Pereiti prie turinio

Miškinė kiaunė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Xqbot (aptarimas | indėlis)
S panaikinta Kategorija:Kiauniniai; įtraukta Kategorija:Kiaunės naudojant HotCat
 
(nerodoma 45 tarpinės versijos, sukurtos 29 naudotojų)
Eilutė 13: Eilutė 13:
{{Taxobox_mokslinis_pavadinimas | color = pink | lotpav = Martes martes | autorius = Linnaeus | metai = 1758 }}
{{Taxobox_mokslinis_pavadinimas | color = pink | lotpav = Martes martes | autorius = Linnaeus | metai = 1758 }}
{{Taxobox_pabaiga}}
{{Taxobox_pabaiga}}
'''Miškinė kiaunė''' ({{la|Martes martes}}) – [[Kiauniniai|kiauninių]] šeimos [[Plėšrieji žinduoliai|plėšrusis žinduolis]]. Tai nedidelis, švelnaus, kartais rusvo atspalvio žvėrelis. Ant kaklo nuo žandų iki priekinių kojų yra šviesi, geltona dėmė.
'''Miškinė kiaunė''' (''Martes martes'') – [[Kiauniniai|kiauninių]] šeimos [[Plėšrieji žinduoliai|plėšrusis žinduolis]]. Tai nedidelis, švelnaus, kartais rusvo atspalvio žvėrelis. Ant kaklo nuo žandų iki priekinių kojų yra šviesi, geltona dėmė.


==Paplitimas==
Mėgsta senus spygliuočių ir mišrius [[Miškas (biologija)|miškus]], kur daug drevėtų [[Medis|medžių]], atviroje vietoje pasirodo tik medžiodama. Maistas – [[graužikai]], [[vabzdžiai]], [[paukščiai]], [[Uoga|uogos]], [[vaisiai]].
[[File:European Pine Marten area.png|thumb|Miškinės kiaunės paplitimas]]
Miškinės kiaunės paplitusios Europos miškų zonoje.


==Išvaizda==
{{Commons|Martes martes}}
Miškinė kiaunė sveria 0,9-1,2 kg, kūnas laibas, pailgos formos. Kailis rudas. Beveik trečdalį kūno ilgio sudaro puošni uodega. Snukutis trumpas, ausys apvalios, nedidelės. Smakras, pakaklė geltonai oranžinės spalvos, kuri ties priekinėmis kojomis baigiasi pleišto formos dėme. Patinai panašūs į pateles.<ref>Knyga [[Algirdas Navasaitis]] - Miško žvėrys (2007 m.)</ref>


==Buveinė==
[[Kategorija:Kiauniniai]]
Gyvena įvairaus dydžio, amžiaus ir rūšinės sudėties miškuose. Mėgsta brandžius medynus su aikštėmis, atželiančiomis [[kirtavietė]]mis. Skurdžiuose pušynuose retesnė.

Veikli ištisus metus. Medžioja prieblandoje ir naktį. Dieną pasirodo tik poruodamasi. Apsigyvena medžių [[drevė]]se, [[voverė|voverių]] lizduose, [[pelėda|pelėdoms]] skirtuose [[inkilas|inkiluose]], o poilsiauja arba grobį ėda plėšriųjų paukščių lizduose, žabų krūvose, po medžių šaknimis, kelmais, malkomis, rąstais.

==Veisimasis==
Poruojasi liepos mėnesį. [[Nėštumas]] trunka 264-282 paras. Apvaisintos [[kiaušialąstė]]s latentinės stadijos išbūna iki kovo mėnesio. Per metus užaugina vieną vadą, kurią sudaro 3-5 (iki 8) jaunikliai. Iš pradžių jaunikliai būna [[aklumas|akli]] ir negausiai plaukuoti. 4-5 mėnesių pradeda savarankišką gyvenimą. Subręsta antrais arba trečiais gyvenimo metais.

==Mityba==
Minta [[pelė]]mis, [[pelėnas|pelėnais]], [[paukščiai]]s, [[varliagyviai]]s, [[vabzdžiai]]s, jų [[lerva|lervomis]], [[vikšrai]]s, voverėmis, [[kurmis|kurmiais]], uogomis (mėlynių, bruknių, ievų, vyšnių, šermukšnių, kadagio). Žiemą, kai būna daug sniego, kiaunės sugauna nemažai naminių pelėdų, kitų paukščių bei voverių.

==Amžius==
Gyvena iki 8-10 metų, [[voljeras|voljeruose]] - iki 18 metų.

==Priešai==
Natūralių priešų beveik neturi.

==Veiklos žymės==
*Pėdos sniege ir minkštame grunte;
*Sudraskytų paukščių plunksnos;
*Išmatos ant takelių, kelmų, nuvirtusių medžių stiebų. Vasarą ir rudenį išmatose yra ievų, vyšnių, kadagių ir kitų vaisių bei uogų sėklų ar kauliukų.

==Reikšmė==
Esant didelei kiaunių gausai, dažnai nukenčia pelėdiniai ir kai kurie kiti paukščiai, priemiesčių želdiniuose kartais užpuola voveres.

==Gausa==
Paplitusi visoje Lietuvoje, kai kur gausi. Nesaugoma.

==Medžioklė==
Lietuvoje – medžiojamasis gyvūnas. Medžiojamas nuo liepos 1 d. iki balandžio 1 d. su šunimis, sėlinant, selektyviniais spąstais.

==Nuorodos==
*[http://www.naturephoto.lt/fotografija/miskine_kiaune_martes_martes_2 Miškinė kiaunė fotografijose]

==Šaltiniai==
{{Išnašos}}

{{Commons|Martes martes}}


[[Kategorija:Kiaunės]]
[[an:Martes martes]]
[[bat-smg:Kiaunė]]
[[bg:Златка]]
[[br:Mart boutin]]
[[ca:Marta]]
[[cs:Kuna lesní]]
[[cv:Вăрман сăсарĕ]]
[[cy:Bele]]
[[da:Skovmår]]
[[de:Baummarder]]
[[en:European Pine Marten]]
[[es:Martes martes]]
[[et:Metsnugis]]
[[eu:Lepahori]]
[[fi:Näätä]]
[[fr:Martre des pins]]
[[ga:Cat crainn]]
[[gl:Marta]]
[[gv:Kayt ny miljyn]]
[[hr:Kuna zlatica]]
[[hu:Nyuszt]]
[[it:Martes martes]]
[[ka:ტყის კვერნა]]
[[kk:Орман сусары]]
[[lv:Meža cauna]]
[[mn:Ойн суусар]]
[[myv:Чинеме]]
[[nl:Boommarter]]
[[nn:Europeisk mår]]
[[no:Mår]]
[[pl:Kuna leśna]]
[[ru:Лесная куница]]
[[sco:Mairtin]]
[[sl:Kuna zlatica]]
[[sr:Куна златица]]
[[stq:Boommodder]]
[[sv:Mård]]
[[th:มาร์เท็นต้นสนยุโรป]]
[[tr:Ağaç sansarı]]
[[udm:Сёр]]
[[uk:Куниця лісова]]
[[vec:Martarelo]]

Dabartinė 14:03, 14 gegužės 2020 versija

Martes martes
Miškinė kiaunė (Martes martes)
Miškinė kiaunė (Martes martes)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Klasė: Žinduoliai
( Mammalia)
Būrys: Plėšrieji žinduoliai
( Carnivora)
Šeima: Kiauniniai
( Mustelidae)
Gentis: Kiaunės
( Martes)
Rūšis: Miškinė kiaunė
( Martes martes)
Paplitimas
Paplitimas
Binomas
Martes martes
Linnaeus, 1758

Miškinė kiaunė (Martes martes) – kiauninių šeimos plėšrusis žinduolis. Tai nedidelis, švelnaus, kartais rusvo atspalvio žvėrelis. Ant kaklo nuo žandų iki priekinių kojų yra šviesi, geltona dėmė.

Miškinės kiaunės paplitimas

Miškinės kiaunės paplitusios Europos miškų zonoje.

Miškinė kiaunė sveria 0,9-1,2 kg, kūnas laibas, pailgos formos. Kailis rudas. Beveik trečdalį kūno ilgio sudaro puošni uodega. Snukutis trumpas, ausys apvalios, nedidelės. Smakras, pakaklė geltonai oranžinės spalvos, kuri ties priekinėmis kojomis baigiasi pleišto formos dėme. Patinai panašūs į pateles.[1]

Gyvena įvairaus dydžio, amžiaus ir rūšinės sudėties miškuose. Mėgsta brandžius medynus su aikštėmis, atželiančiomis kirtavietėmis. Skurdžiuose pušynuose retesnė.

Veikli ištisus metus. Medžioja prieblandoje ir naktį. Dieną pasirodo tik poruodamasi. Apsigyvena medžių drevėse, voverių lizduose, pelėdoms skirtuose inkiluose, o poilsiauja arba grobį ėda plėšriųjų paukščių lizduose, žabų krūvose, po medžių šaknimis, kelmais, malkomis, rąstais.

Poruojasi liepos mėnesį. Nėštumas trunka 264-282 paras. Apvaisintos kiaušialąstės latentinės stadijos išbūna iki kovo mėnesio. Per metus užaugina vieną vadą, kurią sudaro 3-5 (iki 8) jaunikliai. Iš pradžių jaunikliai būna akli ir negausiai plaukuoti. 4-5 mėnesių pradeda savarankišką gyvenimą. Subręsta antrais arba trečiais gyvenimo metais.

Minta pelėmis, pelėnais, paukščiais, varliagyviais, vabzdžiais, jų lervomis, vikšrais, voverėmis, kurmiais, uogomis (mėlynių, bruknių, ievų, vyšnių, šermukšnių, kadagio). Žiemą, kai būna daug sniego, kiaunės sugauna nemažai naminių pelėdų, kitų paukščių bei voverių.

Gyvena iki 8-10 metų, voljeruose - iki 18 metų.

Natūralių priešų beveik neturi.

Veiklos žymės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Pėdos sniege ir minkštame grunte;
  • Sudraskytų paukščių plunksnos;
  • Išmatos ant takelių, kelmų, nuvirtusių medžių stiebų. Vasarą ir rudenį išmatose yra ievų, vyšnių, kadagių ir kitų vaisių bei uogų sėklų ar kauliukų.

Esant didelei kiaunių gausai, dažnai nukenčia pelėdiniai ir kai kurie kiti paukščiai, priemiesčių želdiniuose kartais užpuola voveres.

Paplitusi visoje Lietuvoje, kai kur gausi. Nesaugoma.

Lietuvoje – medžiojamasis gyvūnas. Medžiojamas nuo liepos 1 d. iki balandžio 1 d. su šunimis, sėlinant, selektyviniais spąstais.

  1. Knyga Algirdas Navasaitis - Miško žvėrys (2007 m.)