Moizmas: Skirtumas tarp puslapio versijų
S wiki sintakse 3 |
S →Nuorodos: pirma nuoroda nebeveda į tekstą |
||
(nerodoma 10 tarpinių versijų, sukurtų 7 naudotojų) | |||
Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
'''Moizmas''' ([[kinų kalba|kin.]]: 墨家; [[pinyin]]: Mòjiā) |
'''Moizmas''' ([[kinų kalba|kin.]]: 墨家; [[pinyin]]: Mòjiā) – [[Kinija (regionas)|kinų]] [[filosofija|filosofinis]] mokymas, kurio pradininkas – [[Mozi|Modzi]] (墨子 ''Mòzǐ''). Mokykla iškilo "Šimto mokyklų" laikotarpiu – maždaug tuo pačiu metu kaip ir [[konfucianizmas]], [[daoizmas]], [[legizmas]]. Moizmas buvo trumpaamžis, ir [[Čin dinastija|Čin]] laikais išnyko. Modzi filosofija jo mokinių buvo surašyta į veikalą "Modzi". |
||
== Filosofija == |
== Filosofija == |
||
Dangus (天 ''tiān'') moistams buvo aukščiausia, viską stebinti ir žmones baudžianti jėga. Moizmas teigė, kad žmogus turi visus mylėti vienodai ("visuotinė meilė"). Pirmiausia reikia mylėti visus žmones, tik tada |
Dangus (天 ''tiān'') moistams buvo aukščiausia, viską stebinti ir žmones baudžianti jėga. Moizmas teigė, kad žmogus turi visus mylėti vienodai ("visuotinė meilė"). Pirmiausia reikia mylėti visus žmones, tik tada – savo šeimą ir save patį. Šį punktą ypač kritikavo konfucianistai, nes jie buvo įsitikinę, kad kai kuriuos žmones, pavyzdžiui, savo tėvus, reikia mylėt labiau nei visiškai nepažįstamus. Pasak moizmo, tuos, kurie seka Dangumi, Dangus apdovanoja, o nepaklusniuosius nubaudžia. Taigi moistinė moralė grįsta nauda. |
||
Iš prigimties žmogus negali atskirti, kas yra teisinga ir kas |
Iš prigimties žmogus negali atskirti, kas yra teisinga ir kas – klaidinga. Todėl reikia turėti valdovus, kurie padės suderinti teisingumą ir klaidingumą. Moistai buvo prieš karus, tačiau teigė, kad valstybė gali naudoti jėga gindamasi. |
||
Moistai taip pat sukūrė politinę organizaciją, per kurią mėgino įgyvendinti savo skelbiamas idėjas. Jų struktūra susidėjo iš vietinių "atstovybių" visose to meto Kinijos teritorijoje buvusiose valstybėlėse. Kiekvienai tokiai grupei vadovavo vadinamieji "dziudzi" (''juzi''). Buvo skatinamas taupus, asketiškas gyvenimo būdas. Dziudzi paskirdavo savo įpėdinį. Tačiau ši organizacija neturėjo jokios centrinės valdžios ir bendrai rėmėsi tik Modzi mokymais. |
Moistai taip pat sukūrė politinę organizaciją, per kurią mėgino įgyvendinti savo skelbiamas idėjas. Jų struktūra susidėjo iš vietinių "atstovybių" visose to meto Kinijos teritorijoje buvusiose valstybėlėse. Kiekvienai tokiai grupei vadovavo vadinamieji "dziudzi" (''juzi''). Buvo skatinamas taupus, asketiškas gyvenimo būdas. Dziudzi paskirdavo savo įpėdinį. Tačiau ši organizacija neturėjo jokios centrinės valdžios ir bendrai rėmėsi tik Modzi mokymais. |
||
Viena iš moizmo mokyklų buvo logikai. Jie domėjosi loginių galvosūkių sprendimu. Pagrindinis atstovas |
Viena iš moizmo mokyklų buvo logikai. Jie domėjosi loginių galvosūkių sprendimu. Pagrindinis atstovas – Long Gongsunas. Dauguma vėlesnių kinų filosofų nesidomėjo loginėmis problemomis, todėl šios mokyklos idėjų išlikę nedaug. |
||
== Nuorodos == |
== Nuorodos == |
||
* [http:// |
* [http://chinese.dsturgeon.net/text.pl?node=101&if=en Modzi tekstas] |
||
* [http://chinese.dsturgeon.net/text.pl?node=101&if=en Modzi tekstas (kitas šaltinis)] |
|||
[[Kategorija:Kinijos filosofija]] |
[[Kategorija:Kinijos filosofija]] |
||
[[en:Mohism]] |
|||
[[es:Mohismo]] |
|||
[[fr:Moïsme]] |
|||
[[ja:墨家]] |
|||
[[no:Mohismen]] |
|||
[[pl:Motizm]] |
|||
[[ru:Моизм]] |
|||
[[zh:墨家]] |
|||
[[zh-classical:墨家]] |
Dabartinė 23:15, 9 gruodžio 2019 versija
Moizmas (kin.: 墨家; pinyin: Mòjiā) – kinų filosofinis mokymas, kurio pradininkas – Modzi (墨子 Mòzǐ). Mokykla iškilo "Šimto mokyklų" laikotarpiu – maždaug tuo pačiu metu kaip ir konfucianizmas, daoizmas, legizmas. Moizmas buvo trumpaamžis, ir Čin laikais išnyko. Modzi filosofija jo mokinių buvo surašyta į veikalą "Modzi".
Filosofija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Dangus (天 tiān) moistams buvo aukščiausia, viską stebinti ir žmones baudžianti jėga. Moizmas teigė, kad žmogus turi visus mylėti vienodai ("visuotinė meilė"). Pirmiausia reikia mylėti visus žmones, tik tada – savo šeimą ir save patį. Šį punktą ypač kritikavo konfucianistai, nes jie buvo įsitikinę, kad kai kuriuos žmones, pavyzdžiui, savo tėvus, reikia mylėt labiau nei visiškai nepažįstamus. Pasak moizmo, tuos, kurie seka Dangumi, Dangus apdovanoja, o nepaklusniuosius nubaudžia. Taigi moistinė moralė grįsta nauda.
Iš prigimties žmogus negali atskirti, kas yra teisinga ir kas – klaidinga. Todėl reikia turėti valdovus, kurie padės suderinti teisingumą ir klaidingumą. Moistai buvo prieš karus, tačiau teigė, kad valstybė gali naudoti jėga gindamasi.
Moistai taip pat sukūrė politinę organizaciją, per kurią mėgino įgyvendinti savo skelbiamas idėjas. Jų struktūra susidėjo iš vietinių "atstovybių" visose to meto Kinijos teritorijoje buvusiose valstybėlėse. Kiekvienai tokiai grupei vadovavo vadinamieji "dziudzi" (juzi). Buvo skatinamas taupus, asketiškas gyvenimo būdas. Dziudzi paskirdavo savo įpėdinį. Tačiau ši organizacija neturėjo jokios centrinės valdžios ir bendrai rėmėsi tik Modzi mokymais.
Viena iš moizmo mokyklų buvo logikai. Jie domėjosi loginių galvosūkių sprendimu. Pagrindinis atstovas – Long Gongsunas. Dauguma vėlesnių kinų filosofų nesidomėjo loginėmis problemomis, todėl šios mokyklos idėjų išlikę nedaug.