Maja: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai

← Prieš tai darytas keitimas

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

VizualusVikitekstas

Paeiliui

Dabartinė 11:51, 17 kovo 2020 versija

Kitos reikšmės – Maja (reikšmės).

Maja (skr. माया = IAST: māyā́) – viena pagrindinių ir universaliausių indų filosofijos ir religijos sąvokų.

Žodis māyā́ kildinamas iš ide. *mā- („moti, mirgėti“) ir giminingas lietuvių žodžiams móti, mosúoti, mãsinti, mõnai.^[1] Tiesa, Indijoje tradiciškai siejamas su sanskrito šaknimi mā- („matuoti“).^[2]

Šis žodis nesyk minimas seniausiame indoarijų tekstų rinkinyje – „Rigvedoje“. Ten jis turi dviprasmišką reikšmę – viena vertus, tai dievų galia, kitą vertus – priešų, raganių burtai. Tai magiška jėga, kuri suprantama kaip dievybės reiškimosi materialaus pasaulio įvairovėje galia (numenosum), būdas, faktas arba kaip potenciali būties energija. Maja – tai stebuklinga dievų galia mainyti pavidalus, sukelti kokią regimybę, moną. Monytojais vadinami įvairūs dievai, bet užvis dažniausiai – Varuna.

Povediniu laikotarpiu maja neretai vaizduojama sužmogintu pavidalu – kaip dangiškos kilmės dievaitė, neretai tapatinama su Durga. Deivė Maja (Māyādevī), dar vadinama Majavate (Māyāvatī) ar Didžiąja Maja (Mahāmāyā) laikoma deivilo Šambaros žmona, kuri išaugina Krišnos sūnų Pradjumną (dievo Kamos persikūnijimą). Vėliau ji tampa Pradjumnos žmona (šioje hipostazėje tapatinama su Kamos žmona Rate). Vaišnavizme maja reiškia būties, visatos, įkūnytos per Višnų, regimybę. Tai tikrovė, suvokiama kaip dievybės sapnas, svaja, o pasaulis – kaip dieviškoji žaismė (lyla).^[3]

Upanišadose maja – išties esąs brahmanas, gebantis kurti pasaulį. Vėliau išplito vedantos mokyklos (daugiausiai Šankaros) sukurta samprata, pagal kurią maja – medžiaginio pasaulio regimybė, atspindinti vienintelę tikrovę – brahmaną.^[4]

Šaivizme Maja – dievo Šivos motina, budizme – Budos motina.^[5]^[6] Majos samprata perėjo ir į šiuolaikinę Vakarų filosofiją, meną.

Dabartinėje hinduistinėje filosofijoje pabrėžiamas epistemologinis majos aspektas: ji nusako patyrimo santykinumą, bet nereiškia, kad pasaulis nėra realus.^[7]

Literatūra

Dainius Razauskas. Мать Майя. Размышления по поводу двух литовских омонимов: mója ‘мать’ и moja ‘мах’. Балто-славянские исследования XV, Москва: Индрик, 2002, c. 279–333.

Šaltiniai

↑ Julius Pokorny. Indogermanisches etymologisches Wörterbuch. Tübingen–Berne–Munich: A. Francke, 1957/1969
↑ Monier Monier-Williams. A Sanskrit-English Dictionary: Etymologically and Philologically Arranged with Special Reference to Cognate Indo-European languages, 1899, Clarendon Press, Oxford
↑ Мифы народов мира. Майя , В. Н. Топоров – 2-е изд., 1992. Москва: Советская Энциклопедия.
↑ A dictionary of Hinduism : its mythology, folklore and development 1500 BC-AD 1500. London. ISBN 978-0-429-03223-3. OCLC 1091626067.
↑ Maja. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VII: Lietuvos-Mordvių
↑ Buswell, Robert E.; Lopez, David S. (eds.). The Princeton Dictionary of Buddhism. 1. Princeton University Press. doi:10.1093/acref/9780190681159.001.0001. ISBN 978-0-691-15786-3.
↑ Kazimieras Seibutis. Maja. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008

[1] Julius Pokorny. Indogermanisches etymologisches Wörterbuch. Tübingen–Berne–Munich: A. Francke, 1957/1969

[2] Monier Monier-Williams. A Sanskrit-English Dictionary: Etymologically and Philologically Arranged with Special Reference to Cognate Indo-European languages, 1899, Clarendon Press, Oxford

[3] Мифы народов мира. Майя , В. Н. Топоров – 2-е изд., 1992. Москва: Советская Энциклопедия.

[4] A dictionary of Hinduism : its mythology, folklore and development 1500 BC-AD 1500. London. ISBN 978-0-429-03223-3. OCLC 1091626067.

[5] Maja. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VII: Lietuvos-Mordvių

[6] Buswell, Robert E.; Lopez, David S. (eds.). The Princeton Dictionary of Buddhism. 1. Princeton University Press. doi:10.1093/acref/9780190681159.001.0001. ISBN 978-0-691-15786-3.

[7] Kazimieras Seibutis. Maja. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

@@ Eilutė 1: / Eilutė 1: @@
 {{otheruses}}
+{{Šablonas:Hinduizmas}}
-'''Maja''' ({{sa|māyā}} – magiška galia) – viena pagrindinių ir universaliausių [[Indijos filosofija|indų filosofijos]] ir religijos sąvokų. Maja, minima [[Vedos]]e, – magiška jėga, kuri suprantama kaip dievybės reiškimosi materialaus pasaulio įvairovėje galia, būdas, faktas arba kaip potenciali būties energija, kai kada tapatinama su gamta, prigimtimi. [[Upanišados]]e maja – realiai egzistuojantis [[brahmanas]], gebantis kurti pasaulį. Vėliau išplito [[Vedanta|vedantos]] mokyklos (daugiausiai [[Šankara|Šankaros]]) sukurta samprata, pagal kurią maja – materialaus pasaulio iliuzija, atspindinti vienintelę realybę – brahmaną.
+'''Maja''' ({{sa|माया|māyā́}}) – viena pagrindinių ir universaliausių [[Indijos filosofija|indų filosofijos]] ir religijos sąvokų.
-Kai kuriuose religiniuose kultuose maja antropomorfizuota. Pvz., [[Šyvaizmas|šyvaizme]] maja – dievo [[Šyva|Šyvos]] motina, [[Budizmas|budizme]] – [[Sidharta Gautama|Budos]] motina.<ref>{{LTE|VII|||Maja}}</ref>
+Žodis ''māyā́'' kildinamas iš {{ide|*mā-}} („moti, mirgėti“) ir giminingas lietuvių žodžiams ''móti, mosúoti, mãsinti, mõnai''.<ref>[[Julius Pokorny]]. ''[https://indo-european.info/pokorny-etymological-dictionary/index.htm Indogermanisches etymologisches Wörterbuch]''. Tübingen–Berne–Munich: A. Francke, 1957/1969</ref> Tiesa, Indijoje tradiciškai siejamas su sanskrito šaknimi ''mā-'' („matuoti“).<ref>[[Monier Monier-Williams]]. ''[http://www.sanskrit-lexicon.uni-koeln.de/monier/ A Sanskrit-English Dictionary: Etymologically and Philologically Arranged with Special Reference to Cognate Indo-European languages]'', 1899, Clarendon Press, Oxford</ref>
-== Taip pat skaitykite ==
-* [[Budizmas]]
+Šis žodis nesyk minimas seniausiame [[indoarijai|indoarijų]] tekstų rinkinyje – „[[Rigveda|Rigvedoje]]“. Ten jis turi dviprasmišką reikšmę – viena vertus, tai dievų galia, kitą vertus – priešų, raganių burtai. Tai magiška jėga, kuri suprantama kaip dievybės reiškimosi materialaus pasaulio įvairovėje galia (''numenosum''), būdas, faktas arba kaip potenciali būties energija. Maja – tai stebuklinga dievų galia mainyti pavidalus, sukelti kokią regimybę, moną. Monytojais vadinami įvairūs dievai, bet užvis dažniausiai – [[Varuna]].
-* [[Hinduizmas]]
-* [[Sąmonės filosofija]]
+Povediniu laikotarpiu maja neretai vaizduojama sužmogintu pavidalu – kaip dangiškos kilmės dievaitė, neretai tapatinama su [[Durga]]. Deivė Maja (''Māyādevī''), dar vadinama Majavate (''Māyāvatī'') ar Didžiąja Maja (''Mahāmāyā'') laikoma deivilo [[Šambara|Šambaros]] žmona, kuri išaugina [[Krišna|Krišnos]] sūnų [[Pradjumna|Pradjumną]] (dievo [[Kama (dievas)|Kamos]] persikūnijimą). Vėliau ji tampa Pradjumnos žmona (šioje [[hipostazė]]je tapatinama su Kamos žmona [[Ratė|Rate]]). [[Vaišnavizmas|Vaišnavizme]] maja reiškia būties, visatos, įkūnytos per [[Višnus|Višnų]], regimybę. Tai [[tikrovė]], suvokiama kaip dievybės [[sapnas]], svaja, o pasaulis – kaip dieviškoji žaismė ([[lyla]]).<ref>{{MITe|[[Vladimiras Toporovas|В. Н. Топоров]]|Майя}}</ref>
-* [[Simuliuojama realybė]]
+[[Upanišados]]e maja – išties esąs [[brahmanas]], gebantis kurti pasaulį. Vėliau išplito [[Vedanta|vedantos]] mokyklos (daugiausiai [[Šankara|Šankaros]]) sukurta samprata, pagal kurią maja – medžiaginio pasaulio regimybė, atspindinti vienintelę tikrovę – brahmaną.<ref>{{Cite book|url=https://www.worldcat.org/oclc/1091626067|title=A dictionary of Hinduism : its mythology, folklore and development 1500 BC-AD 1500|isbn=978-0-429-03223-3|location=London|oclc=1091626067}}</ref>
+[[Šaivizmas|Šaivizme]] Maja – dievo [[Šiva|Šivos]] motina, [[Budizmas|budizme]] – [[Sidharta Gautama|Budos]] motina.<ref>{{LTE|VII|||Maja}}</ref><ref>{{Cite book|url=http://oxfordreference.com/view/10.1093/acref/9780190681159.001.0001/acref-9780190681159|title=The Princeton Dictionary of Buddhism|publisher=Princeton University Press|isbn=978-0-691-15786-3|editor-last=Buswell|editor-first=Robert E.|volume=1|doi=10.1093/acref/9780190681159.001.0001|editor-last2=Lopez|editor-first2=David S.}}</ref> Majos samprata perėjo ir į šiuolaikinę Vakarų filosofiją, meną.
+Dabartinėje hinduistinėje filosofijoje pabrėžiamas epistemologinis majos aspektas: ji nusako patyrimo santykinumą, bet nereiškia, kad pasaulis nėra realus.<ref>{{VLE|14||Kazimieras Seibutis|[https://www.vle.lt/Straipsnis/maja-11029 Maja]}}</ref>
+== Literatūra ==
+* Dainius Razauskas. [http://tautosmenta.lt/wp-content/uploads/2013/12/Razauskas_Dainius/Razauskas_BSI_15_2002_1.pdf ''Мать Майя''. Размышления по поводу двух литовских омонимов: mója ‘мать’ и moja ‘мах’.] ''Балто-славянские исследования'' XV, Москва: Индрик, 2002, c. 279–333.
 == Šaltiniai ==
-{{ref}}
+{{Išnašos}}
-{{Vikižodynas|maja|no=T}}
 [[Kategorija:Hinduizmo sąvokos]]
 [[Kategorija:Budizmo sąvokos]]
 [[Kategorija:Sikhizmo sąvokos]]
-[[bg:Мая (индуизъм)]]
-[[cs:Májá]]
-[[da:Maya (illusion)]]
-[[de:Maya (Religion)]]
-[[en:Maya (illusion)]]
-[[es:Maya (ilusión)]]
-[[eu:Maya (hinduismoa)]]
-[[fa:مایا (سانسکریت)]]
-[[fr:Mâyâ]]
-[[hi:माया]]
-[[it:Māyā]]
-[[ja:マーヤー]]
-[[ka:მაია (ინდუიზმი)]]
-[[mk:Маја (илузија)]]
-[[ml:മായ]]
-[[nl:Maya (begrip)]]
-[[pl:Maja (religie Wschodu)]]
-[[pt:Maya (filosofia)]]
-[[ru:Майя (философия)]]
-[[sv:Maya (hinduism)]]
-[[ta:மாயை]]
-[[te:మాయ]]
-[[tr:Maya (din)]]
-[[uk:Майя (філософія)]]
-[[vi:Ảo ảnh (Phật giáo)]]