Miškinė kiaunė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai

← Prieš tai darytas keitimas

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

VizualusVikitekstas

Inline

Dabartinė 14:03, 14 gegužės 2020 versija

Martes martes

Miškinė kiaunė (Martes martes)

Mokslinė klasifikacija

Karalystė:	Gyvūnai ( Animalia)
Tipas:	Chordiniai ( Chordata)
Klasė:	Žinduoliai ( Mammalia)
Būrys:	Plėšrieji žinduoliai ( Carnivora)
Šeima:	Kiauniniai ( Mustelidae)
Gentis:	Kiaunės ( Martes)
Rūšis:	Miškinė kiaunė ( Martes martes)

Paplitimas

Binomas

Martes martes
Linnaeus, 1758

Miškinė kiaunė (Martes martes) – kiauninių šeimos plėšrusis žinduolis. Tai nedidelis, švelnaus, kartais rusvo atspalvio žvėrelis. Ant kaklo nuo žandų iki priekinių kojų yra šviesi, geltona dėmė.

Paplitimas

Miškinės kiaunės paplitusios Europos miškų zonoje.

Išvaizda

Miškinė kiaunė sveria 0,9-1,2 kg, kūnas laibas, pailgos formos. Kailis rudas. Beveik trečdalį kūno ilgio sudaro puošni uodega. Snukutis trumpas, ausys apvalios, nedidelės. Smakras, pakaklė geltonai oranžinės spalvos, kuri ties priekinėmis kojomis baigiasi pleišto formos dėme. Patinai panašūs į pateles.^[1]

Buveinė

Gyvena įvairaus dydžio, amžiaus ir rūšinės sudėties miškuose. Mėgsta brandžius medynus su aikštėmis, atželiančiomis kirtavietėmis. Skurdžiuose pušynuose retesnė.

Veikli ištisus metus. Medžioja prieblandoje ir naktį. Dieną pasirodo tik poruodamasi. Apsigyvena medžių drevėse, voverių lizduose, pelėdoms skirtuose inkiluose, o poilsiauja arba grobį ėda plėšriųjų paukščių lizduose, žabų krūvose, po medžių šaknimis, kelmais, malkomis, rąstais.

Veisimasis

Poruojasi liepos mėnesį. Nėštumas trunka 264-282 paras. Apvaisintos kiaušialąstės latentinės stadijos išbūna iki kovo mėnesio. Per metus užaugina vieną vadą, kurią sudaro 3-5 (iki 8) jaunikliai. Iš pradžių jaunikliai būna akli ir negausiai plaukuoti. 4-5 mėnesių pradeda savarankišką gyvenimą. Subręsta antrais arba trečiais gyvenimo metais.

Mityba

Minta pelėmis, pelėnais, paukščiais, varliagyviais, vabzdžiais, jų lervomis, vikšrais, voverėmis, kurmiais, uogomis (mėlynių, bruknių, ievų, vyšnių, šermukšnių, kadagio). Žiemą, kai būna daug sniego, kiaunės sugauna nemažai naminių pelėdų, kitų paukščių bei voverių.

Amžius

Gyvena iki 8-10 metų, voljeruose - iki 18 metų.

Priešai

Natūralių priešų beveik neturi.

Veiklos žymės

Pėdos sniege ir minkštame grunte;
Sudraskytų paukščių plunksnos;
Išmatos ant takelių, kelmų, nuvirtusių medžių stiebų. Vasarą ir rudenį išmatose yra ievų, vyšnių, kadagių ir kitų vaisių bei uogų sėklų ar kauliukų.

Reikšmė

Esant didelei kiaunių gausai, dažnai nukenčia pelėdiniai ir kai kurie kiti paukščiai, priemiesčių želdiniuose kartais užpuola voveres.

Gausa

Paplitusi visoje Lietuvoje, kai kur gausi. Nesaugoma.

Medžioklė

Lietuvoje – medžiojamasis gyvūnas. Medžiojamas nuo liepos 1 d. iki balandžio 1 d. su šunimis, sėlinant, selektyviniais spąstais.

Nuorodos

Miškinė kiaunė fotografijose

Šaltiniai

↑ Knyga Algirdas Navasaitis - Miško žvėrys (2007 m.)

Vikiteka: Miškinė kiaunė – vaizdinė ir garsinė medžiaga

[1] Knyga Algirdas Navasaitis - Miško žvėrys (2007 m.)

[1]

@@ Eilutė 13: / Eilutė 13: @@
 {{Taxobox_mokslinis_pavadinimas | color = pink |  lotpav = Martes martes | autorius = Linnaeus | metai = 1758 }}
 {{Taxobox_pabaiga}}
-'''Miškinė kiaunė''' ({{la|Martes martes}}) – [[Kiauniniai|kiauninių]] šeimos [[Plėšrieji žinduoliai|plėšrusis žinduolis]]. Tai nedidelis, švelnaus, kartais rusvo atspalvio žvėrelis. Ant kaklo nuo žandų iki priekinių kojų yra šviesi, geltona dėmė.
+'''Miškinė kiaunė''' (''Martes martes'') – [[Kiauniniai|kiauninių]] šeimos [[Plėšrieji žinduoliai|plėšrusis žinduolis]]. Tai nedidelis, švelnaus, kartais rusvo atspalvio žvėrelis. Ant kaklo nuo žandų iki priekinių kojų yra šviesi, geltona dėmė.
+==Paplitimas==
-Mėgsta senus spygliuočių ir mišrius [[Miškas (biologija)|miškus]], kur daug drevėtų [[Medis|medžių]], atviroje vietoje pasirodo tik medžiodama. Maistas – [[graužikai]], [[vabzdžiai]], [[paukščiai]], [[Uoga|uogos]], [[vaisiai]].
+[[File:European Pine Marten area.png|thumb|Miškinės kiaunės paplitimas]]
+Miškinės kiaunės paplitusios Europos miškų zonoje.
+==Išvaizda==
-{{Commons|Martes martes}}
+Miškinė kiaunė sveria 0,9-1,2 kg, kūnas laibas, pailgos formos. Kailis rudas. Beveik trečdalį kūno ilgio sudaro puošni uodega. Snukutis trumpas, ausys apvalios, nedidelės. Smakras, pakaklė geltonai oranžinės spalvos, kuri ties priekinėmis kojomis baigiasi pleišto formos dėme. Patinai panašūs į pateles.<ref>Knyga [[Algirdas Navasaitis]] - Miško žvėrys (2007 m.)</ref>
+==Buveinė==
-[[Kategorija:Kiauniniai]]
+Gyvena įvairaus dydžio, amžiaus ir rūšinės sudėties miškuose. Mėgsta brandžius medynus su aikštėmis, atželiančiomis [[kirtavietė]]mis. Skurdžiuose pušynuose retesnė.
+Veikli ištisus metus. Medžioja prieblandoje ir naktį. Dieną pasirodo tik poruodamasi. Apsigyvena medžių [[drevė]]se, [[voverė|voverių]] lizduose, [[pelėda|pelėdoms]] skirtuose [[inkilas|inkiluose]], o poilsiauja arba grobį ėda plėšriųjų paukščių lizduose, žabų krūvose, po medžių šaknimis, kelmais, malkomis, rąstais.
+==Veisimasis==
+Poruojasi liepos mėnesį. [[Nėštumas]] trunka 264-282 paras. Apvaisintos [[kiaušialąstė]]s latentinės stadijos išbūna iki kovo mėnesio. Per metus užaugina vieną vadą, kurią sudaro 3-5 (iki 8) jaunikliai. Iš pradžių jaunikliai būna [[aklumas|akli]] ir negausiai plaukuoti. 4-5 mėnesių pradeda savarankišką gyvenimą. Subręsta antrais arba trečiais gyvenimo metais.
+==Mityba==
+Minta [[pelė]]mis, [[pelėnas|pelėnais]], [[paukščiai]]s, [[varliagyviai]]s, [[vabzdžiai]]s, jų [[lerva|lervomis]], [[vikšrai]]s, voverėmis, [[kurmis|kurmiais]], uogomis (mėlynių, bruknių, ievų, vyšnių, šermukšnių, kadagio). Žiemą, kai būna daug sniego, kiaunės sugauna nemažai naminių pelėdų, kitų paukščių bei voverių.
+==Amžius==
+Gyvena iki 8-10 metų, [[voljeras|voljeruose]] - iki 18 metų.
+==Priešai==
+Natūralių priešų beveik neturi.
+==Veiklos žymės==
+*Pėdos sniege ir minkštame grunte;
+*Sudraskytų paukščių plunksnos;
+*Išmatos ant takelių, kelmų, nuvirtusių medžių stiebų. Vasarą ir rudenį išmatose yra ievų, vyšnių, kadagių ir kitų vaisių bei uogų sėklų ar kauliukų.
+==Reikšmė==
+Esant didelei kiaunių gausai, dažnai nukenčia pelėdiniai ir kai kurie kiti paukščiai, priemiesčių želdiniuose kartais užpuola voveres.
+==Gausa==
+Paplitusi visoje Lietuvoje, kai kur gausi. Nesaugoma.
+==Medžioklė==
+Lietuvoje – medžiojamasis gyvūnas. Medžiojamas nuo liepos 1 d. iki balandžio 1 d. su šunimis, sėlinant, selektyviniais spąstais.
+==Nuorodos==
+*[http://www.naturephoto.lt/fotografija/miskine_kiaune_martes_martes_2 Miškinė kiaunė fotografijose]
+==Šaltiniai==
+{{Išnašos}}
+{{Commons|Martes martes}}
+[[Kategorija:Kiaunės]]
-[[an:Martes martes]]
-[[bat-smg:Kiaunė]]
-[[bg:Златка]]
-[[br:Mart boutin]]
-[[ca:Marta]]
-[[cs:Kuna lesní]]
-[[cv:Вăрман сăсарĕ]]
-[[cy:Bele]]
-[[da:Skovmår]]
-[[de:Baummarder]]
-[[en:European Pine Marten]]
-[[es:Martes martes]]
-[[et:Metsnugis]]
-[[eu:Lepahori]]
-[[fi:Näätä]]
-[[fr:Martre des pins]]
-[[ga:Cat crainn]]
-[[gl:Marta]]
-[[gv:Kayt ny miljyn]]
-[[hr:Kuna zlatica]]
-[[hu:Nyuszt]]
-[[it:Martes martes]]
-[[ka:ტყის კვერნა]]
-[[kk:Орман сусары]]
-[[lv:Meža cauna]]
-[[mn:Ойн суусар]]
-[[myv:Чинеме]]
-[[nl:Boommarter]]
-[[nn:Europeisk mår]]
-[[no:Mår]]
-[[pl:Kuna leśna]]
-[[ru:Лесная куница]]
-[[sco:Mairtin]]
-[[sl:Kuna zlatica]]
-[[sr:Куна златица]]
-[[stq:Boommodder]]
-[[sv:Mård]]
-[[th:มาร์เท็นต้นสนยุโรป]]
-[[tr:Ağaç sansarı]]
-[[udm:Сёр]]
-[[uk:Куниця лісова]]
-[[vec:Martarelo]]