 d. [[invazija į Lenkiją|įsiveržė į Lenkiją]], [[Antrojo pasaulinio karo Europos teatras|Europoje pradėdama Antrąjį pasaulinį karą]]. Iki 1942 m. pabaigos Vokietija ir jos [[Ašis|Ašies]] sąjungininkės kontroliavo didžiąją dalį Europos ir [[Šiaurės Afrika|Šiaurės Afrikos]]. [[Reichskomisariatas|Reichskomisariatai]], civiliniai administraciniai vienetai, perėmė nacių užimtų teritorijų kontrolę, o likusioje Lenkijos dalyje įkurta [[Generalgubernija]]. Vokietija išnaudojo tiek savo okupuotų teritorijų, tiek sąjungininkų žaliavas ir darbo jėgą.

[[Genocidas]], [[masinės žudynės]] ir didelio masto [[priverstinis darbas]] tapo esmine režimo dalimi. Nuo 1939 m. šimtai tūkstančių vokiečių, turinčių psichinę ar fizinę negalią, buvo nužudyti. [[Einsatzgruppen|Operatyvinės grupės]] – specialūs žudymo būriai – sekė paskui Vermachtą okupuotose teritorijose ir vykdė milijonų žydų bei kitų aukų genocidą – [[Holokaustas|Holokaustą]]. Nuo 1941 m. [[nacių koncentracijos stovyklos|nacių koncentracijos]] ir [[naikinimo stovykla|naikinimo stovyklose]] buvo įkalinti arba nužudyti milijonai žmonių.

Nors [[Barbarosos operacija|Vokietijos invazija į Sovietų Sąjungą]] 1941 m. iš pradžių buvo sėkminga, sovietų atsigavimas ir JAV įsitraukimas į karą lėmė, kad 1943 m. Vermachtas prarado iniciatyvą Rytų fronte ir jau 1944 m. pabaigoje buvo nustumtas iki prieškarinių sienų. 1944 m. išaugo Vokietijos miestų bombardavimas iš oro. Po [[išsilaipinimas Normandijoje|išsilaipinimo Normandijoje]] Vokietiją iš rytų spaudė Sovietų Sąjunga, o iš vakarų – kiti [[Sąjungininkai (Antrasis pasaulinis karas)|Sąjungininkai]]. 1945 m. gegužės 8 d. Vokietija [[Vokietijos kapituliacijos aktas|kapituliavo]]. A. Hitlerio atsisakymas pripažinti pralaimėjimą kare lėmė dar šimtų tūkstančių žmonių mirtis paskutiniais karo mėnesiais. Sąjungininkai pradėjo Vokietijos [[denacifikacija|denacifikacijos]] procesą, o [[Niurnbergo karo nusikaltimų tribunolas|Niurnbergo teisme]] už karo nusikaltimus nuteisė išgyvenusią nacių vadovybę.

== Priešistorė ==
{{Vokietijos istorija}}
1919–1933 m. Vokietija buvo vadinama [[Veimaro Respublika]]. Tai buvo [[respublika]] su [[Pusiau prezidentinis valdymas|pusiau prezidentine sistema]]. Veimaro Respublika susidūrė su daugybe problemų. Šalį kamavo [[hiperinfliacija]], politiniai nesutarimai bei prieštaringi santykiai su [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] nugalėtojais – [[Sąjungininkai (Pirmasis pasaulinis karas)|Sąjungininkais]].{{sfn|Childers|2017|pp=22–23, 35, 48, 124–130, 152, 168–169, 203–204, 225–226}} Po karo prasidėjo dideli Vokietijos ekonomikos sunkumai, daugiausia dėl [[reparacija|karo reparacijų]], kurias turėjo sumokėti pagal 1919 m. [[Versalio sutartis|Versalio sutartį]]. Vyriausybė spausdino pinigus, kad galėtų sumokėti reparacijas, tačiau didėjanti hiperinfliacija paskatino neregėtą kainų šuolį ir ekonomikos griūtį.{{sfn|Evans|2003|pp=103–108}} Dėl kilusios ekonominės krizės Vokietija nebuvo pajėgi išmokėti reparacijas Prancūzijai. Atsakydama į tai, 1923 m. Prancūzija [[Rūro okupacija|užėmė]] [[Rūro sritis|Rūro sritį]], o tai dar labiau pagilino krizę.{{sfn|Evans|2003|pp=186–187}}

1920 m. įkurta [[Nacionalsocialistinė vokiečių darbininkų partija]], geriau žinoma nacių partijos pavadinimu. Partija pakeitė prieš metus įkurtą [[Vokiečių darbininkų partija|Vokiečių darbininkų partiją]].{{sfn|Evans|2003|pp=170–171}} [[25 punktų programa|Nacių partijos programa]] apėmė Veimaro Respublikos nuvertimą, Versalio sutarties atšaukimą, radikalų [[antisemitizmas|antisemitizmą]] ir [[bolševizmas|antibolševizmą]].{{sfn|Goldhagen|1996|p=85}} Buvo žadama suteikti „[[gyvybinė erdvė|gyvybinės erdvės]]“ vokiečiams, suformuoti visuomenę rasės pagrindu ir „išvalyti“ šalį nuo [[žydai|žydų]], iš kurių bus atimta pilietybė ir pilietinės teisės.{{sfn|Evans|2003|pp=179–180}} Naciai siūlė tautinį ir kultūrinį atgimimą, pagrįstą [[Liaudies judėjimas (Vokietija)|Liaudies judėjimu]].{{sfn|Kershaw|2008|p=81}} Partija, ypač jos sukarinta organizacija [[Sturmabteilung|SA]], arba rudmarškiniai, naudojo fizinį smurtą, siekdama sustiprinti savo politinę įtaką, žlugdydama opozicinių organizacijų susirinkimus ir gatvėse užpuldama jų narius bei žydus.{{sfn|Evans|2003|pp=180–181}} Tokios dešiniosios ekstremistinės grupuotės buvo paplitusios [[Bavarija|Bavarijoje]], o jas toleravo dešiniesiems prijaučianti [[Gustav Ritter von Kahr|Gustavo fon Karo]] valdžia.{{sfn|Evans|2003|pp=181, 189}}

1929 m. spalio 24 d. [[Juodasis ketvirtadienis|žlugusi JAV akcijų rinka]] stipriai paveikė Vokietiją.{{sfn|Childers|2017|p=103}} Milijonai neteko darbo, o keli didieji bankai žlugo. A. Hitleris ir naciai ruošėsi pasinaudoti susidariusia padėtimi, kad įgautų politinės galios. Jie žadėjo stiprinti ekonomiką ir suteikti darbo vietų.{{sfn|Shirer|1960|pp=136–137}} Daugelis rinkėjų nusprendė, kad nacių partija gali atkurti tvarką, numalšinti pilietinius neramumus ir sugrąžinti Vokietijos didybę. 1932 m. parlamento rinkimuose partija surinko 37,4 % balsų ir tapo didžiausia [[Reichstagas (institucija)|Reichstage]].{{sfn|Goldhagen|1996|p=87}}

== Istorija ==
{{plačiau|Vokietijos istorija}}
[[Vaizdas:Hitler portrait crop.jpg|thumb|left|upright|1934 m. [[Adolfas Hitleris]] tapo Vokietijos valstybės vadovu, gavęs [[fiureris|fiurerio]] ir [[reichskancleris|reichskanclerio]] titulą.]]

=== Nacių atėjimas į valdžią ===
{{pagr|Machtergraifungas}}
Nors per dvejus 1932 m. Reichstago rinkimus naciai gavo daugiausia vietų, jie neįgijo absoliučios daugumos. Todėl A. Hitleris vadovavo trumpalaikei koalicinei vyriausybei, sudarytai su [[Vokietijos nacionalinė liaudies partija|Vokietijos nacionaline liaudies partija]].{{sfn|Evans|2003|pp=293, 302}} Spaudžiamas politikų, pramonininkų ir verslininkų, prezidentas [[Paul von Hindenburg|Paulius fon Hindenburgas]] 1933 m. sausio 30 d. paskyrė A. Hitlerį [[Vokietijos federalinis kancleris|Vokietijos kancleriu]]. Šis įvykis vadinamas [[Machtergraifungas|machtergraifungu]] – valdžios užgrobimu.{{sfn|Shirer|1960|pp=183–184}}

1933 m. vasario 27 d. naktį [[Reichstago gaisras|padegtas Reichstago pastatas]]. Olandų komunistas [[Marinus van der Lubbe]] pripažintas kaltu dėl gaisro sukėlimo. A. Hitleris paskelbė, kad padegimas reiškia komunistų sukilimo pradžią. 1933 m. vasario 28 d. išleistas [[Reichstago gaisro dekretas]] atšaukė daugumą pilietinių laisvių, įskaitant susirinkimų teisę ir spaudos laisvę. Dekretas taip pat leido policijai neribotam laikui sulaikyti žmones be pagrindo. Įstatymą lydėjo propagandos kampanija, paskatinusi visuomenės pritarimą šiai priemonei. SA ėmėsi smurtinio komunistų slopinimo, visoje šalyje areštuodama 4 000 [[Vokietijos komunistų partija|Vokietijos komunistų partijos]] narių.{{sfn|Evans|2003|pp=329–334}}

1933 m. kovo 23 d. Reichstage priimta [[Veimaro Konstitucija|Veimaro Konstitucijos]] pataisa – [[Įgalinimo aktas]], suteikęs A. Hitlerio vyriausybei labai didelius įgaliojimus.{{sfn|Evans|2003|pp=354, 359}} Ši pataisa leido A. Hitleriui ir jo kabinetui priimti įstatymus, net pažeidžiančius konstituciją, be prezidento ar Reichstago sutikimo.{{sfn|Evans|2003|p=351}} Kadangi įstatymo projektui priimti reikėjo dviejų trečdalių daugumos, naciai pasitelkė bauginimą ir Reichstago gaisro dekreto nuostatas, kad neleistų dalyvauti [[Vokietijos socialdemokratų partija|socialdemokratams]].{{sfn|Shirer|1960|p=196}}{{sfn|Evans|2003|p=336}} Gegužės 10 d. vyriausybė areštavo socialdemokratų partijos turtą, o birželio 22 d. ji uždrausta.{{sfn|Evans|2003|pp=358–359}} Birželio 21 d. SA surengė kratą Vokietijos nacionalinės liaudies partijos (buvusių koalicijos partnerių) biuruose, o birželio 29 d. privertė nutraukti veiklą. 1933 m. liepos 14 d. priėmus įstatymą, nurodantį, kad nacių partija yra vienintelė teisėta partija, Vokietija tapo vienpartine valstybe. Naujų partijų steigimas pripažintas neteisėtu, o visos dar likusios politinės partijos uždraustos.{{sfn|Shirer|1960|p=201}} Įgalinimo aktas vėliau tapo teisiniu nacių sukurtos diktatūros pagrindu.{{sfn|Shirer|1960|p=199}} Kiti rinkimai 1933, 1936 ir 1938 m. buvo kontroliuojami nacių, juose išrinkti tik partijos nariai.{{sfn|Evans|2005|pp=109, 637}}

=== Vokietijos nacifikacija ===
{{pagr|Glaichšaltungas}}
[[Vaizdas:Weimar Republic states map.svg|thumb|upright=1.3|Veimaro Respublikos žemės. 1933–1934 m. panaikinta jų savivalda.]]
A. Hitlerio ministrų kabinetas, naudodamasis Reichstago gaisro dekretu ir Įgalinimo aktu, pradėjo vadinamojo [[glaichšaltungas|glaichšaltungo]] ({{de|Gleichschaltung}} – ‘suvienodinimas’) procesą, dėl kurio visi gyvenimo aspektai tapo kontroliuojami partijos.{{sfn|McNab|2009|p=14}} Atskiros žemės, kurių nekontroliavo išrinktos nacių vyriausybės ar nacių vadovaujamos koalicijos, buvo priverstos sutikti su reichskomisarų paskyrimu, kad žemės atitiktų centrinės valdžios politiką. Komisarai turėjo teisę skirti ir paleisti vietos vyriausybes, žemių parlamentus, pareigūnus ir teisėjus. Vokietija tapo ''de facto'' [[unitarinė valstybė|unitarine valstybe]], kurios visas žemių vyriausybes kontroliavo nacių valdoma centrinė valdžia.{{sfn|Bracher|1970|pp=281–87}}{{sfn|Shirer|1960|p=200}} 1934 m. sausio mėn. žemių parlamentai ir [[Reichsratas]] (federaliniai aukštieji rūmai) panaikinti, o visos valstybinės galios perduotos centrinei valdžiai.{{sfn|Shirer|1960|p=200}}

Visų pilietinių organizacijų, įskaitant žemės ūkio grupes, savanorių organizacijas ir sporto klubus, vadovybę pakeitė nacių rėmėjai arba partijos nariai. Šios organizacijos arba susijungė su nacių partija, arba nutraukė veiklą.{{sfn|Koonz|2003|p=73}} 1933 m. nacių vyriausybė [[Tarptautinė darbo diena|gegužės 1 d.]] paskelbė „Nacionaline darbo diena“ ir pakvietė profesinių sąjungų atstovus į Berlyną švęsti. Kitą dieną SA nugriovė profesinių sąjungų biurus visoje šalyje, jos priverstos nutraukti veiklą, o jų vadovai suimti.{{sfn|Shirer|1960|p=202}} 1933 m. balandžio mėn. priimtas [[Profesinių civilinių paslaugų atkūrimo įstatymas]] iš pareigų pašalino visus mokytojus, dėstytojus, teisėjus ir valdžios pareigūnus, kurie buvo žydai arba kurių įsipareigojimas partijai buvo įtariamas.{{sfn|Shirer|1960|p=268}} Tai reiškė, kad vienintelės nepolitinės institucijos, kurių nekontroliavo naciai, buvo bažnyčios.{{sfn|Evans|2005|p=14}}

Nacių režimas panaikino Veimaro Respublikos simbolius, įskaitant [[Vokietijos vėliava|juodos, raudonos ir auksinės spalvos vėliavą]], ir priėmė perdarytą simboliką. Ankstesnė imperatoriškoji juodos, baltos ir raudonos spalvos trispalvė atkurta kaip viena iš dviejų oficialių Vokietijos vėliavų. Antroji buvo nacių partijos [[Trečiojo Reicho vėliava|vėliava su svastika]], kuri 1935 m. tapo vienintele valstybine vėliava. Partijos himnas „[[Horsto Veselio daina]]“ tapo antruoju šalies himnu.{{sfn|Cuomo|1995|p=231}}

Vokietija vis dar buvo sunkioje ekonominėje padėtyje, nes 6 mln. žmonių buvo bedarbiai, o [[prekybos balansas]] kėlė nerimą.{{sfn|McNab|2009|p=54}} Naudojant [[biudžeto deficitas|biudžeto deficitą]], viešųjų darbų projektai pradėti 1934 m., vien iki tų metų pabaigos sukurta 1,7 mln. naujų darbo vietų.{{sfn|McNab|2009|p=54}} Pradėjo kilti vidutinis darbo užmokestis.{{sfn|McNab|2009|p=56}}

=== Diktatūros įtvirtinimas ===
SA vadovybė ir toliau darė spaudimą didinti politinę ir karinę galią. Reaguodamas į tai, A. Hitleris nurodė [[SS]] ir [[gestapas|gestapui]] pradėti visos SA vadovybės „valymą“.{{sfn|Kershaw|2008|pp=309–314}} A. Hitleris nusitaikė į SA štabo viršininką [[Ernst Röhm|Ernstą Remą]] ir kitus SA lyderius, kurie kartu su daugeliu A. Hitlerio politinių oponentų (tokių kaip [[Gregor Strasser|Gregoras Štraseris]] ir buvęs kancleris [[Kurt von Schleicher|Kurtas fon Šleicheris]]) buvo areštuoti ir sušaudyti.{{sfn|Evans|2005|pp=31–34}} Iš viso iki ryto nužudyta apie 200 žmonių. Šis įvykis pramintas [[Ilgųjų peilių naktis|Ilgųjų peilių naktimi]].{{sfn|Kershaw|2008|pp=306–313}}

1934 m. rugpjūčio 2 d. mirė prezidentas P. fon Hindenburgas. Dieną prieš ministrų kabinetas priėmė „Įstatymą dėl aukščiausių Reicho valstybinių pareigų“, kuriame teigiama, kad mirus P. fon Hindenburgui prezidento pareigos bus panaikintos, o jo įgaliojimus perims kancleris.{{sfn|Overy|2005|p=63}} A. Hitleris, tapęs valstybės ir vyriausybės vadovu, pasiskelbė vokiečių tautos „[[fiureris|vadu ir kancleriu]]“ (''Führer und Reichskanzler'').{{sfn|Evans|2005|p=44}} Vokietija tapo totalitarine valstybe su A. Hitleriu priešakyje.{{sfn|Shirer|1960|pp=226–227}} Būdamas valstybės vadovu, A. Hitleris tapo vyriausiuoju ginkluotųjų pajėgų vadu. Naujasis įstatymas numatė pakeistą karių ištikimybės priesaiką, kad jie patvirtintų ištikimybę ne vyriausiojo vado pareigybei ar valstybei, o asmeniškai A. Hitleriui.{{sfn|Kershaw|2008|p=317}} Rugpjūčio 19 d. prezidento ir kanclerio pareigų sujungimui [[plebiscitas|plebiscite]] pritarė 90 % žmonių.{{sfn|Shirer|1960|p=230}}

[[Vaizdas:Bundesarchiv Bild 146-1968-101-20A, Joseph Goebbels.jpg|thumb|upright|Propagandos ministras [[Joseph Goebbels|Jozefas Gebelsas]]]]
Daugumai vokiečių palengvėjo, kad Veimaro eros konfliktai ir gatvių susirėmimai baigėsi. Žmones užliejo propaganda, kuriai vadovavo [[Propagandos ministerija|visuomenės švietimo ir propagandos ministras]] [[Joseph Goebbels|Jozefas Gebelsas]], žadėjęs visiems taiką ir gerovę vieningoje šalyje, be marksizmo ir Versalio sutarties suvaržymų.{{sfn|Kershaw|2001|pp=50–59}} Nacių partija valdžią įgijo ir įteisino per savo pradinę revoliucinę veiklą, vėliau manipuliuodama teisiniais mechanizmais, naudodama policijos galias ir perimdama valstybės bei federalines institucijas.{{sfn|Hildebrand|1984|pp=20–21}}{{sfn|Childers|2017|p=248}} Pirmoji didelė [[nacių koncentracijos stovyklos|nacių koncentracijos stovykla]], iš pradžių skirta politiniams kaliniams, atidaryta [[Dachau koncentracijos stovykla|Dachau]] 1933 m.{{sfn|Evans|2003|p=344}} Iki karo pabaigos sukurta šimtai įvairaus dydžio ir paskirties stovyklų.{{sfn|Evans|2008|loc=map, p. 366}}

Nuo 1933 m. balandžio mėn. buvo priimta daugybė priemonių, apibrėžiančių žydų statusą ir jų teises.{{sfn|Walk|1996|pp=1–128}} 1935 m. priimti [[Niurnbergo įstatymai]] atėmė iš žydų pagrindines teises.{{sfn|Friedländer|2009|pp=44–53}} Naciai atimdavo iš žydų jų turtą, teisę tuoktis su ne žydais ir teisę užimti daugybę darbo sričių (pvz., teisės, medicinos ar švietimo). Galiausiai naciai paskelbė žydus nepageidaujamais tarp Vokietijos piliečių ir visuomenės.{{sfn|Childers|2017|pp=351–356}}

=== Rengimasis karui ===
: ''{{detalės|Reino srities remilitarizacija}}''
Pirmaisiais nacių režimo metais Vokietija neturėjo sąjungininkų, o jos kariuomenę smarkiai susilpnino Versalio sutartis. Prancūzija, Lenkija, Italija ir [[Sovietų Sąjunga]] turėjo priežasčių prieštarauti A. Hitlerio atėjimui į valdžią. 1933 m. kovo mėn. Lenkija pasiūlė Prancūzijai įsitraukti į [[prevencinis karas|prevencinį karą]] prieš Vokietiją. [[Italijos karalystė (1861–1946)|Fašistinė Italija]] prieštaravo vokiečių pretenzijoms į [[Balkanai|Balkanus]] ir [[Pirmoji Austrijos Respublika|Austriją]], kuriuos [[Benito Mussolini|Benitas Musolinis]] laikė Italijos įtakos sferoje.{{sfn|Shirer|1960|p=209}}

1933 m. vasario mėn. A. Hitleris paskelbė, kad turi būti pradėtas perginklavimas (iš pradžių slaptai, nes tai pažeidė Versalio sutartį). 1933 m. gegužės 17 d. A. Hitleris pasakė kalbą Reichstage, kurioje išdėstė savo troškimą siekti taikos pasaulyje, ir priėmė JAV prezidento [[Franklin Roosevelt|Franklino Ruzvelto]] pasiūlymą dėl karinio nusiginklavimo, su sąlyga, kad kitos Europos valstybės padarys tą patį.{{sfn|Shirer|1960|pp=209–210}} Kitoms Europos valstybėms nepriėmus šio pasiūlymo, A. Hitleris spalį išvedė Vokietiją iš [[Pasaulinė nusiginklavimo konferencija|Pasaulinės nusiginklavimo konferencijos]] ir [[Tautų sąjunga|Tautų Sąjungos]], teigdamas, kad jos nusiginklavimo sąlygos yra nesąžiningos, jei jos taikomos tik Vokietijai.{{sfn|Evans|2005|p=618}} Lapkritį vykusiame referendume 95 % žmonių palaikė Vokietijos pasitraukimą.{{sfn|Shirer|1960|pp=210–212}}

1934 m. A. Hitleris savo karo vadams pasakė, kad karas rytuose turėtų prasidėti 1942 m.{{sfn|Evans|2005|pp=338–339}} [[Saro kraštas]], kuris po Pirmojo pasaulinio karo 15 metų perduotas valdyti Tautų Sąjungai, 1935 m. sausio mėn. nubalsavo, kad taptų Vokietijos dalimi.{{sfn|Evans|2005|p=623}} 1935 m. kovo mėn. A. Hitleris paskelbė apie oro pajėgų kūrimą ir kad reichsveras bus padidintas iki 550 000 karių.{{sfn|Kitchen|2006|p=271}} 1935 m. birželio 18 d. Didžioji Britanija pasirašė su Vokietija susitarimą, pagal kurį šiai buvo leista sukurti didžiulį karo laivyną.{{sfn|Evans|2005|p=629}}

Didžiajai Britanijai ir Prancūzijai dėl [[Antrasis Italijos–Etiopijos karas|Italijos invazijos į Etiopiją]] iš esmės nesiimant jokių priemonių, 1936 m. kovo 7 d. A. Hitleris, pasinaudojęs Prancūzijos ir Sovietų Sąjungos savitarpio pagalbos sutartimi, įsakė kariuomenei žygiuoti į [[demilitarizuota Reino zona|demilitarizuotą Reino zoną]] ir ją užimti. Tai buvo šiurkštus Versalio sutarties pažeidimas.{{sfn|Evans|2005|p=633}} Kadangi teritorija priklausė Vokietijai, Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos vyriausybės manė, kad bandymas priversti Vokietiją vykdyti sutartį nėra vertas karo rizikos.{{sfn|Evans|2005|pp=632–637}} Kovo 29 d. vykusiuose vienpartiniuose rinkimuose naciai sulaukė 98,9 % palaikymo.{{sfn|Evans|2005|pp=632–637}} 1936 m. A. Hitleris pasirašė [[Antikominterno paktas|Antikominterno paktą]] su Japonija ir nepuolimo sutartį su B. Musoliniu, kuri netrukus imta vadinti „Romos-Berlyno ašimi“.{{sfn|Evans|2005|p=641}}

A. Hitleris siuntė ginkluotę ir paramą generolo [[Francisco Franco|Fransisko Franko]] nacionalistinėms pajėgoms [[Ispanijos pilietinis karas|Ispanijos pilietiniame kare]], kuris prasidėjo 1936 m. liepos mėn. Vokiečių „Condor“ legionas turėjo daugybę orlaivių, taip pat tankų kontingentą. 1937 m. legiono oro pajėgos sunaikino [[Gernika|Gernikos]] miestą.{{sfn|Shirer|1960|p=297}} 1939 m. laimėjo nacionalistai ir tapo neformaliais nacistinės Vokietijos sąjungininkais.{{sfn|Steiner|2011|pp=181–251}}

==== Austrija ir Čekoslovakija ====
{{pagr|Anšliusas|Čekoslovakijos okupacija (1938–1945)|Bohemijos ir Moravijos protektoratas}}
{{multiple image
| align     = right
| direction = vertical
| width     = 230
| image1    = Bundesarchiv Bild 183-1987-0922-500, Wien, Heldenplatz, Rede Adolf Hitler.jpg
| image2    = Bundesarchiv Bild 146-1970-005-28, Anschluss sudetendeutscher Gebiete.jpg
| footer    = ''Viršuje'': A. Hitleris skelbia Austrijos anšliusą Vienoje. 1938 m. kovo 15 d.<br />''Apačioje'': Vokiečiai [[nacistinis pasveikinimas|nacistiniu pasveikinimu]] priima į [[Žatecas|Žatecą]] įžengiančius vokiečių karius, 1938 m.}}
1938 m. vasario mėn. A. Hitleris Austrijos kancleriui [[Kurt Schuschnigg|Kurtui fon Šušnigui]] akcentavo Vokietijos būtinybę apsaugoti savo sienas. K. fon Šušnigas bandė gelbėti Austrijos nepriklausomybę ketindamas kovo 13 d. surengti plebiscitą. Šiems planams užbėgo už akių A. Hitleris, kai kovo 11 d. nusiuntė K. fon Šušnigui ultimatumą, reikalaudamas perleisti valdžią Austrijos nacių partijai, antraip įsiverš į šalį. Kitą dieną vokiečių kariuomenė įžengė į Austriją, kurią entuziastingai pasitiko gyventojai.{{sfn|Evans|2005|pp=646–652}}

[[Pirmoji Čekoslovakijos Respublika|Čekoslovakijoje]] gyveno žymi vokiečių mažuma, daugiausia [[Sudetų kraštas|Sudetų krašte]]. Spaudžiama [[Sudetų vokiečių partija|Sudetų vokiečių partijos]] sukarintų būrių, Čekoslovakijos vyriausybė pasiūlė regionui ekonomines nuolaidas.{{sfn|Evans|2005|p=667}} A. Hitleris nusprendė ne tik prijungti Sudetų kraštą, bet ir visiškai sunaikinti Čekoslovakiją.{{sfn|Kershaw|2008|p=417}} Naciai ėmėsi propagandos kampanijos, siekdami gauti paramą įsiveržimui.{{sfn|Kershaw|2008|p=419}} Aukščiausi Vokietijos kariuomenės lyderiai priešinosi planui, nes Vokietija dar nebuvo pasirengusi karui.{{sfn|Evans|2005|pp=668–669}}

Dėl krizės Didžioji Britanija, Čekoslovakija ir Prancūzija ruošėsi karui. Siekdamas išvengti karo, Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas [[Neville Chamberlain|Nevilis Čemberlenas]] inicijavo [[Miuncheno susitarimas|Miuncheno susitarimą]], pasirašytą 1938 m. rugsėjo 29 d. Čekoslovakijos vyriausybė buvo priversta pripažinti Sudetų krašto prijungimą prie Vokietijos. Londone su džiaugsmu sutiktas N. Čemberlenas sakė, kad susitarimas atnešė „taiką mūsų laikams“.{{sfn|Evans|2005|pp=671–674}} Pagal Miuncheno susitarimą, spalio 2 d. Lenkija okupavo Silezijos [[Cešynas|Cešyno]] sritį, lapkričio 2 d. Vengrija – Slovakijos ir Užkarpatės Ukrainos pietinius rajonus ([[Vienos arbitražai|Pirmasis Vienos arbitražas]]).{{sfn|Evans|2005|pp=679–680}} 1939 m. kovo 15 d. Čekoslovakijos prezidentas [[Emil Hácha|Emilis Hacha]], spaudžiamas Vokietijos vyriausybės, sutiko, kad Vokietijos kariuomenė okupuotų Čekiją. Jos vietoje įkurtas [[Bohemijos ir Moravijos protektoratas]]. Dieną prieš tai slovakiškoje dalyje paskelbta Vokietijai pavaldi [[Slovakijos respublika (1939–1945)|Slovakijos respublika]].{{sfn|Evans|2005|pp=682–683}} Kovo 15 d. Vengrija okupavo ir aneksavo dalį [[Slovakijos-Vengrijos karas|Rytų Slovakijos]] ir visą [[Užkarpatės Ukraina|Užkarpatės Ukrainą]].{{sfn|Kirschbaum|1995|p=190}}{{sfn|Evans|2005|p=687}}

Naciai perėmė Austrijos ir Čekijos užsienio valiutos atsargas, žaliavų atsargas, ryšių priemones, kurie buvo išsiųsti į Vokietiją. „Reichswerke Hermann Göring“ pramonės konglomeratas perėmė plieno ir anglies gamybos įrenginių kontrolę abiejose šalyse.{{sfn|Mazower|2008|pp=264–265}}

==== Lenkija ====
1934 m. sausio mėn. Vokietija su Lenkija pasirašė [[Vokietijos ir Lenkijos nepuolimo sutartis|nepuolimo sutartį]].{{sfn|Weinberg|2010|p=60}} 1939 m. kovo mėn. A. Hitleris pareikalavo grąžinti [[Laisvasis Dancigo miestas|Laisvąjį Dancigo miestą]] ir [[Dancigo koridorius|Dancigo koridorių]] – žemės juostą, skyrusią [[Rytų Prūsija|Rytų Prūsiją]] nuo likusios Vokietijos. Didžioji Britanija paskelbė, kad ateitų į pagalbą Lenkijai, jei ji būtų užpulta. A. Hitleris, manydamas, kad Didžioji Britanija iš tikrųjų nesiims veiksmų, įsakė parengti invazijos planą 1939 m. rugsėjui.{{sfn|Evans|2005|pp=689–690}} Gegužės 23 d. A. Hitleris išdėstė generolams planą ne tik užimti Dancigo koridorių, bet ir išplėsti Vokietijos teritoriją į rytus. Jis tikėjosi, kad šį kartą jie bus sutikti su pasipriešinimu.{{sfn|Kershaw|2008|p=486}}

Vokiečiai dar kartą užtikrino savo sąjungą su Italija ir pasirašė nepuolimo sutartis su Danija, Estija ir Latvija, o prekybiniai ryšiai buvo įforminti su Rumunija, Norvegija ir Švedija.{{sfn|Evans|2005|p=691}} 1939 m. rugpjūčio 23 d. užsienio reikalų ministras [[Joachim von Ribbentrop|Joachimas fon Ribentropas]] su Sovietų Sąjunga pasirašė nepuolimo sutartį – [[Molotovo-Ribentropo paktas|Molotovo–Ribentropo paktą]].{{sfn|Kershaw|2008|p=496}} Sutartyje taip pat buvo slaptųjų protokolų, padalijusių Lenkiją ir Baltijos šalis į Vokietijos ir Sovietų Sąjungos įtakos zonas.{{sfn|Snyder|2010|p=116}}

=== Antrasis pasaulinis karas ===
{{pagr|Antrasis pasaulinis karas}}
{{multiple image
| align     = right
| direction = vertical
| width     = 260
| image1    = Second world war europe animation large de.gif
| image2    = World War II in Europe, 1942.svg
| footer    = ''Viršuje'': Įvykių seka Europoje per Antrąjį pasaulinį karą.<br />''Apačioje'': Vokietija ir jos sąjungininkai Ašies zenito metu, 1942 m.}}

==== Užsienio politika ====
Vokietijos karo meto užsienio politika buvo susijusi su sąjungininkų vyriausybių, tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojamų iš Berlyno, kūrimu. Buvo ketinama gauti karių iš sąjungininkų, tokių kaip Italija ir Vengrija, ir darbininkų bei maisto atsargų iš sąjungininkų, tokių kaip [[Viši režimas|Viši Prancūzija]].{{sfn|Mazower|2008|loc=chapter 9}} Vengrija, 1940 m. rugsėjo 27 d. pasirašiusi [[Trišalis paktas|Trišalį paktą]], tapo ketvirtąja šalimi, prisijungusia prie Ašies. Bulgarija paktą pasirašė lapkričio 17 d. Vokietija, siekdama užsitikrinti naftos tiekimą, derėjosi su savo naująja sąjungininke [[Rumunijos karalystė|Rumunija]], kuri kartu su Slovakija pasirašė paktą lapkričio 23 d.{{sfn|Evans|2008|p=151}}{{sfn|Kershaw|2008|p=584}}{{sfn|Shirer|1960|p=803}} Iki 1942 m. pabaigos Rytų fronte iš Rumunijos buvo 24, iš Italijos ir Vengrijos – po 10 divizijų.{{sfn|Weinberg|2005|p=414}} Vokietija visiškai kontroliavo Prancūziją 1942, Italiją – 1943, Vengriją – 1944 m. Nors Japonija buvo galinga sąjungininkė, santykiai tarp šalių buvo tolimi, stokojo veiksmų koordinavimo ir bendradarbiavimo.{{sfn|Martin|2005|pp=279–80}}

==== Karo pradžia ====
1939 m. rugsėjo 1 d. [[invazija į Lenkiją|Vokietija įsiveržė į Lenkiją]] ir užėmė Laisvąjį Dancigo miestą, pradėdama Antrąjį pasaulinį karą.{{sfn|Evans|2005|pp=699–701}} Laikydamosi įsipareigojimų Lenkijai, Didžioji Britanija ir Prancūzija rugsėjo 3 d. paskelbė karą Vokietijai.{{sfn|Beevor|2012|pp=22, 27–28}} 1939 m. rugsėjo 17 d. į Lenkijos rytinę dalį [[TSRS invazija į Lenkiją|įsiveržė Sovietų Sąjungos]] kariuomenė.{{sfn|Beevor|2012|p=32}} [[Sicherheitspolizei|Saugumo policijos]] ir [[Sicherheitsdienst|saugumo tarnybos]] viršininkas [[Reinhard Heydrich|Reinhardas Heidrichas]] rugsėjo 21 d. įsakė surinkti Lenkijos žydus ir telkti juos miestuose, kuriuose yra geras susisiekimas geležinkeliais. Iš pradžių ketinta juos deportuoti toliau į rytus arba [[Madagaskaro planas|Madagaskarą]].{{sfn|Longerich|2010|pp=148–149}} Remiantis [[Operacija „Tanenbergas“|iš anksto parengtais sąrašais]], iki 1939 m. pabaigos nužudyta apie 65 000 lenkų inteligentijos, didikų, dvasininkų ir mokytojų, bandant sunaikinti lenkų tautinę tapatybę.{{sfn|Longerich|2010|p=144}}{{sfn|Evans|2008|p=15}} 1939 m. lapkričio 30 d. sovietų pajėgos įsiveržė į Suomiją, pradėdamos [[Žiemos karas|Žiemos karą]]. Vokietija vykdė karo veiksmus jūroje. Tačiau iki 1940 m. gegužės 10 d. aktyvių sausumos kariuomenės veiksmų nebuvo, todėl šis laikotarpis vadinamas „[[keistasis karas|keistuoju karu]]“.{{sfn|Beevor|2012|p=40}}

Nuo pat karo pradžios britų taikyta blokada siuntoms į Vokietiją paveikė jos ekonomiką. Vokietija buvo ypač priklausoma nuo užsienio naftos, anglies ir grūdų tiekimo.{{sfn|Mazower|2008|p=260}} Dėl prekybos embargo ir blokados importas į Vokietiją sumažėjo 80 %.{{sfn|Tooze|2006|p=332}} 1940 m. balandžio 9 d. A. Hitleris, siekdamas apsaugoti švediškos geležies rūdos siuntas į Vokietiją, įsakė [[Danijos-Norvegijos operacija|įsiveržti į Daniją ir Norvegiją]]. [[Invazija į Daniją|Danija krito]] mažiau nei po dienos, o didžioji dalis [[Norvegijos kampanija|Norvegijos]] – mėnesio pabaigoje.{{sfn|Beevor|2012|pp=73–76}}{{sfn|Evans|2005|p=120}} Birželio pradžioje Vokietija [[Norvegijos_istorija#Okupacija_bei_pasipriešinimas_Vokietijai|okupavo visą Norvegiją]].{{sfn|Shirer|1960|p=709}}

==== Europos užkariavimas ====
1940 m. gegužės 10 d. A. Hitleris, nepaisydamas daugelio karo vadų patarimų, įsakė [[Mūšis dėl Prancūzijos|pulti Prancūziją]] ir [[Žemutinių Provincijų istorija|žemutines šalis]].{{sfn|Beevor|2012|pp=70–71, 79}}{{sfn|Shirer|1960|pp=715–719}} Vokietija greitai okupavo [[Invazija į Liuksemburgą|Liuksemburgą]] ir [[Nyderlandų mūšis|Nyderlandus]] bei apsupo Sąjungininkų kariuomenę [[Belgijos mūšis|Belgijoje]], priversdama [[Diunkerkas|Diunkerke]] [[Diunkerko operacija|evakuoti]] daugybę britų ir prancūzų karių.{{sfn|Shirer|1960|pp=731–738}} 1940 m. birželio 22 d. [[Kompjeno paliaubos (1940)|kapituliavo Prancūzija]].{{sfn|Shirer|1960|pp=696–730}} Pergalė Prancūzijoje padidino A. Hitlerio populiarumą ir išaugino karo karštligę Vokietijoje.{{sfn|Kershaw|2008|p=562}} Pažeidžiant [[Hagos konvencija|Hagos konvencijos]] nuostatas, Nyderlandų, Prancūzijos ir Belgijos pramonės įmonės pasitelktos gaminti karo reikmenis Vokietijai.{{sfn|Mazower|2008|p=265}}
[[Vaizdas:Bundesarchiv Bild 183-L05487, Paris, Avenue Foch, Siegesparade.jpg|thumb|left|Vokiečių kariai žygiuoja prie [[Triumfo arka (Paryžius)|Triumfo arkos]] Paryžiuje. 1940 m. birželio 14 d.]]
Naciai atėmė iš Prancūzijos tūkstančius lokomotyvų ir riedmenų, ginklų atsargas ir žaliavas, tokias kaip varis, alavas, nafta ir nikelis.{{sfn|Evans|2008|pp=333–334}} Okupacijos išlaidas apmokėjo Prancūzija, Belgija ir Norvegija.{{sfn|Mazower|2008|p=271}} Prekybos kliūtys paskatino kaupimą, [[juodoji rinka|juodąją rinką]] ir nerimą dėl ateities.{{sfn|Mazower|2008|pp=272, 279}} Maisto tiekimas buvo neužtikrintas, gamyba sumažėjo didžiojoje Europos dalyje.{{sfn|Mazower|2008|p=262}} Badą patyrė daugelis okupuotų šalių.{{sfn|Mazower|2008|p=262}}

A. Hitlerio taikos pasiūlymai naujajam Didžiosios Britanijos ministrui pirmininkui [[Winston Churchill|Vinstonui Čerčiliui]] buvo atmesti 1940 m. liepos mėn. Grosadmirolas [[Erich Raeder|Ėrichas Rėderis]] birželį įspėjo A. Hitlerį, kad oro pranašumas yra reikalingas sėkmingai [[Jūrų liūtas (operacija)|invazijai į Didžiąją Britaniją]]. A. Hitleris įsakė bombarduoti [[Royal Air Force|Karališkųjų oro pajėgų]] (RAF) oro bazes ir radiolokacines stotis, taip pat rengti naktinius [[Blicas|oro antskrydžius]] prieš Didžiosios Britanijos pramonės centrus – [[Londonas|Londoną]], [[Plimutas (Anglija)|Plimutą]], [[Koventris|Koventrį]]. Vokiečių [[Liuftvafė]] nesugebėjo nugalėti RAF per [[Britanijos mūšis|Britanijos mūšį]], o spalio pabaigoje A. Hitleris suprato, kad pranašumo ore pasiekti nepavyks. Jis operaciją „Jūros liūtas“ atidėjo iki 1941 m. pavasario ir vasaros, o vėliau – neapibrėžtam laikui.{{sfn|Shirer|1960|pp=753, 774–782}}{{sfn|Kershaw|2000b|pp=301–303, 309–310}}

1941 m. vasarį [[Vokietijos Afrikos korpusas]] atvyko į [[Italijos Libija|Libiją]] padėti Italijai [[Šiaurės Afrikos kampanija|Šiaurės Afrikos kampanijoje]].{{sfn|Evans|2008|p=149}} 1941 m. balandžio 6 d. Vokietija [[Invazija į Jugoslaviją|įsiveržė į Jugoslaviją]] ir [[Invazija į Graikiją|Graikiją]].{{sfn|Evans|2008|p=153}}{{sfn|Shirer|1960|pp=815–816}} Visa Jugoslavija ir dalis Graikijos vėliau padalinta Vokietijai, Vengrijai, Italijai ir Bulgarijai.{{sfn|Tomasevich|1975|pp=52–53}}{{sfn|Richter|1998|p=616}}

==== Invazija į Sovietų Sąjungą ====
{{pagr|Barbarosos operacija}}
1941 m. birželio 22 d. apie 3,8 mln. Ašies karių, pažeisdami Molotovo-Ribentropo paktą, užpuolė Sovietų Sąjungą.{{sfn|Clark|2012|p=73}} Be A. Hitlerio užsibrėžto tikslo įgyti „gyvybinės erdvės“, šis didelio masto puolimas, kodiniu pavadinimu [[Barbarosos operacija|operacija „Barbarosa“]], buvo skirtas sunaikinti Sovietų Sąjungą ir užvaldyti jos gamtos išteklius, reikalingus vėlesnei agresijai prieš Vakarų Sąjungininkus.{{sfn|Evans|2008|pp=160–161}} Vokiečiai buvo nustebę ir susirūpinę, nes daugelis nerimavo, kad Vokietija negalės laimėti karo, vykstančio dviem frontais.{{sfn|Evans|2008|pp=189–190}}

Puolimo metu užimta didelė teritorija, įskaitant [[Baltijos šalys|Baltijos šalis]], [[Baltarusija|Baltarusiją]] ir Vakarų [[Ukraina|Ukrainą]]. Po sėkmingo [[Smolensko mūšis (1941)|Smolensko mūšio]] 1941 m. rugsėjį, A. Hitleris įsakė [[armijų grupė „Centras“|armijų grupei „Centras“]] sustabdyti veržimąsi į Maskvą ir laikinai nukreipti savo tankų grupes, kad padėtų apsupti [[Leningradas|Leningradą]] ir [[Kijevas|Kijevą]].{{sfn|Stolfi|1982|pp=32–34, 36–38}} Ši pauzė suteikė [[Raudonoji armija|Raudonajai armijai]] galimybę sutelkti naujus rezervus. 1941 m. spalio mėn. atnaujintas [[Maskvos mūšis|Maskvos puolimas]] pražūtingai baigėsi gruodžio mėn.{{sfn|Stolfi|1982|pp=45–46}} 1941 m. gruodžio 7 d. Japonija [[Perl Harboro užpuolimas|užpuolė Perl Harborą]] Havajuose. Po keturių dienų Vokietija paskelbė karą JAV.{{sfn|Shirer|1960|pp=900–901}}

[[Vaizdas:Bundesarchiv Bild 183-B22436, Russland, Kampf um Stalingrad, Ruinen.jpg|thumb|Per [[Stalingrado mūšis|Stalingrado mūšį]] sugriautas miestas. 1942 m. spalio mėn.]]
Užkariautose Sovietų Sąjungos ir Lenkijos teritorijose trūko maisto, nes besitraukianti kariuomenė daug kur išdegino pasėlius, o didžioji dalis likusių išsiųsta į Vokietiją.{{sfn|Evans|2008|p=43}} 1942 m. Vokietijoje sumažintas maisto davinys. [[Hermann Göring|Hermanas Gėringas]], atsakingas už [[Keturmečio planas|Keturmečio plano]] įgyvendinimą, pareikalavo daugiau grūdų siuntų iš Prancūzijos ir žuvies iš Norvegijos. 1942 m. derlius buvo geras, o maisto atsargos Vakarų Europoje išliko pakankamos.{{sfn|Mazower|2008|pp=284–287}}

Vokietija ir visa Europa buvo beveik visiškai priklausomos nuo užsienio naftos importo.{{sfn|Mazower|2008|p=290}} 1942 m. birželio mėn. Vokietija, bandydama išspręsti naftos trūkumą, pradėjo puolimą prieš Kaukazo naftos telkinius (''Fall Blau'').{{sfn|Glantz|1995|pp=108–110}} 1942 m. lapkričio 19 d. Raudonoji armija pradėjo kontrpuolimą ir apsupo Ašies pajėgas, kurios lapkričio 23 d. buvo įstrigusios [[Stalingrado mūšis|Stalingrade]].{{sfn|Melvin|2010|pp=282, 285}} H. Gėringas patikino A. Hitlerį, kad [[6-oji armija (Vermachtas)|6-oji armija]] gali būti aprūpinta oru, tačiau tai pasirodė neįmanoma.{{sfn|Evans|2008|pp=413, 416–417}} A. Hitleriui uždraudus atsitraukti, žuvo 200 000 vokiečių ir rumunų karių. Iš 91 000 karių, 1943 m. sausio 31 d. pasidavusių Stalingrade, tik 6 000 grįžo į Vokietiją po karo.{{sfn|Evans|2008|pp=419–420}}

==== Persilaužimas ir žlugimas ====
{{plačiau|Flensburgo vyriausybė|Vokietijos kapituliacijos aktas}}
Po Stalingrado mūšio nuostolių vis daugėjo, todėl smarkiai sumažėjo nacių partijos populiarumas ir menko moralė.{{sfn|Kershaw|2011|p=208}} SSRS kariuomenė toliau veržėsi į vakarus po nesėkmingo vokiečių puolimo [[Kursko mūšis|Kursko mūšyje]] 1943 m. vasarą. Iki 1943 m. pabaigos Vokietija prarado didžiąją dalį okupuotų SSRS teritorijų.{{sfn|Shirer|1960|p=1007}} 1942 m. spalio mėn. Egipte feldmaršalo [[Erwin Rommel|Ervino Romelio]] Afrikos korpusas sumuštas britų pajėgų, vadovaujamų feldmaršalo [[Bernard Law Montgomery|Bernardo Lo Montgomerio]].{{sfn|Evans|2008|p=467}} Sąjungininkai 1943 m. liepos mėn. [[Sicilijos operacija|išsilaipino Sicilijoje]], rugsėjo mėn. – [[Italijos kampanija|žemyninėje Italijoje]].{{sfn|Evans|2008|p=471}} Tuo tarpu JAV ir Didžiosios Britanijos bombonešiai pradėjo bombarduoti Vokietiją. Daugelis antskrydžių buvo tyčia nukreipti prieš civilius taikinius, siekiant pakirsti vokiečių moralę.{{sfn|Evans|2008|pp=438–441}} Orlaivių gamyklų, kuriose buvo kuriamos ir gaminamos [[V-1]] ir [[V-2]] raketos, bombardavimas taip pat laikytas ypač svarbiu.{{sfn|Reisner|2015}}{{sfn|Strüber|2018}} Vokiečių orlaivių gamyba nespėjo atsigauti nuo nuostolių, o be oro apsaugos Sąjungininkų bombardavimo kampanija tapo dar pražūtingesnė. Sąjungininkai, atakuodami Vokietijos naftos perdirbimo įmones ir gamyklas, sužlugdė paskutines viltis išsigelbėti.{{sfn|Evans|2008|p=461}}

1944 m. birželio 6 d. JAV, Didžiosios Britanijos ir Kanados pajėgos, [[išsilaipinimas Normandijoje|išsilaipindamos Normandijoje]], atidarė antrąjį frontą.{{sfn|Beevor|2012|pp=576–578}} 1944 m. liepos 20 d. A. Hitleris liko gyvas po [[Liepos 20 d. pasikėsinimas į Hitlerį|pasikėsinimo nužudyti]].{{sfn|Beevor|2012|pp=604–605}} A. Hitlerio įsakymu 7 000 žmonių suimta, iš jų apie 5 000 nužudyta.{{sfn|Shirer|1960|p=1072}} Žlugusi [[Ardėnų operacija]] (1944 m. gruodžio 16 d. – 1945 m. sausio 25 d.) buvo paskutinė Vokietijos kariuomenės puolamoji operacija Vakarų fronte. 1945 m. sausio 27 d. SSRS kariuomenė įžengė į Vokietiją.{{sfn|Shirer|1960|pp=1090–1097}} A. Hitlerio atsisakymas pripažinti pralaimėjimą lėmė dar šimtus tūkstančių žmonių mirčių paskutiniais karo mėnesiais.{{sfn|Kershaw|2008|pp=910–912}} A. Hitleris nurodė, kad visi, nepasiruošę kautis, būtų baudžiami karo teisme, dėl to tūkstančiams žmonių įvykdyta mirties bausmė.{{sfn|Kershaw|2011|pp=224–225}} Daugelyje teritorijų vokiečiai pasidavė artėjančioms Sąjungininkų pajėgoms, nepaisydami vietos lyderių raginimų tęsti kovą. A. Hitleris, remdamasis [[išdeginta žemė|išdegintos žemės]] taktika, įsakė sunaikinti transportą, tiltus, gamyklas ir kitą infrastruktūrą, tačiau ginkluotės ministras [[Albert Speer|Albertas Špėras]] neleido iki galo įvykdyti šio įsakymo.{{sfn|Kershaw|2008|pp=910–912}}

[[File:Bundesarchiv_B_145_Bild-P054320,_Berlin,_Brandenburger_Tor_und_Pariser_Platz.jpg|thumb|left|[[Brandenburgo vartai]] tarp Berlyno griuvėsių. 1945 m. birželio mėn.]]

[[Berlyno mūšis|Berlyno mūšio]] (1945 m. balandžio 16 – gegužės 2 d.) metu, artėjant Raudonajai armijai, A. Hitleris ir jo personalas slėpėsi požeminiame [[fiurerbunkeris|fiurerbunkeryje]].{{sfn|Shirer|1960|p=1108}} 1945 m. balandžio 30 d., kai SSRS kariuomenė buvo už dviejų kvartalų nuo [[reichskanceliarija|reichskanceliarijos]], A. Hitleris kartu su savo drauge ir naująja žmona [[Eva Braun]] [[Adolfo Hitlerio mirtis|nusižudė]].{{sfn|Kershaw|2008|pp=954–955}} 1945 m. gegužės 2 d. generolas [[Helmut Weidling|Helmutas Veidlingas]] besąlygiškai atidavė Berlyną sovietų generolui [[Vasilijus Čiuikovas|Vasilijui Čiuikovui]].{{sfn|Beevor|2002|p=386}} A. Hitlerį reichsprezidento pareigose pakeitė grosadmirolas [[Karl Dönitz|Karlas Dėnicas]], kanclerio – J. Gebelsas.{{sfn|Shirer|1960|p=1126}} J. Gebelsas ir jo žmona [[Magda Goebbels|Magda Gebels]], [[kalio cianidas|kalio cianidu]] nunuodiję šešis savo vaikus, nusižudė.{{sfn|Beevor|2002|p=381}} 1945 m. gegužės 4–8 d. dauguma likusių Vokietijos ginkluotųjų pajėgų pasidavė. 1945 m. gegužės 8 d. Berlyne pasirašytas [[Vokietijos kapituliacijos aktas|besąlygiškos kapituliacijos aktas]]. Tai buvo Trečiojo Reicho, nacių propagandos vadinto „Tūkstantmečio Reichu“, gyvavimo pabaiga.{{sfn|Beevor|2002|pp=400–403}}

Karui artėjant į pabaigą, gyventojų parama A. Hitleriui beveik visiškai išnyko.{{sfn|Evans|2008|p=714}} Savižudybių skaičius Vokietijoje išaugo, ypač ten, kur artėjo Raudonoji armija. Tarp karių ir partijos narių savižudybė dažnai buvo laikoma garbinga ir didvyriška pasidavimo alternatyva. Pasakojimai apie necivilizuotą besiveržiančios sovietų kariuomenės elgesį sukėlė paniką tarp Rytų fronto civilių, ypač moterų, kurios bijojo būti išprievartautos.{{sfn|Kershaw|2011|pp=355–357}} 1945 m. gegužės 1 d., kai 2-ojo Baltarusijos fronto 65-oji armija įsiveržė Demino miestą ir ėmė jį siaubti, daugiau nei 1 000 žmonių nusižudė. Daug savižudybių įvyko daugelyje kitų vietų, įskaitant [[Noibrandenburgas|Noibrandenburgą]] (600 mirčių), [[Slupskas|Slupską]] (1 000 mirčių){{sfn|Lakotta|2005|pp=218–221}} ir Berlyną, kur 1945 m. nusižudė mažiausiai 7 057 žmonės.{{sfn|Goeschel|2009|p=165}}
[[Vaizdas:The British Army in North-west Europe 1944-45 B14736.jpg|thumb|upright=0.9|Vokiečių pabėgėliai Bedburge, netoli [[Klevė]]s. 1945 m. vasaris]]

==== Vokietijos nuostoliai ====
: ''{{detalės|Antrasis pasaulinis karas#Karo pasekmės}}''
Skaičiuojama, kad bendras Vokietijos karo aukų skaičius svyruoja nuo 5,5 iki 6,9 mln.{{sfn|Hubert|1998|p=272}} Žuvusių ir dingusių Vokietijos kariškių skaičius siekia 5,3 mln.{{sfn|Overmans|2000|p=Bd. 46}} Istorikų nuomone, per Sąjungininkų oro antskrydžius žuvo apie 353 000 civilių.{{sfn|Overy|2014|pp=306–307}} Tarp kitų civilių mirčių yra 300 000 vokiečių (įskaitant žydus), kurie tapo nacių politinio, rasinio ir religinio persekiojimo aukomis,{{sfn|''Germany Reports''|1961|p=62}} bei 200 000, kurie buvo nužudyti dėl [[Programa T4|nacių eutanazijos programos]].{{sfn|Bundesarchiv, "Euthanasie" im Nationalsozialismus}} Politiniai teismai, vadinami ''Sondergerichte'', nuteisė mirties bausme apie 12 000 [[vokiečių pasipriešinimas nacizmui|vokiečių pasipriešinimo]] narių, o civiliniai teismai nuteisė dar 40 000 vokiečių.{{sfn|Hoffmann|1996|p=xiii}} Taip pat vyko masiniai vokiečių moterų prievartavimai, daugiausia vykdyti sovietų karių.{{sfn|Beevor|2002|pp=31–32, 409–412}}

== Geografija ==
=== Teritoriniai pokyčiai ===
[[Vaizdas:Das Grossdeutsche Reich.jpeg|240px|thumb|Vokietijos ekspansija 1933–1941 m.]]
Dėl pralaimėjimo [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmajame pasauliniame kare]] ir dėl to sudarytos [[Versalio sutartis|Versalio sutarties]] Vokietija prarado [[Elzaso-Lotaringijos žemė|Elzasą ir Lotaringiją]], Šiaurės Šlėzvigą ir [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos kraštą]]. [[Saro kraštas]] tapo Prancūzijos protektoratu su sąlyga, kad jo gyventojai vėliau referendumu nuspręs, prie kurios šalies prisijungti. Siaura juosta, kuria Lenkija gavo priėjimą prie jūros ([[Dancigo koridorius]]), atskyrė [[Rytų Prūsija|Rytų Prūsiją]] nuo Vokietijos pagrindinės dalies. Dancigas paskelbtas laisvuoju miestu.{{sfn|Evans|2003|p=62}}

1935 m. Vokietija atgavo Saro kraštą. 1938 m. prie Vokietijos [[anšliusas|prijungta Austrija]].{{sfn|Evans|2005|pp=623, 646–652}} 1938 m. [[Miuncheno susitarimas]] suteikė Vokietijai [[Sudetų kraštas|Sudetų krašto]] kontrolę, o po šešių mėnesių užimta ir likusioji Čekoslovakijos dalis.{{sfn|Evans|2005|pp=671–674}} Vokietija, [[1939 m. Vokietijos ultimatumas Lietuvai|grasindama invazija]] jūra, 1939 m. kovo mėn. prisijungė Klaipėdos kraštą.{{sfn|Shirer|1960|pp=461–462}}

1939–1941 m. vokiečių pajėgos [[invazija į Lenkiją|įsiveržė į Lenkiją]], [[Danijos-Norvegijos operacija|Daniją]], [[Danijos-Norvegijos operacija|Norvegiją]], [[Mūšis dėl Prancūzijos|Prancūziją]], [[invazija į Liuksemburgą|Liuksemburgą]], [[invazija į Nyderlandus|Nyderlandus]], [[Belgijos mūšis|Belgiją]], [[invazija į Jugoslaviją|Jugoslaviją]], [[invazija į Graikiją|Graikiją]] ir [[Barbarosos operacija|Sovietų Sąjungą]].{{sfn|Shirer|1960|pp=696–730}} 1941 m. balandžio mėn. Vokietija aneksavo dalį Šiaurės Jugoslavijos, o B. Musolinis 1943 m. Vokietijai perleido [[Triestas|Triestą]], [[Pietų Tirolis|Pietų Tirolį]] ir [[Istrija|Istriją]].{{sfn|Shirer|1960|p=1005}}

=== Okupuotos teritorijos ===
[[Vaizdas:Public execution of 54 Poles in Rożki (1942).jpg|thumb|left|Vieša 54 lenkų egzekucija prie [[Radomas|Radomo]], vokiečių okupuotoje Lenkijoje, 1942 m.]]
Kai kurios užkariautos teritorijos įtrauktos į Vokietiją kaip dalis ilgalaikio A. Hitlerio tikslo sukurti „Didįjį germanų reichą“. Kai kurios sritys, pvz., Elzasas ir Lotaringija, tapo Vokietijos provincijomis (''gau''). Kai kuriose okupuotose šalyse įkurti civiliniai administraciniai vienetai – [[reichskomisariatas|reichskomisariatai]]. Vokietijai pavaldžiose teritorijose buvo [[Bohemijos ir Moravijos protektoratas]], [[Ostlandas|Ostlando reichskomisariatas]] ir [[Ukrainos reichskomisariatas]]. Užkariautos Belgijos ir Prancūzijos teritorijos perduotos [[Karinė administracija Belgijoje ir Šiaurės Prancūzijoje|Belgijos ir Šiaurės Prancūzijos karinės administracijos]] kontrolei.{{sfn|Evans|2008|p=373}} Belgijos regionas [[Eipenas ir Malmedis]], iki 1919 m. buvęs Vokietijos dalimi, aneksuotas. Dalis Lenkijos įtraukta į Reichą, o [[Generalgubernija]] įkurta okupuotoje vidurio Lenkijoje.{{sfn|Longerich|2010|p=147}} Danijos, Norvegijos ([[Norvegijos reichskomisariatas]]) ir Nyderlandų ([[Nyderlandų reichskomisariatas]]) vyriausybės tapo pavaldžios civilinėms administracijoms.{{sfn|Evans|2008|p=373}} A. Hitleris ketino ilgainiui daugelį šių teritorijų įtraukti į Reichą.{{sfn|Umbreit|2003|p=26}} 1943 m. Vokietija okupavo Italijos valdomas [[Vokietijos okupacija Albanijoje|Albaniją]] ir [[Italijos gubernija Juodkalnijoje|Juodkalniją]],{{sfn|Shirer|1960|p=1006}} o 1941 m. [[Nacių okupacija Serbijoje|okupuotoje Serbijoje]] įkūrė marionetinę vyriausybę.{{sfn|Shirer|1960|pp=824, 841}}

== Politinė sistema ==
[[Vaizdas:Bundesarchiv Bild 102-04062A, Nürnberg, Reichsparteitag, SA- und SS-Appell.jpg|thumb|upright=0.9|[[Heinrichas Himleris]],  Adolfas Hitleris ir Viktoras Liucė atlieka [[nacistinis pasveikinimas|nacistinį pasveikinimą]] [[Niurnbergo suvažiavimas|Niurnbergo suvažiavime]]. 1934 m. rugsėjo mėn.|alt=]]
=== Ideologija ===
{{pagr|Nacizmas}}
NSDAP buvo [[dešinė (politikoje)|kraštutinių dešiniųjų]] [[fašizmas|fašistinė]] politinė partija, iškilusi per socialinę ir finansinę krizę, prasidėjusią po Pirmojo pasaulinio karo.{{sfn|Spielvogel|2016|p=1}} Partija išliko maža ir marginalizuota – 1928 m., prieš prasidedant [[Didžioji ekonominė krizė|Didžiajai depresijai]], ji surinko 2,6 % parlamento rinkėjų balsų.{{sfn|Evans|2005|pp=6–9}} 1930 m. rinkimuose partija surinko 18,3 % balsų ir tapo antra didžiausia politine šalies partija.{{sfn|Kershaw|2008|p=204}} Būdamas kalėjime po nesėkmingo 1923 m. [[Alaus pučas|Alaus pučo]], A. Hitleris parašė knygą „[[Mano kova]]“, kurioje išdėstė planą, kaip pertvarkyti Vokietijos visuomenę rasės pagrindu.{{sfn|Kershaw|2008|pp=146–147}} Nacių ideologija [[antisemitizmas|antisemitizmo]], [[rasinė higiena|rasinės higienos]] ir [[eugenika|eugenikos]] elementus sujungė su [[pangermanizmas|pangermanizmu]] ir [[ekspansionizmas|ekspansionizmu]], siekdami gauti daugiau [[gyvybinė erdvė|gyvybinės erdvės]] germanų tautoms.{{sfn|Evans|2008|p=7}} Nacių režimas šios erdvės įgyti bandė puldamas Lenkiją ir Sovietų Sąjungą. Ketinta deportuoti arba nužudyti ten gyvenančius žydus ir [[slavai|slavus]], kurie buvo laikomi prastesniais už „aukštesniąją“ [[arijų rasė|arijų rasę]] bei „žydiškojo bolševizmo“ dalimi.{{sfn|Bendersky|2007|p=161}}{{sfn|Gellately|1996|pp=270–274}} Naciai tikėjo, kad tik Vokietija gali nugalėti bolševizmo jėgas ir išgelbėti žmoniją nuo „tarptautinės žydijos“ dominavimo pasaulyje.{{sfn|Bytwerk|1998}} Kiti žmonės, kuriuos naciai laikė „beverčiais“, buvo fiziškai ir psichiškai neįgalūs asmenys, romai, homoseksualai, Jehovos liudytojai ir „asocialūs“ asmenys.{{sfn|Longerich|2010|p=49}}{{sfn|Evans|2008|p=759}} Be to, [[laisvieji masonai]] taip pat buvo stebimi ir persekiojami.{{sfn|Bergen|2016|pp=36–37}}

Veikiamas „[[Liaudies judėjimas (Vokietija)|Liaudies judėjimo]]“, nacių režimas buvo prieš kultūrinį [[modernizmas|modernizmą]] ir rėmė didelės kariuomenės plėtrą intelektualizmo sąskaita.{{sfn|Kershaw|2008|p=81}}{{sfn|Evans|2005|pp=7, 443}} Kūrybiškumas ir menas buvo slopinami, išskyrus tuos atvejus, kai jie galėjo pasitarnauti [[Nacistinė propaganda|propagandos]] skleidimui.{{sfn|Evans|2005|pp=210–211}} Režimas, organizuodamas masinius renginius (pvz., [[Niurnbergo suvažiavimas|Niurnbergo suvažiavimus]]), mitingus ir paradus, sėkmingai diegė vokiečių masėms nacistinę ideologiją.{{sfn|Evans|2005|pp=121–122}}

=== Vyriausybė ===
[[Vaizdas:WWII, Europe, Germany, "Nazi Hierarchy, Hitler, Goering, Goebbels, Hess", The Desperate Years p143 - NARA - 196509.jpg|thumb|left|A. Hitleris, H. Gėringas, J. Gebelsas ir [[Rudolf Hess|R. Hesas]] karinio parado metu 1933 m.|alt=]]
A. Hitleris valdė Vokietiją autokratiškai pagal „fiurerio principą“ (''Führerprinzip''), reikalavusį absoliutaus visų pavaldinių paklusnumo. Į vyriausybės struktūrą jis žiūrėjo kaip į piramidę, kurios viršūnėje yra jis pats – neklystantis lyderis. Padėtis partijoje nebuvo nustatoma rinkimais – į pareigas paskirdavo aukštesnę padėtį užimantys asmenys.{{sfn|Kershaw|2008|pp=170, 172, 181}} Partija naudojo propagandą, siekdama sukurti [[asmenybės kultas|asmenybės kultą]] aplink A. Hitlerį.{{sfn|Evans|2005|p=400}} Istorikai pabrėžia psichologinį A. Hitlerio, kaip oratoriaus, įgūdžių poveikį.{{sfn|Kershaw|2008|pp=105–106}} Pasak Rodžerio Gilio, „jo emocingos kalbos patraukė daugelio vokiečių protus ir širdis: jis praktiškai užhipnotizavo savo auditoriją.“{{sfn|Gill|2006|p=259}}

Nors aukščiausi pareigūnai informuodavo A. Hitlerį ir laikėsi jo politikos, jie turėjo nemažą autonomiją.{{sfn|Kershaw|2001|p=253}} A. Hitleris tikėjosi, kad pareigūnai „dirbs fiurerio labui“ – be jo įsikišimo imsis iniciatyvos propaguoti politiką ir veiksmus, atitinkančius partijos tikslus ir jo norus, priimant kasdienius sprendimus.{{sfn|Kershaw|2008|pp=320–321}} Vyriausybė buvo neorganizuota frakcijų, vadovaujamų partijos elito, rinkinys, kuris stengėsi sukaupti valdžią ir įgyti fiurerio palankumą.{{sfn|McElligott|Kirk|Kershaw|2003|p=6}} A. Hitlerio vadovavimo stilius buvo duoti prieštaringus įsakymus savo pavaldiniams ir paskirti juos į postus, kuriuose jų pareigos ir atsakomybė sutampa.{{sfn|Speer|1971|p=281}} Tokiu būdu jis skatino savo pavaldinių nepasitikėjimą, konkurenciją ir vidines kovas, siekdamas sustiprinti ir maksimaliai padidinti savo galią.{{sfn|Manvell|Fraenkel|2007|p=29}}

1933–1935 m. nuoseklūs [[reichsštathalteris|reichsštathalterio]] dekretai panaikino esamas Vokietijos žemes (''Länder'') ir pakeitė jas naujais administraciniais padaliniais – ''Gaue'', valdomais nacių lyderių – [[gauleiteris|gauleiterių]].{{sfn|Evans|2005|pp=48–49}}

Valstybės tarnautojai žydai neteko darbo 1933 m., išskyrus tuos, kurie atliko karinę tarnybą Pirmajame pasauliniame kare. Į jų vietą buvo paskirti partijos nariai arba partijos rėmėjai.{{sfn|Evans|2005|pp=14–15, 49}} Vykdant „suvienodinimo procesą“ (''Gleichschaltung''), 1935 m. Reicho vietos valdžios įstatymas panaikino vietos rinkimus, o merus skyrė Vidaus reikalų ministerija.{{sfn|Evans|2005|p=49}}

=== Teisė ===
[[Vaizdas:Nuremberg_laws.jpg|thumb|1935 m. Niurnbergo įstatymų rasių lentelės.|alt=]]
1934 m. rugpjūčio mėn. valstybės tarnautojai ir kariuomenės nariai turėjo prisiekti besąlygiškai paklusti A. Hitleriui. Šie įstatymai tapo „fiurerio principo“ pagrindu – samprata, kad A. Hitlerio žodis viršija visus galiojančius įstatymus.{{sfn|Evans|2005|pp=43–44}} Bet kokie A. Hitlerio sankcionuoti veiksmai – net žmogžudystė – tapo teisėti.{{sfn|Evans|2005|p=45}} Visi kabineto ministrų pasiūlyti teisės aktai turėjo būti patvirtinti fiurerio pavaduotojo [[Rudolf Hess|Rudolfo Heso]], kuris taip pat galėjo vetuoti aukščiausių valstybės tarnautojų paskyrimus.{{sfn|Evans|2005|p=46}}

Dauguma Veimaro Respublikos teismų sistemos ir teisinių kodeksų liko galioti nepolitiniams nusikaltimams nagrinėti.{{sfn|Evans|2005|p=75}} Teismai paskelbė ir įvykdė daug daugiau mirties nuosprendžių nei prieš naciams perimant valdžią.{{sfn|Evans|2005|p=75}} Žmonės, kurie buvo nuteisti už tris ar daugiau pažeidimų – net ir smulkių – galėjo būti laikomi įprastais nusikaltėliais ir įkalinti neribotam laikui.{{sfn|Evans|2005|p=76}} Žmonės kaip prostitutės ir kišenvagiai buvo laikomi nusikaltėliais, keliančiais grėsmę bendruomenei. Tūkstančiai buvo suimti ir neribotam laikui įkalinti be teismo.{{sfn|Evans|2005|pp=79–80}}

[[Vaizdas:Bundesarchiv Bild 183-1987-0703-507, Berlin, Reichstagssitzung, Rede Adolf Hitler.jpg|thumb|left|A. Hitleris Reichstage skelbia karą JAV. 1941 m. gruodžio 11 d.]]
Politinėms byloms nagrinėti 1934 m. įkurtas naujo tipo – „[[Liaudies teismas (Vokietija)|Liaudies]]“ – teismas.{{sfn|Evans|2005|pp=68, 70}} Šis teismas skyrė daugiau nei 5 000 mirties bausmių iki jo panaikinimo 1945 m.{{sfn|Evans|2008|p=514}} Mirties bausmė galėjo būti skirta už buvimą komunistu, maištingų lankstinukų spausdinimą ar net juokavimą apie A. Hitlerį ar kitus pareigūnus.{{sfn|Evans|2005|p=72}} Gestapas buvo atsakingas už tiriamąją policijos veiklą, kad būtų įgyvendinta nacių ideologija. Jie surado ir uždarė politinius nusikaltėlius, žydus ir kitus, kurie buvo laikomi nepageidaujamais.{{sfn|Weale|2012|p=154}} Iš kalėjimo išleistus politinius nusikaltėlius gestapas dažnai iš karto vėl suimdavo ir uždarydavo į koncentracijos stovyklą.{{sfn|Evans|2005|p=73}}

Naciai, pasitelkdami propagandą, skleidė „rasės suteršimo“ (''Rassenschande'') koncepciją, pateisinančią rasinių įstatymų poreikį.{{sfn|Evans|2005|pp=539, 551}} 1935 m. rugsėjo mėn. priimti [[Niurnbergo įstatymai]]. Vokiečių kraujo ir garbės apsaugos įstatymas iš pradžių draudė seksualinius santykius ir santuokas tarp vokiečių bei žydų, o vėliau buvo išplėstas įtraukiant „čigonus, negrus ar jų niekingus palikuonis“.{{sfn|Gellately|2001|p=216}} Įstatymas taip pat uždraudė žydams įdarbinti jaunesnes nei 45 m. vokietes moteris kambarinėmis.<ref name=PŽK/3 /> Reicho pilietybės įstatymas numatė, kad Vokietijos piliečiais galėjo būti tik „vokiško ar giminingo kraujo“ asmenys.<ref name=PŽK/3 /> Iš žydų, kaip rasės atstovų, atimta Vokietijos pilietybė ir suteiktas „valstybės subjektų“ statusas. Įstatymas žydą apibrėžė kaip asmenį, turintį tris arba daugiau žydų tautybės senelius, įskaitant atsivertusius į krikščionybę ir tokių atsivertusiųjų vaikus bei anūkus.<ref name=PŽK/3 />

== Kariuomenė ir sukarintos organizacijos ==
=== Vermachtas ===
{{pagr|Vermachtas}}
[[vaizdas:Bundesarchiv Bild 101I-218-0510-22, Russland-Süd, Panzersoldat.jpg|thumb|„Pancervafė“ tankų ir kitų šarvuočių kolona prie [[Stalingrado mūšis|Stalingrado]], 1942 m.|alt=]]
Vokietijos ginkluotosios pajėgos 1935–1945 m. buvo vadinamos [[Vermachtas|Vermachtu]]. Jis apėmė [[Vokietijos armija (1935–1945)|sausumos kariuomenę]] (''Heer''), [[Kriegsmarine|jūrų laivyną]] (''Kriegsmarine'') ir [[Liuftvafė|oro pajėgas]] (''Luftwaffe''). Nuo 1934 m. rugpjūčio 2 d. ginkluotųjų pajėgų nariai turėjo prisiekti besąlygiškai paklusti A. Hitleriui. Skirtingai nuo ankstesnės priesaikos, kuri reikalavo ištikimybės šalies konstitucijai, ši priesaika reikalavo, kad kariuomenės nariai paklustų A. Hitleriui, net jei jiems būtų įsakyta daryti ką nors neteisėto.{{sfn|Evans|2005|pp=43–45}} A. Hitleris įsakė, kad kariuomenė turės toleruoti ir net siūlyti logistinę paramą [[Einsatzgruppen|operatyvinėms grupėms]] – mobiliems žudymo batalionams, atsakingiems už masines žudynes Rytų Europoje.{{sfn|Longerich|2010|p=146}} Vermachto kariai taip pat tiesiogiai dalyvavo Holokauste, šaudydami civilius, prisidengdami „antipartizaninėmis operacijomis“.{{sfn|Longerich|2010|pp=242–247}} Partijos linija buvo tokia, kad žydai buvo partizaninės kovos „kurstytojai“, todėl juos reikėjo pašalinti.{{sfn|Kershaw|2000b|p=467}} 1941 m. liepos 8 d. R. Heidrichas paskelbė, kad visi žydai rytinėse užkariautose teritorijose turi būti laikomi partizanais ir davė įsakymą sušaudyti visus žydus nuo 15 iki 45 metų amžiaus.{{sfn|Longerich|2010|p=198}} Nuo rugpjūčio mėn. įsakymas apėmė visus žydus.{{sfn|Longerich|2010|p=207}}

Nepaisant pastangų kariškai parengti šalį, ekonomika negalėjo atlaikyti ilgo ir sekinančio karo. Buvo sukurta strategija, pagrįsta [[blickrygas|žaibo karo]] (''blitzkrieg'') taktika. Ja buvo siekiama staigiu pėstininkų, aviacijos ir tankų puolimu pralaužti priešo gynybą, apsupti ir sunaikinti.{{sfn|Constable|1988|pp=139, 154}} Pergalės tęsėsi iki 1940 m. vidurio, tačiau nesėkmė nugalėti Didžiąją Britaniją buvo pirmasis svarbus lūžis kare. Sprendimas pulti Sovietų Sąjungą ir lemiamas pralaimėjimas Stalingrade lėmė vokiečių kariuomenės atsitraukimą ir galiausiai karo pralaimėjimą.{{sfn|Evans|2008|pp=760–761}} Iš viso Vermachte 1935–1945 m. tarnavo apie 18,2 mln. karių, iš kurių 5,3 mln. žuvo.{{sfn|Overmans|2000|p=Bd. 46}}

=== SA ir SS ===
{{pagr|Sturmabteilung|Schutzstaffel}}
{{multiple image
| align     = left
| direction = vertical
| width     = 230
| image1    = Bundesarchiv Bild 102-14468, Berlin, NS-Boykott gegen jüdische Geschäfte crop.jpg
| image2    = Bundesarchiv Bild 183-H15390, Berlin, Kaserne der LSSAH, Vergatterung.jpg
| footer    = ''Viršuje'': SA nariai vykdo [[žydų verslų boikotas|žydų parduotuvių boikotą]]. 1933 m. balandžio 1 d.<br />''Apačioje'': A. Hitlerio asmens apsaugos dalinys tikrina karius Berlyne, 1938 m.}}

[[Sturmabteilung|SA]] ({{de|Sturmabteilung}} – ‘šturmo būriai’), arba rudmarškiniai – 1921 m. įkurta nacių partijos sukarinta organizacija. Jos tikslas buvo saugoti nacių lyderius suvažiavimuose ir susirinkimuose.{{sfn|Weale|2012|pp=15–16}} Jie taip pat dalyvavo gatvės susirėmimuose su komunistų būriais ir smurtiniuose veiksmuose prieš žydus ir kitus.{{sfn|Weale|2012|pp=70, 166}} Vadovaujant [[Ernst Röhm|Ernstui Rėmui]], 1934 m. SA išaugo iki daugiau nei pusės milijono narių, nors Versalio sutartimi sausumos kariuomenė vis dar buvo apribota iki 100 000 žmonių.{{sfn|Weale|2012|p=88}}

E. Rėmas manė, kad SA ilgainiui turi pakeisti profesionalią kariuomenę – reichsverą.{{sfn|Kershaw|2008|p=306}} Šie planai ir padidėjusi SA politinė įtaka prieštaravo A. Hitlerio politinei programai. Jam vadovaujant 1934 m. organizuotas SA gretų „valymas“ – pašalinti kairieji ir A. Hitleriui neištikimi nariai, įskaitant E. Rėmą.{{sfn|Tooze|2006|p=67}} Vėliau SA įtaka sumažėjo, ją užgožė kitos nacių organizacijos.{{sfn|Kershaw|2008|pp=306–313}}

[[SS]] ({{de|Schutzstaffel}} – ‘apsaugos rinktinė’) – 1925 m. įkurti nacių partijos ginkluoti elitiniai daliniai. Iš pradžių SS tikslas buvo užtikrinti A. Hitlerio ir nacių partijos vadų asmens saugumą.{{sfn|Weale|2012|pp=1, 26–29}} 1929 m. SS vadu tapo [[reichsfiureris]] [[Heinrich Himmler|Heinrichas Himleris]]. 1938 m. SS turėjo daugiau nei 250 000 narių.{{sfn|Longerich|2012|pp=113, 255}} SS karinė atšaka [[Waffen-SS]] (sukarinti SS daliniai) išsivystė į antrąją armiją. 1942 m. pab. iš pradžių galiojusių griežtų atrankos ir rasinių reikalavimų nebebuvo laikomasi. Kadangi verbavimas ir šaukimas buvo grindžiami tik plėtra, 1943 m. Waffen-SS nebegalėjo vadintis ginkluotu elitiniu daliniu.{{sfn|Wegner|1990|pp=307, 313, 325, 327–331}}

SS daliniai įvykdė daug karo nusikaltimų prieš civilius ir Sąjungininkų karius.{{sfn|Stein|2002|pp=75–76, 276–280}} Nuo 1935 m. SS vadovavo žydų, kurie buvo suvaromi į getus ir koncentracijos stovyklas, persekiojimui.{{sfn|Longerich|2012|p=215}} Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, SS [[Einsatzgruppen|operatyvinės grupės]] sekė paskui Vermachtą į Lenkiją ir Sovietų Sąjungą, kur 1941–1945 m. nužudė daugiau kaip 2 mln. žmonių, įskaitant 1,3 mln. žydų.{{sfn|Kershaw|2008|pp=518–519}} Trečdalis operatyvinių grupių narių buvo paimti iš Waffen-SS personalo.{{sfn|Bartrop|Jacobs|2014|p=1424}}{{sfn|Rhodes|2002|p=257}} [[SS-Totenkopfverbände]] (kaukolės daliniai) prižiūrėjo koncentracijos ir naikinimo stovyklas, kuriose nužudyta dar milijonai žmonių.{{sfn|Weale|2012|p=116}}{{sfn|Evans|2008|p=318}} Stovyklose tarnavo iki 60 000 Waffen-SS narių.{{sfn|Wiederschein|2015}}

1931 m. H. Himleris įkūrė SS žvalgybos tarnybą [[Sicherheitsdienst|SD]] ({{de|Sicherheitsdienst}} – ‘saugumo tarnyba’), vadovaujamą savo pavaduotojo R. Heidricho.{{sfn|Longerich|2012|p=125}} Šiai organizacijai buvo pavesta surasti ir suimti komunistus ir kitus politinius oponentus.{{sfn|Longerich|2012|pp=212–213}}

== Rasinė politika ==
=== Rasizmas ir antisemitizmas ===
{{pagr|Nacių rasinės teorijos|nacių eugenika}}
[[Rasizmas]] ir [[antisemitizmas]] buvo pagrindiniai [[NSDAP|nacių partijos]] ir nacių režimo principai. Vokietijos rasinė politika buvo paremta teorija, kad egzistuoja išskirtinė „aukštesnioji rasė“ – [[arijų rasė|arijai]], arba šiaurinė rasė, kuri turi vyrauti pasaulyje, o kitos rasės – jai paklusti.<ref name=nacizmas>{{cite web | url = https://www.vle.lt/straipsnis/nacionalsocializmas/ | title = Nacionalsocializmas | website = www.vle.lt | publisher = [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]] | access-date = 2023-07-15 }}</ref><ref>{{cite web | url = https://www.mle.lt/straipsniai/nacionalsocializmas | title = Nacionalsocializmas | website = www.mle.lt | publisher = [[Mažosios Lietuvos enciklopedija]] | access-date = 2023-07-15 }}</ref> Nacių teigimu, egzistuoja rasinė kova tarp pranašesnės [[arijų rasė]]s ir žemesnių rasių, ypač žydų.{{sfn|Longerich|2010|pp=30–32}} Jie buvo laikomi „demoniškos kilmės antirase“, kurios paskirtis – „pažeisti kitų rasių grynumą tam, kad jos galiausiai degraduotų“.<ref name=nacizmas /> [[Nacistinė propaganda|Nacių propaganda]] kaltino žydus, neva jie [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metu [[Durklo į nugarą mitas|išdavė Vokietiją]] ir yra atsakingi už jos pralaimėjimą.<ref name="PŽK/1">''[https://aboutholocaust.org/lt/facts/kodel-zydai-buvo-persekiojami-ir-naikinami Kodėl žydai buvo persekiojami ir naikinami?] www.aboutholocaust.org. [[Pasaulinis žydų kongresas]]. Nuoroda tikrinta 2022-11-01.''</ref> Žydams suversta atsakomybė ir už Vokietijos ekonomikos žlugimą [[Didžioji ekonominė krizė|Didžiosios depresijos]] metu.<ref name=PŽK/1 />

=== Žydų persekiojimas ===
: ''{{detalės|Holokaustas#Žydų persekiojimas}}''
[[Vaizdas:Bundesarchiv Bild 102-14469, Berlin, Boykott-Posten vor jüdischem Warenhaus.jpg|thumb|upright=1.2|SA narių boikotas prieš žydų verslus. Plakate parašyta: „Vokiečiai! Ginkitės! Nepirkite iš žydų!“]]
A. Hitleriui atėjus į valdžią, žydus pradėta visapusiškai persekioti.<ref name=istorijai>''[https://istorijai.lt/treciasis-reichas-vokietijoje/ Trečiasis Reichas]. www.istorijai.lt. ISTORIJAI.LT. Nuoroda tikrinta 2022-11-01.</ref> Po mėnesį trukusių [[Sturmabteilung|SA]] narių išpuolių prieš žydų verslus ir sinagogas, 1933 m. balandžio 1 d. A. Hitleris paskelbė [[Žydų verslų boikotas|nacionalinį žydų verslų boikotą]].{{sfn|Shirer|1960|p=203}} Balandžio 7 d. priimtas [[Profesinių civilinių paslaugų atkūrimo įstatymas]], apibrėžęs, kokiomis profesijomis žydams draudžiama užsiimti.<ref name="PŽK/2">''[https://aboutholocaust.org/lt/facts/ar-zydu-persekiojimas-prasidejo-nuo-ju-deportacijos-i-getus-ir-koncentracijos-stovyklas Ar žydų persekiojimas prasidėjo nuo jų deportacijos į getus ir koncentracijos stovyklas?] www.aboutholocaust.org. [[Pasaulinis žydų kongresas]]. Nuoroda tikrinta 2022-11-01.''</ref> Įstatymas pasmerkė daugelį „politiškai nepatikimų“ darbuotojų bedarbystei.{{sfn|Majer|2003|p=92}} Žydai nebegalėjo dirbti mokslinio, kultūrinio darbo, nes, A. Hitlerio teigimu, jie niekada nesukūrė ir negalėjo sukurti nieko pozityvaus, todėl šios sritys turi būti vokiečių rankose.<ref name=istorijai /> Balandžio 11 d. paskelbtas dekretas, kuriame teigiama, kad visi, kurių bent vienas iš tėvų ar senelių yra žydas, yra laikomi „ne arijais“.{{sfn|Majer|2003|p=60}} Siekdami pašalinti žydų įtaką iš kultūrinio gyvenimo, [[Nacionalsocialistinė vokiečių studentų lyga|Nacionalsocialistinės vokiečių studentų lygos]] nariai iš bibliotekų pašalino visas „nevokiškas“ knygas, o gegužės 10 d. visoje šalyje surengtas [[nacių knygų deginimas|knygų deginimas]].{{sfn|Longerich|2010|pp=38–39}}

1935 m. rugsėjo mėn. naciai paskelbė [[Niurnbergo įstatymai|Niurnbergo įstatymus]]: Vokiečių kraujo ir garbės apsaugos įstatymą bei Reicho pilietybės įstatymą.<ref name="PŽK/3">''[https://aboutholocaust.org/lt/facts/kas-yra-niurnbergo-istatymai Kas yra „Niurnbergo įstatymai“?] www.aboutholocaust.org. [[Pasaulinis žydų kongresas]]. Nuoroda tikrinta 2022-11-01.''</ref>{{sfn|Longerich|2010|pp=67–69}} Niurnbergo įstatymai teisiškai uždraudė Vokietijos piliečiams socialinį ir asmeninį kontaktą su žydais.{{sfn|Longerich|2010|p=41}} Profesinės ir kitos organizacijos ėmėsi taikyti prieš žydus nukreiptas priemones įstatymams dar neįsigaliojus.<ref name=PŽK/2 />{{sfn|Shirer|1960|p=233}}

1938 m. lapkričio 7 d. jaunas Vokietijos žydas [[Herschel Grynszpan|Heršelis Grynšpanas]], sužinojęs, kad [[SS]] iškeldino jo tėvus į Lenkiją, nušovė Vokietijos ambasados Paryžiuje diplomatą [[Ernst vom Rath|Ernstą fom Ratą]].<ref name=VLE/1>''[https://www.vle.lt/straipsnis/kristoline-naktis/ Krištolinė naktis]. www.vle.lt. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. Nuoroda tikrinta 2022-11-01.''</ref> Šis pasikėsinimas tapo pretekstu po 2 dienų įvykusiam [[pogromas|pogromui]], kuriam pritarė pats A. Hitleris.<ref name=VLE/1 /> SA ir SS dvi paras siaubė bei degino žydų namus, parduotuves, sinagogas, ligonines, mokyklas.<ref name="PŽK/4">''[https://aboutholocaust.org/lt/facts/kas-buvo-kristoline-naktis Kas buvo „Krištolinė naktis“?] www.aboutholocaust.org. [[Pasaulinis žydų kongresas]]. Nuoroda tikrinta 2022-11-01.''</ref> Nužudytas 91 žydas, šimtai sužeisti, daugiau kaip 30 000 suimti ir išsiųsti į koncentracijos stovyklas.<ref name=VLE/1 /> Šis kryptingas žydų puolimas, jų turto naikinimas ir grobimas vėliau pavadintas [[Krištolinė naktis|Krištoline naktimi]].{{sfn|Kitchen|2006|p=273}}{{sfn|Longerich|2010|pp=112–113}} Ateinančiais mėnesiais žydams buvo taikomi ir kiti apribojimai – uždrausta lankytis kavinėse, bibliotekose, eiti į kiną, naudotis viešuoju transportu, o žydų vaikai pašalinti iš bendrų mokyklų.<ref name=istorijai /> Žydų bendruomenei skirta milijardo markių bauda už Krištolinės nakties padarytą žalą.{{sfn|Longerich|2010|p=117}} Iki 1939 m. apie 250 000 iš 437 000 Vokietijos žydų emigravo į [[JAV]], [[Argentina|Argentiną]], [[Jungtinė Karalystė|Didžiąją Britaniją]], [[Palestina (regionas)|Palestiną]] ir kitas šalis.{{sfn|Longerich|2010|p=127}}{{sfn|Evans|2005|pp=555–558}} Daugelis iš jų nusprendė likti žemyninėje Europoje. Pagal [[Havaros susitarimas|Havaros susitarimo]] sąlygas, emigruojantiems į Palestiną buvo leista persikelti ten turtą, tačiau persikėlusieji į kitas šalis turėjo palikti praktiškai visą savo turtą, kurį konfiskavo valdžia.{{sfn|Evans|2005|pp=555–558}}

=== Romų persekiojimas ===
: ''{{detalės|Romų genocidas Lietuvoje}}''
Kaip ir žydai, [[romai]] buvo persekiojami nuo pirmųjų nacių režimo dienų. Romams uždrausta tuoktis su vokiečių kilmės žmonėmis. Nuo 1935 m. jie buvo siunčiami į koncentracijos stovyklas, o ten dauguma buvo nužudyti.{{sfn|Longerich|2010|p=49}}{{sfn|Evans|2008|p=759}} Po [[invazija į Lenkiją|invazijos į Lenkiją]] 2 500 romų ir [[sintai|sintų]] ištremti iš Vokietijos į [[Generalgubernija|Generalguberniją]], kur buvo įkalinti darbo stovyklose. Išgyvenusieji greičiausiai buvo nužudyti [[Belžeco koncentracijos stovykla|Belžece]], [[Sobiboro koncentracijos stovykla|Sobibore]] arba [[Treblinkos koncentracijos stovykla|Treblinkoje]]. Dar 5 000 sintų ir austrų lalerų 1941 m. pabaigoje buvo deportuoti į [[Lodzės getas|Lodzės getą]], kur pusė iš jų, kaip manoma, mirė. Išgyvenę getą romai vėliau 1942 m. pradžioje buvo perkelti į [[Chelmno naikinimo stovykla|Chelmno naikinimo stovyklą]].{{sfn|USHMM, ''Genocide of European Roma''}}

Naciai ketino deportuoti visus romus iš Vokietijos, todėl uždarė juos į čigonų stovyklas (''Zigeunerlager''). [[Heinrich Himmler|H. Himleris]] įsakė juos deportuoti iš Vokietijos 1942 m. gruodį. Iš viso į [[Aušvico koncentracijos stovykla|Aušvico koncentracijos stovyklą]] deportuota 23 000 romų, iš kurių 19 000 mirė. Už Vokietijos ribų romai buvo reguliariai naudojami priverstiniam darbui, o neretai tiesiog nužudomi. [[Baltijos šalys|Baltijos šalyse]] ir [[Sovietų Sąjunga|Sovietų Sąjungoje]] SS, Vokietijos armija ir [[Einsatzgruppen|operatyvinės grupės]] nužudė 30 000 romų. [[Nacių okupacija Serbijoje|Okupuotoje Serbijoje]] nužudyta nuo 1 000 iki 12 000, [[Nepriklausoma Kroatijos valstybė|nepriklausomoje Kroatijos valstybėje]] – beveik 25 000 romų. Remiantis skaičiavimais, pasibaigus karui bendras romų aukų skaičius buvo apie 220 000, o tai sudarė maždaug 25 % visų Europos romų.{{sfn|USHMM, ''Genocide of European Roma''}}

=== Kitos persekiojamos grupės ===
{{pagr|Programa T4}}
[[Vaizdas:Neues Volk eugenics poster, c. 1937 (brightened).jpeg|thumb|upright=0.9|Nacių propagandos plakatas: „60 000 reichsmarkių – tiek šis įgimtų defektų turintis asmuo kainuoja visuomenei per savo gyvenimą. Tautieti, tai taip pat ir tavo pinigai.“]]
Naciai buvo negailestingi visiems, kurie neatitiko jų suvokimo apie rasinį ir biologinį pilnavertiškumą.<ref name="PŽK/5">''[https://aboutholocaust.org/lt/facts/ar-zydai-buvo-vieninteliai-kuriuos-naciai-persekiojo Ar žydai buvo vieninteliai, kuriuos naciai persekiojo?] www.aboutholocaust.org. [[Pasaulinis žydų kongresas]]. Nuoroda tikrinta 2022-11-02.''</ref> „[[Mano kova|Mano kovoje]]“ A. Hitleris tikino, kad jo valdomoje Vokietijoje „nepilnaverčiai asmenys“, net, pavyzdžiui, vokiečiai, sergantys psichinėmis ir kitokiomis ligomis, neturės teisės auginti savo vaikų.<ref name=istorijai /> [[Programa T4]] buvo sistemingo fiziškai ir psichiškai neįgalių asmenų žudymo programa. Daugiausia buvo vykdoma 1939–1941 m. ir tęsėsi iki karo pabaigos. Iš pradžių aukas sušaudydavo operatyvinės grupės. 1940 m. pradžioje imta naudoti [[dujų kamera]]s ir dujų furgonus.{{sfn|Longerich|2010|pp=138–141}}{{sfn|Evans|2008|pp=75–76}} Pagal 1933 m. liepos 14 d. priimtą Paveldimų ligų turinčių palikuonių gimimo prevencijos įstatymą, daugiau nei 400 000 asmenų atlikta privaloma [[sterilizacija]].{{sfn|Kershaw|2008|p=295}} Be neįgalių žmonių, dauguma aukų buvo iš nenaudingų grupių, tokių kaip prostitutės, vargšai, benamiai ir nusikaltėliai.{{sfn|Longerich|2010|pp=47–48}} Kitos grupės, įskaitant komunistus, socialistus, Jehovos liudytojus ir homoseksualus, buvo persekiojamos dėl politinių pažiūrų, ideologijų ar nepageidaujamo elgesio.{{sfn|Evans|2008|p=759}}{{sfn|Niewyk|Nicosia|2000|p=45}}

=== Generalinis planas „Ost“ ===
{{pagr|Generalinis planas „Ost“}}
[[Rytų kampanija (Antrasis pasaulinis karas)|Vokietijos karas Rytuose]] buvo grindžiamas poreikiu plėsti aukštesniajai vokiečių rasei tariamai priklausančią [[gyvybinė erdvė|gyvybinę erdvę]] (''Lebensraum''). A. Hitleris sutelkė dėmesį į Rytų Europą, siekdamas užkariauti Lenkiją ir Sovietų Sąjungą.{{sfn|Bendersky|2007|p=161}}{{sfn|Gellately|1996|pp=270–274}} 1939 m. okupavus Lenkiją, visi Generalgubernijoje gyvenę žydai buvo uždaryti į [[nacių getai|getus]], o fiziškai sveiki asmenys naudoti priverstiniam darbui.{{sfn|Kershaw|2000a|p=111}} 1941 m. A. Hitleris nusprendė visiškai sunaikinti lenkų tautą: per 15–20 metų Generalgubernija turėjo būti išvalyta nuo etninių lenkų ir apgyvendinta vokiečių kolonistų.{{sfn|Berghahn|1999|p=32}}

Generalinis planas „Ost“ numatė okupuotų Rytų Europos ir Sovietų Sąjungos gyventojų iškeldinimą į Sibirą priverstiniam darbui arba sunaikinimui.{{sfn|Snyder|2010|p=416}} Siekdamas nustatyti, kas turi mirti, H. Himleris sukūrė [[Folklistas|Folklistą]] – žmonių, laikomų vokiško kraujo, klasifikavimo sistemą.{{sfn|Overy|2005|p=544}} Jis įsakė germanų kilmės žmones, atsisakančius būti priskirtiems etniniams vokiečiams, deportuoti į koncentracijos stovyklas, atimti jų vaikus arba skirti priverstiniams darbams.{{sfn|Nicholas|2006|p=247}}{{sfn|Lukas|2001|p=113}} Tikslas buvo įgyvendinti Generalinį planą „Ost“ po Sovietų Sąjungos užkariavimo, tačiau invazijai nepavykus A. Hitleriui teko svarstyti kitas galimybes.{{sfn|Snyder|2010|p=416}}{{sfn|Kershaw|2008|p=683}} Vienas iš siūlymų buvo masinis priverstinis žydų deportavimas į Lenkiją, Palestiną ar Madagaskarą.{{sfn|Kershaw|2000a|p=111}}

Be žydų naikinimo, naciai planavo [[bado planas|badu]] sumažinti užkariautų teritorijų gyventojų skaičių 30 mln. Maisto atsargos būtų nukreiptos vokiečių kariuomenei ir civiliams gyventojams.{{sfn|Snyder|2010|pp=162–163, 416}} „Bado planas“ ir Generalinis planas „Ost“ būtų privedę 80 mln. SSRS gyventojų prie bado ribos.{{sfn|Dorland|2009|p=6}} Dėl šių iš dalies įvykdytų planų visoje SSRS ir kitose Europos šalyse žuvo apie 19,3 mln. civilių ir [[karo belaisvis|karo belaisvių]].{{sfn|Rummel|1994|loc=[http://www.hawaii.edu/powerkills/NAZIS.TAB1.1.GIF table, p. 112]}} Per karą Sovietų Sąjunga iš viso neteko 27 mln. žmonių (beveik 9 mln. iš jų buvo kariai).{{sfn|Hosking|2006|p=242}} Ketvirtadalis sovietų gyventojų žuvo arba buvo sužeisti.{{sfn|Smith|1994|p=204}}

=== Holokaustas ir galutinis sprendimas ===
{{pagr|Holokaustas|galutinis sprendimas}}
[[Vaizdas:Bundesarchiv_Bild_183-N0827-318,_KZ_Auschwitz,_Ankunft_ungarischer_Juden.jpg|thumb|left|Žydų „atranka“ [[Aušvicas|Aušvice]]. 1944 m. gegužės mėn.|alt=]]
Maždaug tuo metu, kai 1941 m. gruodžio mėn. nepavyko užimti Maskvos, A. Hitleris nusprendė, kad Europos žydai turi būti nedelsiant sunaikinti.{{sfn|Longerich, Chapter 17|2003}} Kol okupuotose Lenkijos ir SSRS teritorijose vyko žydų žudynės, planai visiškai išnaikinti Europos žydus – 11 mln. žmonių – buvo įforminti 1942 m. sausio 20 d. [[Vanzės konferencija|Vanzės konferencijoje]]. Dalis žydų būtų pasmerkti darbui iki mirties, o kiti – nužudyti, įgyvendinant [[Galutinis sprendimas|galutinį žydų klausimo sprendimą]].{{sfn|Longerich|2012|pp=555–556}} Iš pradžių aukos buvo žudomos mobiliųjų žudymo batalionų, paskui [[dujų kamera|dujų kamerose]] ir dujų furgonuose, tačiau šie metodai pasirodė nepraktiški tokio masto naikinimui.{{sfn|Evans|2008|pp=256–257}}{{sfn|Browning|2005|pp=188–190}} Iki 1942 m. [[Aušvicas II|Aušvice]], [[Chelmno naikinimo stovykla|Chelmne]], [[Sobiboro naikinimo stovykla|Sobibore]], [[Treblinkos naikinimo stovykla|Treblinkoje]] ir kitur buvo įkurtos naikinimo stovyklos su dujų kameromis.{{sfn|Longerich|2010|pp=279–280}} Bendras nužudytų žydų skaičius svyruoja nuo 5,5 iki 6 mln.,{{sfn|Evans|2008|p=318}} įskaitant 1 mln. vaikų.{{sfn|USHMM, ''Children during the Holocaust''}}

Sąjungininkai informaciją apie žydų žudynes gavo iš [[Lenkijos emigracinė vyriausybė|Lenkijos emigracinės vyriausybės]] ir Lenkijos vadovybės Varšuvoje, daugiausia remdamiesi [[Lenkijos pogrindinė valstybė|Lenkijos pogrindžio žvalgybos]] duomenimis.{{sfn|Fleming|2014|pp=31–32, 35–36}}{{sfn|Evans|2008|pp=559–560}} Vokiečiai turėjo prieigą prie informacijos apie tai, kas vyksta, nes iš okupuotų teritorijų grįžę kariai pasakojo apie tai, ką matė ir padarė.{{sfn|Evans|2008|pp=555–556, 560}} Istorikas [[Richard J. Evans|Ričardas Dž. Evansas]] teigia, kad dauguma vokiečių nepritarė genocidui.{{sfn|Evans|2008|pp=560–561}}

=== Lenkų engimas ===
: ''{{detalės|Lenkijos okupacija (1939–1945)}}''
Nacių valdžia nusiteikė veikti ir prieš kai kurias [[slavai|slavų tautas]], o ypač lenkus.<ref name=PŽK/5 /> Į lenkus naciai žiūrėjo kaip į „požmogius ne arijus“. Vokiečiams [[Lenkijos okupacija (1939–1945)|okupavus Lenkiją]], mirė 2,7 mln. lenkų.{{sfn|Materski|Szarota|2009|p=9}} Lenkijos civiliai buvo naudojami priverstiniam darbui Vokietijos pramonėje, [[internavimas|internuoti]], masiškai iškeldinami, kad užleistų vietą vokiečių kolonistams, ir masiškai žudomi. Vokietijos valdžia sistemingai stengėsi sunaikinti [[lenkų kultūra|lenkų kultūrą]] ir tautinę tapatybę. Operacijos „[[Akcija AB]]“ metu daugelis universitetų profesorių ir lenkų inteligentijos atstovų buvo suimti, išvežti į koncentracijos stovyklas arba nužudyti. Per karą Lenkija neteko maždaug 39–45 % gydytojų ir odontologų, 26–57 % teisininkų, 15–30 % mokytojų, 30–40 % mokslininkų ir universitetų profesorių bei 18–28 % dvasininkų.{{sfn|Wrobel|1999}}

=== Elgesys su sovietų karo belaisviais ===
[[Vaizdas:Himmler_besichtigt_die_Gefangenenlager_in_Russland._Heinrich_Himmler_inspects_a_prisoner_of_war_camp_in_Russia,_circa..._-_NARA_-_540164.jpg|thumb|left|SS vadas H. Himleris lanko sovietų karo belaisvius kalinių stovykloje Minske. 1941 m. rugpjūčio mėn.|alt=]]
Sovietų karo belaisvius naciai laikė ne žmonėmis ir „komunistinės grėsmės“ dalimi.<ref name=PŽK/5 /> Karo metu į nelaisvę paimta 5,75 mln. sovietų karo belaisvių – daugiau nei iš visų kitų Sąjungininkų kartu sudėjus. Iš jų 1941–1945 m. nužudyta apie 3,3 mln.{{sfn|Shirer|1960|p=952}} Pagal dydį, tai antra po žydų labiausiai nukentėjusi aukų grupė.<ref name=PŽK/5 />

== Socialinė politika ==
=== Švietimas ===
1933 m. priimti antisemitiniai įstatymai paskatino visus žydus mokytojus, dėstytojus ir pareigūnus pašalinti iš švietimo sistemos. Dauguma mokytojų turėjo priklausyti Nacionalsocialistų mokytojų lygai (''Nationalsozialistischer Lehrerbund''), o universitetų dėstytojai turėjo prisijungti prie Nacionalsocialistų vokiečių dėstytojų lygos (''Nationalsozialistischer Deutscher Dozentenbund'').{{sfn|Nakosteen|1965|p=386}}{{sfn|Pine|2011|pp=14–15, 27}} Mokytojai turėjo duoti ištikimybės ir paklusnumo priesaiką A. Hitleriui, o tie, kurie „nepakankamai atitiko“ partijos idealus, buvo atleidžiami.{{sfn|Shirer|1960|p=249}}{{sfn|Evans|2005|p=270}} Lėšų trūkumas atlyginimų kėlimui privertė daug mokytojų palikti darbą. Dėl mokytojų trūkumo vidutinis klasės dydis padidėjo nuo 37 mokinių 1927 m. iki 43 mokinių 1938 m.{{sfn|Evans|2005|p=269}}
[[Vaizdas:Bundesarchiv Bild 183-2007-0329-501, Reichsgründungsfeier, Schulklasse.jpg|thumb|right|[[Nacistinis pasveikinimas]] mokykloje. 1934 m.|alt=]]
Vidaus reikalų ministras [[Wilhelm Frick|Vilhelmas Frikas]], mokslo, švietimo ir kultūros ministras [[Bernhard Rust|Bernardas Rustas]] bei kitos agentūros leido dažnus ir neretai prieštaringus nurodymus dėl pamokų turinio ir priimtinų vadovėlių mokyklose.{{sfn|Evans|2005|pp=263–264, 270}} Nacių režimui nepriimtinos knygos pašalintos iš mokyklų bibliotekų.{{sfn|Evans|2005|p=264}} [[Indoktrinacija]] nacių ideologijoje tapo privaloma 1934 m. sausio mėn.{{sfn|Evans|2005|p=264}}

Neatsiliekant nuo labai aukšto mokytojų nacifikacijos lygio, mokyklų programą papildė „rasių mokslas“, o vaikai buvo mokomi, kokiomis „savybėmis“ pasižymi žydų ir kitų tautybių žmonės, kurie neatitinka nacių visuomenės vizijos.<ref name="PŽK/6">''[https://aboutholocaust.org/lt/facts/kaip-naciai-skleide-antisemitine-propaganda Kaip naciai skleidė antisemitinę propagandą?] www.aboutholocaust.org. [[Pasaulinis žydų kongresas]]. Nuoroda tikrinta 2022-11-02.''</ref> Daugumos dalykų, įskaitant biologiją, geografiją ir net matematiką, mokymo programa pakeista, kad dėmesys būtų nukreiptas į rasę.{{sfn|Evans|2005|pp=263–265}} Karinis ugdymas tapo pagrindine kūno kultūros sudedamąja dalimi, o fizika orientuota į karinius dalykus, tokius kaip [[balistika]] ir [[aerodinamika]].{{sfn|Farago|1972|p=65}}{{sfn|Evans|2005|p=265}} Mokiniai privalėjo žiūrėti visus [[Propagandos ministerija|Propagandos ministerijos]] parengtus filmus.{{sfn|Evans|2005|p=264}}

== Kultūra ==
{{plačiau|Nacistinė propaganda}}
Nacių režimas propagavo „tautinės bendruomenės“ ({{de|Volksgemeinschaft}}) koncepciją. Tikslas buvo sukurti beklasę visuomenę, pagrįstą rasiniu grynumu ir supratimu, kad reikia ruoštis karui ir kovai su marksizmu.{{sfn|Grunberger|1971|p=18}}{{sfn|Kershaw|2008|pp=182, 203, 272}} 1933 m. [[Vokietijos darbo frontas]] įkūrė organizaciją „Stiprybė per džiaugsmą“ (''Kraft durch Freude''). Ji ne tik perėmė dešimčių tūkstančių privačių poilsio įstaigų kontrolę, bet ir siūlė atostogas bei pramogas.{{sfn|Evans|2005|pp=465–467}}{{sfn|Shirer|1960|p=265}}

1933 m. rugsėjo mėn. įsteigti [[Reicho kultūros rūmai]] (''Reichskulturkammer''), kuriuos kontroliavo Propagandos ministerija. Institucija kontroliavo kultūrinio gyvenimo aspektus, tokius kaip kinas, radijas, spauda, vaizduojamasis menas, muzika, teatras ir literatūra. Šių profesijų atstovai turėjo prisijungti prie nacistinių organizacijų. Žydai ir politiškai nepatikimi žmonės negalėjo dirbti meno srityje, daugelis emigravo. Prieš išleidžiant knygas jas turėdavo patvirtinti Propagandos ministerija. Išleisti knygas tapo sunkiau, nes režimas siekė naudoti jas tik kaip propagandos sklaidos priemonę.{{sfn|Shirer|1960|pp=241–242}}

4-ajame dešimtmetyje Vokietijoje išpopuliarėjo radijas: 1939 m. imtuvą turėjo virš 70 % žmonių – daugiau nei bet kurioje kitoje šalyje. 1933 m. liepos mėn. iš radijo stočių pašalinti kairieji ir kiti, kurie buvo laikomi nepageidaujamais.{{sfn|Evans|2005|pp=133–135}} Užgrobus valdžią radijuje vyravo propagandinės kalbos, tačiau laikui bėgant J. Gebelsas reikalavo, kad būtų leidžiama daugiau muzikos, kad klausytojai nesikreiptų į užsienio transliuotojus.{{sfn|Evans|2005|p=136}}

[[Vaizdas:Bundesarchiv Bild 102-14597, Berlin, Opernplatz, Bücherverbrennung.jpg|thumb|230px|1933 m. gegužės 10 d. Berlyne surengtas žydų ir kairiųjų autorių knygų deginimas.{{sfn|Evans|2005|p=16}}|alt=|left]]

=== Cenzūra ===
Laikraščius, kaip ir kitas žiniasklaidos priemones, kontroliavo valstybė. Reicho spaudos rūmai uždarė arba nupirko laikraščius ir jų leidyklas. 1939 m. daugiau nei du trečdaliai laikraščių ir žurnalų tiesiogiai priklausė Propagandos ministerijai.{{sfn|Evans|2005|pp=143–144}} Nacių partijos dienraštį „Völkischer Beobachter“ redagavo A. Rozenbergas, parašęs „XX amžiaus mitą“ – rasinių teorijų knygą, aukštinančią šiaurinę rasę.{{sfn|Shirer|1960|p=149}} J. Gebelsas kontroliavo naujienų agentūras ir reikalavo, kad visi Vokietijos laikraščiai skelbtų tik režimui palankų turinį. Propagandos ministerija kiekvieną savaitę išleisdavo dvi dešimtis direktyvų, numatančių, kokios tiksliai naujienos turi būti skelbiamos.{{sfn|Dussel|2010|pp=545, 555–557}} Laikraščių skaitytojų skaičius dėl suprastėjusios turinio kokybės ir populiarėjančio radijo smarkiai sumenko.{{sfn|Evans|2005|pp=146–147}} Karo pabaigoje propaganda tapo mažiau veiksminga, nes žmonės galėjo gauti informacijos ne iš oficialių kanalų.{{sfn|Dussel|2010|pp=561}}

Knygų autoriai masiškai paliko šalį, o kai kurie rašė režimą kritikuojančią medžiagą būdami tremtyje. J. Gebelsas rekomendavo likusiems autoriams sutelkti dėmesį į knygas, kurių tematika yra germanų mitai ir „[[kraujas ir dirvožemis|kraujo ir žemės]]“ koncepcija. Iki 1933 m. pabaigos nacių režimas uždraudė daugiau nei tūkstantį knygų, kurias parašė žydai arba kuriose buvo žydų personažų.{{sfn|Evans|2005|pp=152–159}} Naciai organizavo tokių [[nacių knygų deginimas|knygų deginimą]]: 1933 m. gegužės 10 d. naktį surengta devyniolika tokių deginimų.{{sfn|Evans|2005|p=16}} Dešimtys tūkstančių knygų, pvz., [[Albert Einstein|Alberto Einšteino]], [[Sigmund Freud|Zigmundo Froido]], [[Helen Keller|Helen Keler]], [[Alfred Kerr|Alfredo Kero]], [[Marcel Proust|Marselio Prusto]], [[Erich Maria Remarque|Ėricho Marijos Remarko]], [[Upton Sinclair|Aptono Sinklerio]], [[Jakob Wassermann|Jakobo Vasermano]], [[Herbert George Wells|H. Dž. Velso]] ir [[Émile Zola|Emilio Zolia]], buvo viešai sudegintos. Pacifistiniai kūriniai, liberalias, demokratines vertybes puoselėjanti literatūra, Veimaro Respubliką remiantys ar žydų autorių darbai pasmerkti sunaikinti.{{sfn|Shirer|1960|p=241}}

=== Architektūra ir menas ===
{{pagr|Nacionalsocializmo architektūra|Trečiojo Reicho menas}}
[[Vaizdas:Bundesarchiv Bild 146III-373, Modell der Neugestaltung Berlins ("Germania").jpg|thumb|Berlyne planuotų statyti [[Tautos salės]] (''Volkshalle'') ir [[triumfo arka|triumfo arkos]] modelis.]]
A. Hitleris asmeniškai domėjosi architektūra ir glaudžiai bendradarbiavo su valstybės architektais [[Paul Troost|Pauliumi Trostu]] ir [[Albert Speer|Albertu Špėru]], kurdamas [[neoklasicizmo architektūra|neoklasikinio]] stiliaus pastatus, paremtus [[Senovės Romos architektūra|romėnų architektūra]].{{sfn|Scobie|1990|p=92}}{{sfn|Evans|2005|p=181}} A. Špėras pastatė įspūdingus statinius, tokius kaip nacių partijos suvažiavimo aikštynas Niurnberge ir naujas Reichskanceliarijos pastatas Berlyne.{{sfn|Speer|1971|pp=92, 150–151}} A. Hitlerio planai perstatyti Berlyną apėmė milžinišką kupolą, paremtą [[Panteonas (Roma)|Panteonu]] Romoje, ir [[triumfo arka|triumfo arką]], daugiau nei dvigubai aukštesnę už [[Triumfo arka (Paryžius)|Triumfo arką]] Paryžiuje. Nei vienas iš jų nebuvo pastatytas.{{sfn|Speer|1971|pp=115–116, 190}}

A. Hitlerio įsitikinimas, kad [[abstrakcionizmas|abstraktus]], [[dadaizmas|dadaistinis]], [[ekspresionizmas|ekspresionistinis]] ir [[modernusis menas]] yra dekadentiškas, tapo politikos pagrindu.{{sfn|Evans|2005|p=168}} 1933 m. daugelis meno muziejų direktorių neteko pareigų, juos pakeitė partijos nariai.{{sfn|Evans|2005|p=169}} Maždaug 6 500 moderniojo meno kūrinių buvo pašalinti iš muziejų ir pakeisti nacių žiuri atrinktais darbais.{{sfn|Shirer|1960|pp=243–244}} 1935 m. šešiolikoje skirtingų miestų surengtos atmestų kūrinių parodos. 1937 m. liepos–lapkričio mėn. J. Gebelsas Miunchene organizavo [[Degeneracinio meno paroda|„Degeneracinio meno“ parodą]]. Paroda buvo itin populiari, pritraukusi daugiau nei 2 mln. lankytojų.{{sfn|Evans|2005|pp=171, 173}}

1933 m. lapkričio mėn. įkūrus [[Reicho muzikos rūmai|Reicho muzikos rūmus]], jų pirmininku išrinktas kompozitorius [[Richard Strauss|Richardas Štrausas]].{{sfn|Evans|2005|p=187}} Kaip ir kitų meno formų atveju, naciai išstūmė muzikantus, kurie rasiniu požiūriu buvo laikomi nepriimtinais ir dažniausiai nepritarė pernelyg moderniai ar [[atonalumas|atonaliai]] muzikai.{{sfn|Evans|2005|p=199}} [[Džiazas]] laikytas ypač netinkamu, o užsienio džiazo muzikantai paliko šalį arba buvo išvaryti.{{sfn|Evans|2005|p=204}} A. Hitleris pirmenybę teikė [[Richard Wagner|Richardo Vagnerio]] muzikai, ypač kūriniams, paremtiems germanų mitais ir herojiškomis istorijomis. Be to, 1933–1942 m. kasmet dalyvaudavo [[Bairoito festivalis|Bairoito festivalyje]].{{sfn|Evans|2005|pp=199–200}}

[[Vaizdas:Amžinasis žydas (filmas).jpg|170px|thumb|upright=1.2|left|Filmo „Amžinasis žydas“ plakatas.]]

=== Kinas ===
Kinas, tapęs 1930-ųjų atradimu, buvo pagrindinė propagandos sklaidos priemonė. Siekiant sustiprinti eugeninės ir rasinės politikos ideologiją buvo kuriami „dokumentiniai“ filmai. Tokiuose filmuose nuo fizinės ar psichinės negalios kenčiantys žmonės vadinami „našta“.<ref name=PŽK/6 /> 1940 m. filme „Amžinasis žydas“ (''Der ewige Jude'') badaujantys ir pažeminti [[Varšuvos getas|Varšuvos]] ir [[Lodzės getas|Lodzės getų]] gyventojai ir šiurpūs ritualiniai gyvūnų skerdimai parodyti kaip „įprasta“ žydų kasdienybė.<ref name=PŽK/6 /> J. Gebelsas palankiai vertino propagandinių vaidybinių filmų kūrimą. Filmai, pvz., „Jud Süß“ arba „Die Rothschilds“ (abu išleisti 1940 m.), pasitelkiant romantiškus ir jaudinančius epizodus, dar labiau sustiprino žiūrovų antisemitinę ideologiją. Tokie filmai buvo skirti atitraukti žmonių dėmesį nuo karo tikrovės.<ref name=PŽK/6 />

[[Leni Riefenstahl|Lėni Ryfenštal]] filmai „Valios triumfas“ (''Triumph des Willens'', 1935), kuriame dokumentuojamas 1934 m. Niurnbergo suvažiavimas, ir „Olimpija“ (''Olympia'', 1938), vaizduojantis [[1936 m. vasaros olimpinės žaidynės|1936 m. vasaros olimpines žaidynes]], turėjo įtakos pasaulio vaidybinio ir dokumentinio kino raidai. Abu filmai tebėra prieštaringai vertinami, nes jų estetinis nuopelnas neatsiejamas nuo nacių idealų propagavimo.{{sfn|''The Daily Telegraph'', 2003}}{{sfn|Evans|2005|pp=125–126}}

== Pastabos ==
{{notelist}}

== Išnašos ==
{{Išnašos|3}}

== Šaltiniai ==
{{div col|3}}
* {{cite encyclopedia | editor-last1 = Bartrop | editor-first1 = Paul R. | editor-last2 = Jacobs | editor-first2 = Leonard | title = Einsatzgruppen | encyclopedia = Modern Genocide: The Definitive Resource and Document Collection | volume = 1 | publisher = ABC-CLIO | location = Santa Barbara, CA | date = 2014 | isbn = 978-1-61069-363-9 }}
* {{cite book | last = Beevor | first = Antony | author-link = Antony Beevor | title = Berlin: The Downfall 1945 | year = 2002 | publisher = Viking-Penguin Books | location = London | isbn = 978-0-670-03041-5 | title-link = Berlin: The Downfall 1945 }}
* {{cite book | last = Beevor | first = Antony | title = The Second World War | year = 2012 | publisher = Little, Brown | location = New York | isbn = 978-0-316-02374-0| title-link = The Second World War (book) }}
* {{cite book | last = Bendersky | first = Joseph W. | title = A Concise History of Nazi Germany: 1919–1945 | year = 2007 | publisher = Rowman & Littlefield | location = Lanham, MD | isbn = 978-0-7425-5363-7 }}
* {{cite book | last = Berben | first = Paul | title = Dachau 1933–1945: The Official History | url = https://archive.org/details/dachau19331945of0000berb | year = 1975 | publisher = Norfolk Press | location = London | isbn = 978-0-85211-009-6 }}
* {{cite book |last=Bergen |first=Doris |year=2016 | author-link = Doris Bergen | title=War & Genocide: A Concise History of the Holocaust |edition=Third |publisher=Rowman & Littlefield |location=Lanham, MD |isbn=978-1-44224-228-9}}
* {{cite book | last = Berghahn | first = Volker R. | author-link = Volker Berghahn | chapter = Germans and Poles, 1871–1945 | editor1-last = Bullivant |editor1-first = Keith | editor2-last = Giles | editor2-first = Geoffrey |editor3-last=Pape | editor3-first = Walter |title = Germany and Eastern Europe: Cultural Identities and Cultural Differences | url = https://archive.org/details/germanyeasterneu0000unse_t5e4 | series = Yearbook of European Studies |publisher = Rodopi | location = Amsterdam; Atlanta, GA | year = 1999 | isbn = 978-90-420-0688-1 }}
* {{citation | last1 = Beyer | first1 = John C. | last2 = Schneider | first2 = Stephen A. | title = Forced Labour under the Third Reich&nbsp;– Part 1 | publisher = Nathan Associates | url = http://www.nathaninc.com/sites/default/files/Pub%20PDFs/Forced%20Labor%20Under%20the%20Third%20Reich,%20Part%20One.pdf | access-date = 12 May 2013 | ref = {{sfnRef|Beyer & Schneider}} | url-status = dead | archive-url = https://web.archive.org/web/20130509054212/http://www.nathaninc.com/sites/default/files/Pub%20PDFs/Forced%20Labor%20Under%20the%20Third%20Reich,%20Part%20One.pdf | archive-date = 9 May 2013 | df = dmy-all | postscript = . }} {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130509054212/http://www.nathaninc.com/sites/default/files/Pub%20PDFs/Forced%20Labor%20Under%20the%20Third%20Reich,%20Part%20One.pdf |date=2013-05-09 }}
* {{cite journal | last = Biddiscombe | first = Perry | title = Dangerous Liaisons: The Anti-Fraternization Movement in the US Occupation Zones of Germany and Austria, 1945–1948 | url = https://archive.org/details/sim_journal-of-social-history_spring-2001_34_3/page/611 | journal = Journal of Social History | year = 2001 | volume = 34 | issue = 3 | pages = 611–647 | doi = 10.1353/jsh.2001.0002 | s2cid = 145470893  |issn=0022-4529}}
* {{cite book | last1 = Boeckl-Klamper | first1 = Elisabeth | last2 = Mang | first2 = Thomas | last3 = Neugebauer | first3 = Wolfgang | title = Gestapo-Leitstelle Wien 1938–1945 | year = 2018 | language = de |  publisher = Steinbauer | location = Vienna | isbn = 978-3-902494-83-2 }}
* {{cite book | last = Bracher | first = Karl Dietrich | author-link = Karl Dietrich Bracher | year = 1970 | title = The German Dictatorship | translator-first= Jean |translator-last=Steinberg | publisher = [[Penguin Books]] | location = New York | isbn = 978-0-14-013724-8 }}
* {{cite book | last = Browning | first = Christopher | title = The Origins of the Final Solution: The Evolution of Nazi Jewish Policy, September 1939 – March 1942 | year = 2005 | publisher = Arrow | location = UK | isbn = 978-0-8032-5979-9 }}
* {{citation | last1 = Busse | first1 = Reinhard | last2 = Riesberg | first2 = Annette | title = Health Care Systems in Transition: Germany | year = 2004 | publisher = WHO Regional Office for Europe on behalf of the European Observatory on Health Systems and Policies | location = Copenhagen | url = http://www.euro.who.int/__data/assets/pdf_file/0018/80703/E85472.pdf | access-date = 4 September 2019 | postscript = . }} {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200321225609/http://www.euro.who.int/__data/assets/pdf_file/0018/80703/E85472.pdf |date=2020-03-21 }}
* {{cite web | last = Bytwerk | first = Randall | work = German Propaganda Archive | title = Goebbels' 1943 Speech on Total War | year = 1998 | publisher = [[Calvin College]] | url = http://research.calvin.edu/german-propaganda-archive/goeb36.htm | access-date = 3 March 2016 }}
* {{cite book | last = Childers | first = Thomas | title = The Third Reich: A History of Nazi Germany | url = https://archive.org/details/thirdreichhistor0000chil | year = 2017 | publisher = Simon & Schuster | location = New York | isbn = 978-1-45165-113-3 }}
* {{cite book | last = Clark | first = Lloyd |author-link = Lloyd Clark | title = Kursk: The Greatest Battle: Eastern Front 1943 | url = https://archive.org/details/kurskgreatestbat0000clar | publisher = Headline Review | location = London | year = 2012 | isbn = 978-0-7553-3639-5 }}
* {{cite book | last = Closmann | first = Charles | editor1-last = Brüggemeier | editor1-first = Franz-Josef | editor2-last = Cioc | editor2-first = Mark | editor3-last = Zeller | editor3-first = Thomas | title = How Green Were the Nazis?: Nature, Environment, and Nation in the Third Reich | chapter = Legalizing a ''Volksgemeinschaft'': Nazi Germany's Reich Nature Protection Law of 1935 | year = 2005 | publisher = Ohio University Press | location = Athens | isbn = 978-0-8214-1646-4 }}
* {{cite book| editor1-last = Constable | editor1-first = George | title = Fists of Steel | series = The Third Reich | year = 1988 | publisher = Time-Life Books | location = Alexandria, VA | isbn = 978-0-8094-6966-6 | url = https://archive.org/details/fistsofsteel00time}}
* {{cite book | last = Conway | first = John S | author-link = John S. Conway (historian) | title = The Nazi Persecution of the Churches, 1933–1945 | year = 2001 | publisher = Regent College Publishing | location = Vancouver | isbn = 978-1-57383-080-5 }}
* {{cite book | last = Cox | first = John M. | title = Circles of Resistance: Jewish, Leftist, and Youth Dissidence in Nazi Germany | publisher = Peter Lang | year = 2009 | location = New York | isbn = 978-1-4331-0557-9 }}
* {{cite book | last = Cuomo | first = Glenn R. | title = National Socialist Cultural Policy | year = 1995 | publisher = Palgrave MacMillan | location = New York | isbn = 978-0-312-09094-4 }}
* {{cite book| last = Davies | first = Norman | author-link = Norman Davies | title = Rising '44: the Battle for Warsaw | year = 2003 | publisher = Viking | location = New York | isbn = 978-0-670-03284-6 | url = https://archive.org/details/rising44battlefo00norm}}
* {{cite journal | last = Davis | first = Richard G. | title = German Rail Yards and Cities: U.S. Bombing Policy 1944–1945 | url = https://archive.org/details/sim_air-power-history_summer-1995_42_2/page/46 | journal = Air Power History | year = 1995 | volume = 42 | issue = 2 | pages = 46–63 }}
* {{cite book | last = DeGregori | first = Thomas R. | title = Bountiful Harvest: Technology, Food Safety, and the Environment | url = https://archive.org/details/bountifulharvest0000degr | publisher = Cato Institute | location = Washington | year = 2002 | isbn = 978-1-930865-31-0 }}
* {{cite web | last = DeLong | first = J. Bradford | author-link = J. Bradford DeLong | title = Slouching Towards Utopia?: The Economic History of the Twentieth Century. XV. Nazis and Soviets | date = February 1997 | publisher = University of California at Berkeley | work = econ161.berkeley.edu | url = http://econ161.berkeley.edu/TCEH/Slouch_Purge15.html | archive-url = https://web.archive.org/web/20080511190923/http://econ161.berkeley.edu/TCEH/Slouch_Purge15.html | access-date = 21 April 2013 | archive-date = 11 May 2008 | url-status = dead | df = dmy-all}}
* {{citation | title = Die Bevölkerung des Deutschen Reichs nach den Ergebnissen der Volkszählung 1939 | trans-title = Population of the German Realm according to the 1939 census | location = Berlin | year = 1941 | issue = 2 | postscript = . | ref = {{sfnRef|1939 Census}} }}
* {{cite book | last = Dönitz | first = Karl | author-link = Karl Dönitz | title = Memoirs: Ten Years and Twenty Days | year = 2012 | orig-year = 1958 | publisher = Frontline | location = London | isbn = 978-1-84832-644-6 }}
* {{cite book | last = Dorland | first = Michael | title = Cadaverland: Inventing a Pathology of Catastrophe for Holocaust Survival: The Limits of Medical Knowledge and Memory in France | publisher = University Press of New England | series = Tauber Institute for the Study of European Jewry series | location = Waltham, Mass | year = 2009 | isbn = 978-1-58465-784-2 }}
* {{cite journal | last = Dussel | first = Konrad | title = Wie erfolgreich war die nationalsozlalistische Presselenkung? | trans-title = How Successful was National Socialist Control of the Daily Press? | language = de | journal = Vierteljahrshefte für Zeitgeschichte | date = 2010 | volume = 58 | issue = 4 | pages = 543–561 | doi = 10.1524/vfzg.2010.0026 | s2cid = 147376008 }} {{subscription required}}
* {{cite book | title = Encyklopedia Powszechna PWN | volume = 3 | year = 2004 | publisher = Państwowe Wydawnictwo Naukowe | location = Warsaw | language = pl | isbn = 978-83-01-14179-0 | ref = {{sfnRef|Powszechna PWN|2004}} }}
* {{cite book| last1 = Ericksen | first1 = Robert P. | author-link1 = Robert Ericksen | last2 = Heschel | first2 = Susannah | author-link2 = Susannah Heschel | title = Betrayal: German Churches and the Holocaust | year = 1999 | publisher = Augsberg Fortress | location = Minneapolis | isbn = 978-0-8006-2931-1 | url = https://archive.org/details/betrayalgermanch00eric}}
* {{cite web | title = "Euthanasie" im Nationalsozialismus | year = 2012 | work = Das Bundesarchiv | publisher = Government of Germany | language = de | url = https://www.bundesarchiv.de/benutzung/zeitbezug/nationalsozialismus/00303/index.html.de | access-date = 19 May 2013 | ref = {{sfnRef|Bundesarchiv, "Euthanasie" im Nationalsozialismus}} | url-status = dead | archive-url = https://web.archive.org/web/20131021060807/http://www.bundesarchiv.de/benutzung/zeitbezug/nationalsozialismus/00303/index.html.de | archive-date = 21 October 2013 | df = dmy-all}}
* {{cite book | last = Evans | first = Richard J. | author-link = Richard J. Evans | title = The Coming of the Third Reich | year = 2003 | publisher = Penguin | location = New York | isbn = 978-0-14-303469-8 | title-link = The Coming of the Third Reich }}
* {{cite book | last = Evans | first = Richard J. | year = 2005 | title = The Third Reich in Power | url = https://archive.org/details/thirdreichinpowe00evan | url-access = registration | publisher = Penguin | location = New York | isbn =978-0-14-303790-3 }}
* {{cite book | last = Evans | first = Richard J. | year = 2008 | title = The Third Reich at War | url = https://archive.org/details/thirdreichatwar00evan_0 | url-access = registration | publisher = Penguin | location = New York | isbn = 978-0-14-311671-4 }}
* {{cite book | last = Evans | first = Richard J. | title = Cosmopolitan Islanders: British Historians and the European Continent | url = https://archive.org/details/cosmopolitanisla0000evan | year = 2009 | publisher = Cambridge University Press | location = Cambridge; New York | isbn = 978-0-521-19998-8 }}
* {{cite book | last = Farago | first = Ladislas | author-link = Ladislas Farago | year = 1972 | orig-year = 1942 | title = German Psychological Warfare | publisher = Arno Press | location = New York | series = International Propaganda and Communications |isbn = 978-0-405-04747-3 }}
* {{cite book | last = Fest | first = Joachim | author-link = Joachim Fest | title = Plotting Hitler's Death: The German Resistance to Hitler 1933–1945 | year = 1996 | publisher = Weidenfeld & Nicolson | location = London | isbn = 978-0-297-81774-1 }}
* {{cite book | last = Fest | first = Joachim | translator-first = Ewald | translator-last = Osers | translator2-first = Alexandra | translator2-last = Dring | title = Speer: The Final Verdict | year = 1999 | publisher = Harcourt | location = San Diego | isbn = 978-0-15-100556-7 | url = https://archive.org/details/speerfinalverdic00fest}}
* {{cite book | last = Fischer | first = Klaus P. | title = Nazi Germany: A New History | url = https://archive.org/details/nazigermanynewhi0000fisc_h7i6 | publisher = Constable and Company | location = London | year = 1995 | isbn = 978-0-09-474910-8 }}
* {{cite journal | last = Fleming | first = Michael | author-link = Michael Fleming (historian) | date = Spring 2014 |title = Allied Knowledge of Auschwitz: A (Further) Challenge to the 'Elusiveness' Narrative | journal = Holocaust and Genocide Studies | volume = 28 | issue = 1 | pages = 31–57 | doi = 10.1093/hgs/dcu014 | s2cid = 143736579 }}
* {{cite book | last = Freeman | first = Michael J. | title = Atlas of Nazi Germany: A Political, Economic, and Social Anatomy of the Third Reich | year = 1995 | publisher = Longman | location = London; New York | isbn = 978-0-582-23924-1 }}
* {{cite book | last = Friedländer | first = Saul | author-link = Saul Friedländer | title = Nazi Germany and the Jews, 1933–1945 | url = https://archive.org/details/nazigermanyjews10000frie | year = 2009 | publisher = Harper Perennial | location = New York | isbn = 978-0-06-135027-6 }}
* {{cite journal | last = Gellately | first = Robert | author-link = Robert Gellately | title = Reviewed work(s): Vom Generalplan Ost zum Generalsiedlungsplan by Czeslaw Madajczyk. Der "Generalplan Ost". Hauptlinien der nationalsozialistischen Planungs- und Vernichtungspolitik by [[Mechtild Rössler]]; Sabine Schleiermacher | journal = Central European History | volume = 29 | issue = 2 | year = 1996 | pages = 270–274 | doi = 10.1017/S0008938900013170}}
* {{cite book | last = Gellately | first = Robert | title = Social Outsiders in Nazi Germany | year = 2001 | publisher = Princeton University Press | location = Princeton, NJ | isbn = 978-0-691-08684-2 }}
* {{cite book | author = Germany (West) Presse- und Informationsamt | title = Germany Reports. With an introduction by Konrad Adenauer | year = 1961 | publisher = F. Steiner | location = Wiesbaden | language = de | oclc = 5092689 | ref = {{sfnRef|''Germany Reports''|1961}} }}
* {{cite book | last = Gill | first = Anton | author-link = Anton Gill | title = An Honourable Defeat: A History of the German Resistance to Hitler | url = https://archive.org/details/honourabledefeat0000gill_s8m1 | year = 1994 | publisher = Heinemann | location = London }}
* {{cite book | last = Gill | first = Roger | title = Theory and Practice of Leadership | url = https://archive.org/details/theorypracticeof0000gill | year = 2006 | publisher = SAGE Publications | location = London | isbn = 978-0-7619-7176-4 }}
* {{cite book| last = Glantz | first = David M. | author-link = David Glantz | title = When Titans Clashed: How the Red Army Stopped Hitler | publisher = University Press of Kansas | location = Lawrence, KS | year = 1995 | isbn = 978-0-7006-0899-7 | url = https://archive.org/details/whentitansclashe00glan_0}}
* {{cite news | last = Goebel | first = Nicole | title = Auschwitz-Birkenau: 4 out of 10 German students don't know what it was | url = https://www.dw.com/en/auschwitz-birkenau-4-out-of-10-german-students-dont-know-what-it-was/a-40734980 | work = Deutsche Welle | date = 28 September 2017 | archive-url = https://web.archive.org/web/20170928204158/https://www.dw.com/en/auschwitz-birkenau-4-out-of-10-german-students-dont-know-what-it-was/a-40734980 | archive-date = 28 September 2017 | url-status = live | access-date = 16 February 2019 }}
* {{cite book | last = Goeschel | first = Christian | title = Suicide in Nazi Germany | year = 2009 | publisher = Oxford University Press | location = Oxford; New York | isbn = 978-0-19-953256-8 }}
* {{cite book | last = Goldhagen | first = Daniel | author-link = Daniel Goldhagen | title = Hitler's Willing Executioners: Ordinary Germans and the Holocaust | year = 1996 | publisher = Knopf | location = New York | isbn = 978-0-679-44695-8 | title-link = Hitler's Willing Executioners}}
* {{cite book| last = Grunberger | first = Richard | author-link = Richard Grunberger | year = 1971 | title = The 12-Year Reich: A Social History of Nazi Germany 1933–1945 | publisher = Holt Rinehart and Winston | location = New York | isbn = 978-0-03-076435-6 | url = https://archive.org/details/12yearreichsoc00grun}}
* {{cite journal | last = Hamblet | first = Wendy C. | title = Book Review: Götz Aly: Hitler's Beneficiaries: Plunder, Racial War, and the Nazi Welfare State | journal = Genocide Studies and Prevention | year = 2008 | volume = 3 | issue = 2 | pages = 267–268 | doi =  10.1353/gsp.2011.0076  | s2cid = 143661188 }}
* {{cite journal | last = Hanauske-Abel | first = Hartmut M. | title = Not a slippery slope or sudden subversion: German medicine and National Socialism in 1933 | journal = BMJ | date = 7 December 1996 | volume = 313 | issue = 7070 | pages = 1453–1463 | doi = 10.1136/bmj.313.7070.1453 | url = http://www.ippnw.org/pdf/mgs/3-hanauske-abel.pdf | pmid = 8973235 | pmc = 2352969 | access-date = 9 May 2013 | archive-date = 17 April 2020 | archive-url = https://web.archive.org/web/20200417021728/https://www.ippnw.org/pdf/mgs/3-hanauske-abel.pdf | url-status = dead }}
* {{Cite news | last1 = Harding | first1 = Thomas | author-link = Thomas Harding (writer) | title = Battle of Britain was won at sea. Discuss | url = https://www.telegraph.co.uk/news/1527068/Battle-of-Britain-was-won-at-sea.-Discuss.html | website = The Telegraph | access-date = 22 December 2017 | date = 23 August 2006 }}
* {{cite book | last1 = Heinemann | first1 = Isabel | last2 = Oberkrome | first2 = Willi | last3 = Schleiermacher | first3 = Sabine | last4 = Wagner | first4 = Patrick | title = Nauka, planowanie, wypędzenia : Generalny Plan Wschodni narodowych socjalistów : katalog wystawy Niemieckiej Współnoty Badawczej | year = 2006 | publisher = Deutsche Forschungsgemeinschaft | language = pl | url = https://www.dfg.de/download/pdf/dfg_magazin/wissenschaft_oeffentlichkeit/ausstellungen/generalplan_ost/generalplan_ost_katalog_pl_120131.pdf | location = Bonn | ref = {{sfnRef|Heinemann et al.|2006}} | access-date = 2022-11-04 | archive-date = 2019-04-02 | archive-url = https://web.archive.org/web/20190402074959/https://www.dfg.de/download/pdf/dfg_magazin/wissenschaft_oeffentlichkeit/ausstellungen/generalplan_ost/generalplan_ost_katalog_pl_120131.pdf |url-status=dead }}
* {{cite book|last=Richter|first=Heinz A.|title=Greece in World War II|others=transl by Kostas Sarropoulos|publisher=Govostis|year=1998|location=Athens|language=el |isbn=978-960-270-789-0}}
* {{cite book | last = Hildebrand | first = Klaus | author-link = Klaus Hildebrand | title = The Third Reich | year = 1984 | publisher = George Allen & Unwin | location = Boston | isbn = 978-0-04-943032-7 | url-access = registration | url = https://archive.org/details/thirdreich0000hild}}
* {{cite book | last = Hoffmann | first = Peter | author-link = Peter Hoffmann (historian) | title = German Resistance to Hitler | year = 1988 | publisher = Harvard University Press | location = Cambridge; London | isbn = 978-0-674-35085-4 | url = https://archive.org/details/germanresistance00pete}}
* {{cite book | last = Hoffmann | first = Peter | title = The History of the German Resistance, 1933–1945 | orig-year = 1977 | year = 1996 | publisher = McGill-Queen's University Press | location = Montreal | isbn = 978-0-7735-1531-4 }}
* {{cite book| last = Hosking | first = Geoffrey A. | author-link = Geoffrey Hosking | title = Rulers and Victims: The Russians in the Soviet Union | year = 2006 | publisher = Harvard University Press | location = Cambridge | isbn = 978-0-674-02178-5 | url = https://archive.org/details/rulersvictimsrus00hosk}}
* {{cite book | last = Hubert | first = Michael | title = Deutschland im Wandel. Geschichte der deutschen Bevolkerung seit 1815 | year = 1998 | publisher = Steiner, Franz Verlag | language = de | location = Stuttgart | isbn = 978-3-515-07392-9 }}
* {{cite book | last = Kershaw | author-link = Ian Kershaw | first = Ian | title = Hitler, 1936–1945: Nemesis | location = New York; London | publisher = W. W. Norton & Company | year = 2000b | isbn = 978-0-393-32252-1 }}
* {{cite book| last = Kershaw | first = Ian | year = 2000a | edition = 4th | title = The Nazi Dictatorship: Problems and Perspectives of Interpretation | publisher = Arnold | location = London | isbn = 978-0-340-76028-4 | url = https://archive.org/details/nazidictatorship00kers}}
* {{cite book |last = Kershaw | first = Ian | title = The "Hitler Myth": Image and Reality in the Third Reich |url = https://archive.org/details/hitlermythimager0000kers_s7n6 | year = 2001 | orig-year = 1987 | publisher = Oxford University Press | location = Oxford; New York | isbn = 978-0-19-280206-4 }}
* {{cite book | last = Kershaw | first = Ian | title = Hitler: A Biography | url = https://archive.org/details/hitlerbiography0000kers | publisher = W. W. Norton & Company | location = New York | year = 2008 | isbn = 978-0-393-06757-6 }}
* {{cite book | last = Kershaw | first = Ian | title = The End: Hitler's Germany, 1944–45 | year = 2011 | publisher = Penguin | location = London; New York | isbn = 978-1-59420-314-5 | url = https://archive.org/details/enddefiancedestr00kers_0}}
* {{citation | title = Kinobesuche in Deutschland 1925 bis 2004 | publisher = Spitzenorganisation der Filmwirtschaft e. V | url = http://www.spio.de/media_content/610.pdf | language = de | access-date = 4 September 2019 | ref = {{sfnRef|SPIO, Department of Statistics}} | url-status = dead | archive-url = https://web.archive.org/web/20120204111257/http://www.spio.de/media_content/610.pdf | archive-date = 4 February 2012 | df = dmy-all | postscript = . }} {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120204111257/http://www.spio.de/media_content/610.pdf |date=2012-02-04 }}
* {{cite book | last = Kirschbaum | first = Stanislav J. | title = A History of Slovakia: The Struggle for Survival | year = 1995 | publisher = St. Martin's Press | location = New York | isbn = 978-1-4039-6929-3 | url = https://archive.org/details/historyofslovaki00kirs}}
* {{Cite book | last = Kitchen | first = Martin | author-link = Martin Kitchen | title = A History of Modern Germany, 1800–2000 | url = https://archive.org/details/historyofmoderng0000kitc | year = 2006 | publisher = Blackwell | location = Malden, MA | isbn = 978-1-4051-0040-3 }}
* {{cite book | last = Klemperer | first = Klemens von | author-link = Klemens von Klemperer | title = German Resistance Against Hitler: The Search for Allies Abroad 1938-1945 | year = 1992 | publisher = Oxford University Press | isbn = 978-0-19-160679-3 }}
* {{cite book| last=Koonz | first=Claudia | title=The Nazi Conscience | location=Cambridge, MA | publisher=Belknap Press of Harvard University Press | year=2003 | isbn=978-0-674-01172-4 | url=https://archive.org/details/naziconscience00koon}}
* {{cite magazine | last = Lakotta | first = Beate | title = Tief vergraben, nicht dran rühren | magazine = [[Der Spiegel]] | date = March 2005 | issue = 2 | pages = 218–221 | publisher = Spiegel-Verlag | location = Hamburg | language = de | url = http://www.spiegel.de/spiegel/spiegelspecial/d-39863564.html | access-date = 26 May 2013 | archive-date = 17 April 2020 | archive-url = https://web.archive.org/web/20200417021755/https://www.spiegel.de/spiegel/spiegelspecial/d-39863564.html | url-status = dead }}
* {{cite journal | last = Lambert | first = Peter | title = Heroisation and Demonisation in the Third Reich: The Consensus-building Value of a Nazi Pantheon of Heroes | journal = Totalitarian Movements & Political Religions | year = 2007 | volume = 8 | issue = 3–4 | pages = 523–546 | doi = 10.1080/14690760701571155 | s2cid = 144769526 }}
* {{cite book | last = Lauryssens | first = Stan | author-link = Stan Lauryssens | title = The Man Who Invented the Third Reich: The Life and Times of Arthur Moeller van den Bruck | url = https://archive.org/details/manwhoinventedth0000laur | year = 1999 | publisher = Sutton | location = Stroud |isbn = 978-0-7509-1866-4 }}
* {{cite news | title = Leni Riefenstahl | date=10 September 2003 | work = [[The Daily Telegraph]] | location = [[London]] | issn = 0307-1235 | oclc = 49632006 | url = https://www.telegraph.co.uk/news/obituaries/1440991/Leni-Riefenstahl.html?pageNum=3 | access-date = 10 May 2013 | ref = {{sfnRef|''The Daily Telegraph'', 2003}} }}
* {{cite web | last = Libionka | first = Dariusz | title = The Catholic Church in Poland and the Holocaust, 1939–1945 | work = The Reaction of the Churches in Nazi Occupied Europe | publisher = Yad Vashem | url = http://www.yadvashem.org/download/about_holocaust/christian_world/libionka.pdf | access-date = 26 August 2013 | ref = {{sfnRef|Libionka, ''The Catholic Church in Poland''}} | archive-date = 2020-04-17 | archive-url = https://web.archive.org/web/20200417021806/https://www.yadvashem.org/download/about_holocaust/christian_world/libionka.pdf | url-status = dead }}
* {{cite journal | last = Longerich | first = Peter | author-link = Peter Longerich | title = Hitler's Role in the Persecution of the Jews by the Nazi Regime | at = 17. Radicalisation of the Persecution of the Jews by Hitler at the Turn of the Year 1941–1942 | journal = Holocaust Denial on Trial | publisher = Emory University | location = Atlanta | year = 2003 | url = http://www.hdot.org/en/trial/defense/pl1/17 | archive-url = https://web.archive.org/web/20090709111759/http://www.hdot.org/en/trial/defense/pl1/17 | archive-date = 9 July 2009 | access-date = 31 July 2013 | ref = {{sfnRef|Longerich, Chapter 17|2003}} | url-status = unfit}}
* {{cite book | last = Longerich | first = Peter | title = Holocaust: The Nazi Persecution and Murder of the Jews | url = https://archive.org/details/holocaustnaziper0000long | year = 2010 | isbn = 978-0-19-280436-5 | publisher = Oxford University Press | location = Oxford; New York }}
* {{cite book | last = Longerich | first = Peter | year = 2012 | title = Heinrich Himmler: A Life | url = https://archive.org/details/heinrichhimmler0000long | publisher = Oxford University Press | location = Oxford; New York | isbn = 978-0-19-959232-6 }}
* {{cite book | last = Lukas | first = Richard C. | author-link = Richard C. Lukas | title = Did the Children Cry?: Hitler's War Against Jewish and Polish Children, 1939–1945 | orig-year = 1994 | year = 2001 | publisher = Hippocrene | location = New York | isbn = 978-0-7818-0870-5 | url-access = registration | url = https://archive.org/details/didchildrencryhi0000luka }}
* {{cite book | last = Majer | first = Diemut | title = "Non-Germans" under the Third Reich: The Nazi Judicial and Administrative System in Germany and Occupied Eastern Europe, with Special Regard to Occupied Poland, 1939–1945 | year = 2003 | publisher = Johns Hopkins University Press | location = Baltimore; London | isbn = 978-0-8018-6493-3 }}
* {{cite book | last1 = Manvell | first1 = Roger | author1-link = Roger Manvell | last2 = Fraenkel | first2 = Heinrich | author2-link = Heinrich Fraenkel | title = Heinrich Himmler: The Sinister Life of the Head of the SS and Gestapo | year = 2007 | orig-year = 1965 | publisher = Greenhill; Skyhorse | location = London; New York | isbn = 978-1-60239-178-9 }}
* {{cite book | last = Manvell | first = Roger | title = Goering | publisher = Skyhorse | location = London | year = 2011 | orig-year = 1962 | isbn = 978-1-61608-109-6 }}
* {{cite book | last = Marcuse | first = Harold | author-link = Harold Marcuse | title = Legacies of Dachau: The Uses and Abuses of a Concentration Camp, 1933-2001 | url = https://archive.org/details/legaciesofdachau0000unse | year = 2001 | publisher = Cambridge University Press | location = Cambridge; New York | isbn = 978-0-521-55204-2 }}
* {{cite book | last = Martin | first = Bernd | title = Japan and Germany in the Modern World | year = 2005 | orig-year = 1995 | publisher = Berghahn Books | location = New York; Oxford | isbn = 978-1-84545-047-2 }}
* {{cite book | last1 = Materski | first1 = Wojciech | last2 = Szarota | first2 = Tomasz | title = Polska 1939–1945: straty osobowe i ofiary represji pod dwiema okupacjami | year = 2009 | publisher = Instytut Pamięci Narodowej, Komisja Ścigania Zbrodni przeciwko Narodowi Polskiemu | language = pl | isbn = 978-83-7629-067-6 }}
* {{cite book | last = Mazower | first = Mark | author-link = Mark Mazower | title = Hitler's Empire: How the Nazis Ruled Europe | url = https://archive.org/details/hitlersempirehow0000mazo_x8o6 | year = 2008 | publisher = Penguin | location = New York; Toronto | isbn = 978-1-59420-188-2 }}
* {{cite book | last1 = McElligott | first1 = Anthony | last2 = Kirk | first2 = Tim | last3 = Kershaw | first3 = Ian | title = Working Towards the Führer: Essays in Honour of Sir Ian Kershaw | year = 2003 | publisher = Manchester University Press | location = Manchester | isbn = 978-0-7190-6732-7 }}
* {{cite book | last = McNab | first = Chris | title = The Third Reich | publisher = Amber Books | location = London | year = 2009 | isbn = 978-1-906626-51-8 }}
* {{cite book | last = Melvin | first = Mungo | author-link = Mungo Melvin | title = Manstein: Hitler's Greatest General | url = https://archive.org/details/mansteinhitlersg0000melv_j4h5 | year = 2010 | publisher = Weidenfeld & Nicolson | location = London | isbn = 978-0-297-84561-4 }}
* {{cite book | last1 = Murray | first1 = Williamson | last2 = Millett | first2 = Allan R. | title = A War to be Won: Fighting the Second World War | url = https://archive.org/details/wartobewonfighti00murr_0 | year = 2001 | orig-year = 2000 | publisher = Belknap Press of Harvard University Press | location = Cambridge, MA | isbn = 978-0-674-00680-5 }}
* {{cite book | last = Nakosteen | first = Mehdi Khan | title = The History and Philosophy of Education | url = https://archive.org/details/historyphilosoph0000nako | year = 1965 | publisher = Ronald Press | location = New York | oclc = 175403 }}
* {{citation | title = NS-Zwangsarbeit: "Verbotener Umgang" | year = 1942 | publisher = Stadtarchiv Göttingen Cordula Tollmien Projekt NS-Zwangsarbeiter | language = de | url = http://www.zwangsarbeit-in-goettingen.de/texte/verbotenerumgang.htm | ref = {{SfnRef|Nazi forced labour|1942}} | postscript = .}}
* {{cite book | last = Nicholas | first = Lynn H. | author-link = Lynn H. Nicholas | title = Cruel World: The Children of Europe in the Nazi Web | url = https://archive.org/details/cruelworldchildr0000nich_w2v0 | year = 2006 | publisher = Vintage | location = New York | isbn = 978-0-679-77663-5 }}
* {{cite book| last1 = Niewyk | first1 = Donald L. | last2 = Nicosia | first2 = Francis R. | title = The Columbia Guide to the Holocaust | year = 2000 | publisher = Columbia University Press | location = New York | isbn = 978-0-231-11200-0 | url = https://archive.org/details/columbiaguidetot00niew}}
* {{citation | title = 'NS-Frauenwarte': Paper of the National Socialist Women's League | publisher = Heidelberg University Library | url = http://www.ub.uni-heidelberg.de/Englisch/helios/digi/nsfrauenwarte.html | access-date = 8 May 2013 | ref = {{sfnRef|Heidelberg University Library}} | postscript = .}}
* {{cite book | author = Oberkommandos der Wehrmacht | title = Soldaten Atlas | url = https://archive.org/details/Tornisterschrift-des-Oberkommandos-der-Wehrmacht-Soldaten-Atlas/page/n7 | year = 1941 | language = de | ref = {{sfnRef|Soldaten-Atlas|1941}} }}
* {{cite book | last= Overmans | first = Rüdiger | author-link = Rüdiger Overmans | title = Deutsche militärische Verluste im Zweiten Weltkrieg | year = 2000 | orig-year = 1999 | publisher = R. Oldenbourg | location = München | language = de | series = Beiträge zur Militärgeschichte | isbn = 978-3-486-56531-7 }}
* {{cite book| last = Overy | first = Richard | author-link = Richard Overy | title = The Dictators: Hitler's Germany, Stalin's Russia | publisher = Penguin Group | location = UK | orig-year = 2004 | year = 2005 | isbn = 978-0-393-02030-4 | url = https://archive.org/details/dictators00rich}}
* {{cite book | last = Overy | first = Richard | orig-year = 1995 | year = 2006 | title = Why The Allies Won | url = https://archive.org/details/whyallieswon0000over_z0p1 | publisher = Random House | location = London | isbn = 978-1-84595-065-1 }}
* {{cite book | last = Overy | first = Richard | title = The Bombers and the Bombed: Allied Air War Over Europe 1940–1945 | url = https://archive.org/details/bombersbombedall0000over | publisher = Viking | location = New York | year = 2014 | isbn = 978-0-698-15138-3}}
* {{cite journal | last = Panayi | first = Panikos | title = Exploitation, Criminality, Resistance: The Everyday Life of Foreign Workers and Prisoners of War in the German Town of Osnabruck, 1939–49 | url = https://archive.org/details/sim_journal-of-contemporary-history_2005-07_40_3/page/483 | journal = Journal of Contemporary History | year = 2005 | volume = 40 | issue = 3 | pages = 483–502 | jstor = 30036339 | doi = 10.1177/0022009405054568| s2cid = 159846665 }}
* {{cite book | last = Pauley | first = Bruce F. | title = Hitler, Stalin, and Mussolini: Totalitarianism in the Twentieth Century | url = https://archive.org/details/hitlerstalinmuss02edpaul_m6u1 | year = 2003 | orig-year = 1997 | series = European History Series | publisher = Harlan Davidson | location = Wheeling, IL | isbn = 978-0-88295-993-1 }}
* {{cite book | last = Pine | first = Lisa | year = 2011 | orig-year = 2010 | title = Education in Nazi Germany | publisher = Berg | location = Oxford; New York | isbn = 978-1-84520-265-1 }}
* {{cite news | last = Posener | first = Alan | author-link = Alan Posener | title = German TV Is Sanitizing History | url = https://foreignpolicy.com/2018/04/09/dont-mention-the-war-germany-television-holocaust-anti-semitism-babylon-berlin-europe/ | work = [[Foreign Policy]] | date = 9 April 2018 | access-date = 16 February 2019 }}
* {{cite book | last = Proctor | first = Robert N. | author-link = Robert N. Proctor | title = The Nazi War on Cancer | url = https://archive.org/details/naziwaroncancer00proc | url-access = registration | publisher = Princeton University Press | year = 1999 | location = Princeton, NJ | isbn = 978-0-691-07051-3 }}
* {{cite book | last = Raeder | first = Erich | author-link = Erich Raeder | title = Grand Admiral: The Personal Memoir of the Commander in Chief of the German Navy From 1935 Until His Final Break With Hitler in 1943 | year = 2001 | orig-year = 1956 | publisher = Da Capo Press | location = New York | isbn = 978-0-306-80962-0 }}
* {{cite book | last = Rees | first = Laurence | author-link = Laurence Rees | title = Auschwitz: A New History | year = 2005 | publisher = Public Affairs, member of Perseus Books Group | location = New York | isbn = 978-1-58648-303-6 | url = https://archive.org/details/auschwitznewhist00rees}}
* {{cite web |last1=Reisner |first1=Markus |title=Der Luftkrieg 1944/45 über Österreich |url=https://www.bundesheer.at/truppendienst/ausgaben/artikel.php?id=1812 |website=www.bundesheer.at |publisher=Bundesministerium für Landesverteidigung |language=de |access-date=7 February 2021 |date=February 2015 |archive-date=2021-11-17 |archive-url=https://web.archive.org/web/20211117170237/https://www.bundesheer.at/truppendienst/ausgaben/artikel.php?id=1812 |url-status=dead }}
* {{cite book | last = Rhodes | first = Richard | author-link = Richard Rhodes | title = Masters of Death: The SS-Einsatzgruppen and the Invention of the Holocaust | url = https://archive.org/details/mastersofdeathss0000rich | publisher = Vintage Books | location = New York | year = 2002 | isbn = 978-0-375-70822-0 }}
* {{cite book | last = Rummel | first = Rudolph | author-link = Rudolph Rummel | title = Death by Government | year = 1994 | publisher = Transaction | location = New Brunswick, NJ | isbn = 978-1-56000-145-4 | url-access = registration | url = https://archive.org/details/deathby_rum_1994_00_3431 }}
* {{cite book| last = Rupp | first = Leila J. | author-link = Leila J. Rupp | year = 1978 | title = Mobilizing Women for War: German and American Propaganda, 1939–1945 | publisher = Princeton University Press | location = Princeton, N.J. | isbn = 978-0-691-04649-5 | oclc = 3379930 | url = https://archive.org/details/mobilizingwomenf00leil}}
* {{cite book | last = Schafranek | first = Hans | title = Widerstand und Verrat: Gestapospitzel im antifaschistischen Untergrund | year = 2017 | language = de | publisher = Czernin Verlag | location = Vienna | isbn = 978-3-7076-0622-5 }}
* {{cite book | last1 =Schreiner | first1 =Klaus | year = 1998 | chapter = Messianism in the Weimar Republic | editor1-last = Schäfer | editor1-first = Peter | editor1-link = Peter Schäfer | editor2-last =Cohen | editor2-first =Mark | title = Toward the Millennium: Messianic Expectations from the Bible to Waco | location = Leiden | publisher = Brill | isbn = 90-04-11037-2 | pages =311–362 }}
* {{cite book | last = Scobie | first = Alexander | title = Hitler's State Architecture: The Impact of Classical Antiquity | year = 1990 | publisher = Pennsylvania State University Press | location = University Park | isbn = 978-0-271-00691-8 }}
* {{cite book | last = Sereny | first = Gitta | author-link = Gitta Sereny | year = 1996 | orig-year = 1995 | title = Albert Speer: His Battle With Truth | url = https://archive.org/details/albertspeerhisba00sere | publisher = Random House | location = New York; Toronto | isbn = 978-0-679-76812-8 }}
* {{cite journal | last = Sereny | first = Gitta | date = November 1999 | title = Stolen Children | journal = Talk | url = https://www.jewishvirtuallibrary.org/jsource/Holocaust/children.html | access-date = 1 July 2012 }}
* {{cite book | last = Shirer | first = William L. | author-link = William L. Shirer | title = The Rise and Fall of the Third Reich | publisher = Simon & Schuster | location = New York | year = 1960 | isbn = 978-0-671-62420-0 | title-link = The Rise and Fall of the Third Reich}}
* {{cite book | last = Smith | first = J. W. | title = The World's Wasted Wealth 2: Save Our Wealth, Save Our Environment | year = 1994 | publisher = Institute for Economic Democracy | location = Cambria, CA | isbn = 978-0-9624423-2-2 }}
* {{cite book | last = Snyder | first = Timothy | author-link = Timothy D. Snyder | title = Bloodlands: Europe between Hitler and Stalin | url = https://archive.org/details/bloodlandseurope0000snyd_s7g9 | year= 2010 | publisher = Basic Books | location = New York | isbn = 978-0-465-00239-9 }}
* {{cite web | title = Sonderbehandlung erfolgt durch Strang | year = 1942 | work = Documents for National Socialism | publisher = NS-Archiv | language = de | url = http://www.ns-archiv.de/imt/ps3001-ps3200/3040-ps.php | ref = {{SfnRef|Special treatment|1942}} }}
* {{cite news | last = Sontheimer | first = Michael | title = Germany's Nazi Past: Why Germans Can Never Escape Hitler's Shadow | date = 10 March 2005 | newspaper = Spiegel Online | url = http://www.spiegel.de/international/germany-s-nazi-past-why-germans-can-never-escape-hitler-s-shadow-a-345720.html | access-date = 11 May 2013 }}
* {{cite book | last = Speer | first = Albert | author-link = Albert Speer | orig-year = 1969 | year = 1971 | title = Inside the Third Reich | publisher = Avon | location = New York | isbn = 978-0-380-00071-5 | title-link = Inside the Third Reich}}
* {{cite book | last = Spielvogel | first = Jackson J. | author-link = Jackson J. Spielvogel | title = Hitler and Nazi Germany: A History | year = 2016 | orig-year = 2005 | publisher = Taylor & Francis | location = Abingdon; New York | isbn = 978-0-205-84678-8 }}
* {{cite book | last1 = Spotts | first1 = Frederic | title = Hitler and the Power of Aesthetics | date = 2002 | publisher = Overlook Press | location = New York | isbn = 978-1-58567-345-2 }}
* {{Cite web |author=Staff |date=28 September 2017 |title=Deutsche wollen aus Geschichte lernen |trans-title=Germans want to learn from history |url=https://www.koerber-stiftung.de/deutsche-wollen-aus-geschichte-lernen-1143 |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20220112203140/https://www.koerber-stiftung.de/deutsche-wollen-aus-geschichte-lernen-1143 |archive-date=12 January 2022 |access-date=25 July 2022 |publisher=[[Körber Foundation]] |language=de |ref={{sfnRef|Körber-Siftung|2017}} }}

* {{cite news | author = Staff | title = What the Führer means for Germans today | newspaper = The Economist | date = 16 December 2015 | language = en | url = https://www.economist.com/christmas-specials/2015/12/16/what-the-fuhrer-means-for-germans-today | access-date = 24 September 2018 | ref = {{sfnRef|''The Economist''|2015}} }}
* {{cite book | title = Statistisches Jahrbuch für die Bundesrepublik Deutschland | year = 2006 | publisher = Statistisches Bundesamt | language = de | url = http://www.destatis.de/jetspeed/portal/cms/Sites/destatis/Internet/DE/Content/Publikationen/Querschnittsveroeffentlichungen/StatistischesJahrbuch/Downloads/Jahrbuch2006Inland,property=file.pdf| archive-url = https://web.archive.org/web/20070926002255/http://www.destatis.de/jetspeed/portal/cms/Sites/destatis/Internet/DE/Content/Publikationen/Querschnittsveroeffentlichungen/StatistischesJahrbuch/Downloads/Jahrbuch2006Inland,property=file.pdf | archive-date = 26 September 2007 | access-date = 17 March 2012 | page = 34 | ref = {{sfnRef|Statistisches Jahrbuch|2006}} | url-status = dead | df = dmy-all}}
* {{cite book | last = Stein | first = George | title = The Waffen-SS: Hitler's Elite Guard at War 1939–1945 | publisher = Cerberus Publishing | year = 2002 | orig-year = 1966 | isbn = 978-1-84145-100-8 }}
* {{cite book | last = Steiner | first = Zara | title = The Triumph of the Dark: European International History 1933–1939 | url = https://archive.org/details/triumphofdarkeur0000stei | year = 2011 | publisher = Oxford University Press | location = Oxford; New York | isbn = 978-0-19-921200-2 }}
* {{cite book | last = Stephenson | first = Jill | title = Women in Nazi Germany | year = 2001 | publisher = Longman | location = London | isbn = 978-0-582-41836-3 }}
* {{cite journal | last = Stolfi | first = Russel | title = Barbarossa Revisited: A Critical Reappraisal of the Opening Stages of the Russo-German Campaign (June–December 1941)
 | url = https://archive.org/details/sim_journal-of-modern-history_1982-03_54_1/page/27 | journal = [[Journal of Modern History]] | date = March 1982 | volume = 54 | issue = 1 | pages = 27–46 | doi = 10.1086/244076 | hdl = 10945/44218| s2cid = 143690841 }}
* {{citation | title = Strafgesetzbuch, StGB | date = 13 November 1998 | work = German Law Archive | url = https://germanlawarchive.iuscomp.org/?p=752#80a | ref = {{sfnRef|''Strafgesetzbuch'', section 86a}} | postscript = . }} {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20191029054029/https://germanlawarchive.iuscomp.org/?p=752#80a |date=2019-10-29 }}
* {{cite web |last1=Strüber |first1=Henning |title=1943: Briten bombardieren Peenemünde |url=https://www.ndr.de/geschichte/schauplaetze/Bomben-auf-Hitlers-Raketenschmiede,operationhydra101.html |website=www.ndr.de |access-date=7 February 2021 |language=de |date=17 August 2018}}
* {{cite book | last = Tomasevich | first = Jozo | year = 1975 | title = War and Revolution in Yugoslavia, 1941–1945: The Chetniks | publisher = Stanford University Press | location = Stanford, CA | isbn = 978-0-8047-0857-9 }}
* {{cite book | last = Tooze | first = Adam | author-link = Adam Tooze | title = The Wages of Destruction: The Making and Breaking of the Nazi Economy | year = 2006 | publisher = Viking | location = New York; Toronto | isbn = 978-0-670-03826-8 | title-link = The Wages of Destruction}}
* {{cite book | last = Tümmler | first = Holger | title = Hitlers Deutschland: Die Mächtigen des Dritten Reiches | year = 2010 | publisher = Melchior Verlag | location = Wolfenbüttel | language = de | isbn = 978-3-941555-88-4 }}
* {{cite book | last = Uekötter | first = Frank | title = The Green and the Brown: A History of Conservation in Nazi Germany | year = 2006 | publisher = Cambridge University Press | location = Cambridge; New York | isbn = 978-0-521-84819-0 }}
* {{cite book | last = Uekötter | first = Frank | editor1-last = Brüggemeier | editor1-first = Franz-Josef | editor2-last = Cioc | editor2-first = Mark | editor3-last = Zeller | editor3-first = Thomas | title = How Green Were the Nazis?: Nature, Environment, and Nation in the Third Reich | chapter = Polycentrism in Full Swing: Air Pollution Control in Nazi Germany | year = 2005 | publisher = Ohio University Press | location = Athens | isbn = 978-0-82144-196-1 }}
* {{cite book | last = Umbreit | first = Hans | editor1-last = Kroener | editor1-first = Bernhard | editor2-last = Müller | editor2-first = Rolf-Dieter | editor3-last = Umbreit | editor3-first = Hans | title = Germany and the Second World War, Vol. 5. Organization and Mobilization in the German Sphere of Power. Part 2: Wartime Administration, Economy, and Manpower Resources, 1942–1944/5 | chapter = Hitler's Europe: The German Sphere of Power | year = 2003 | publisher = Oxford University Press | location = Oxford; New York | isbn = 978-0-19-820873-0 }}
* {{cite web | author=USHMM | title=Children during the Holocaust| website=United States Holocaust Memorial Museum—Holocaust Encyclopedia | url = http://www.ushmm.org/wlc/en/article.php?ModuleId=10005142 | access-date = 24 April 2013 | ref = {{sfnRef|USHMM, ''Children during the Holocaust''}} }}
* {{cite web | author=USHMM | title=Dachau | website=United States Holocaust Memorial Museum—Holocaust Encyclopedia | url = http://www.ushmm.org/wlc/en/article.php?ModuleId=10005214 | access-date = 14 July 2013 | ref={{sfnRef|USHMM, ''Dachau''}} }}
* {{cite web | author=USHMM | title=Genocide of European Roma (Gypsies), 1939–1945 | website=United States Holocaust Memorial Museum—Holocaust Encyclopedia | url = https://encyclopedia.ushmm.org/content/en/article/genocide-of-european-roma-gypsies-1939-1945 | access-date = 16 September 2018 | ref = {{sfnRef|USHMM, ''Genocide of European Roma''}} }}
* {{cite web | author=USHMM | title=The German Churches and the Nazi State | website=United States Holocaust Memorial Museum—Holocaust Encyclopedia | url = http://www.ushmm.org/wlc/en/article.php?ModuleId=10005206 | access-date = 25 September 2016 | ref = {{sfnRef|USHMM, ''The German Churches and the Nazi State''}} }}
* {{cite web | author=USHMM | title=Women in the Third Reich | website=United States Holocaust Memorial Museum—Holocaust Encyclopedia | url=https://encyclopedia.ushmm.org/content/en/article/women-in-the-third-reich | access-date=19 August 2017 | ref={{sfnRef|USHMM, ''Women in the Third Reich''}} }}
* {{cite book | last = Walk | first = Joseph | title = Das Sonderrecht für die Juden im NS-Staat: Eine Sammlung der gesetzlichen Maßnahmen und Rechtlinien, Inhalt und Bedeutung | edition = 2nd | year = 1996 | publisher = Müller Verlag | location = Heidelberg | language = de | isbn=978-3-82521-889-8 }}
* {{cite book | last = Weale | first = Adrian | author-link = Adrian Weale | title = Army of Evil: A History of the SS | url = https://archive.org/details/armyofevilhistor0000weal | year = 2012 | orig-year = 2010 | publisher = NAL Caliber (Penguin Group) | location = New York; Toronto | isbn = 978-0-451-23791-0 }}
* {{cite book | last = Wegner | first = Bernd | author-link = Bernd Wegner | title = The Waffen-SS: Organization, Ideology and Function | url = https://archive.org/details/waffenssorganiza0000wegn | publisher = Blackwell | location = Hoboken, NJ | year = 1990 | isbn = 978-0-631-14073-3 }}
* {{cite book | last = Weinberg | first = Gerhard L. | author-link = Gerhard Weinberg | title = Hitler's Foreign Policy 1933–1939: The Road to World War II | url = https://archive.org/details/hitlersforeignpo0000wein | year = 2010 | orig-year = 1970 | publisher = Enigma Books | location = New York | isbn = 978-1-929631-91-9 }}
* {{cite book | last = Weinberg | first = Gerhard L. | title = A World at Arms: A Global History of World War II | year = 2005 | orig-year = 1994 | publisher = Cambridge University Press | location = Cambridge; Oxford | isbn = 978-0-521-85316-3 }}
* {{cite book| last = Welch | first = David | title = Hitler: Profile of a Dictator | year = 2001 | publisher = Routledge | location = London | isbn = 978-0-415-25075-7 }}
* {{cite web | last = Wiederschein | first = Harald | url = https://www.focus.de/wissen/mensch/geschichte/zweiter-weltkrieg/militaerisch-unbedeutend-brutal-verbrecherisch-mythos-waffen-ss-hitlers-ueberschaetzte-elitetruppen_id_4826676.html | title = Mythos Waffen-SS | work = [[Focus (German magazine)|Focus]] | date = 21 July 2015 | access-date = 3 October 2018 | language = de }}
* {{Cite journal |last1=Wüstenberg |first1=Jenny |last2=Art |first2=David |date=May 2008 |title=Using the Past in the Nazi Successor States from 1945 to the Present |url=http://journals.sagepub.com/doi/10.1177/0002716207312762 |journal=[[The Annals of the American Academy of Political and Social Science]] |language=en |volume=617 |issue=1 |doi=10.1177/0002716207312762|issn=0002-7162 |pages=72–87|s2cid=145313351 }}
* {{cite book | last = Wrobel | first = Peter | work = The Devil's Playground: Poland in World War II | title = Warsaw Uprising 1944 | year = 1999 | publisher = The Canadian Foundation for Polish Studies of the Polish Institute of Arts & Sciences Price-Patterson Ltd | isbn=978-0-96927-841-2 }}
{{div col end}}

{{Nacizmas}}
{{Trečiojo Reicho administraciniai vienetai}}

{{Commons|Category:Third Reich|no=T}}

[[Kategorija:Trečiasis reichas| ]]