Pereiti prie turinio

Megara: Skirtumas tarp puslapio versijų

Koordinatės: 38°00′00″ š. pl. 23°21′00″ r. ilg. / 38.00000°š. pl. 23.35000°r. ilg. / 38.00000; 23.35000 (Megara)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
EmausBot (aptarimas | indėlis)
S r2.6.4) (robotas Keičiama: it:Megara (Attica)
S Istorija: Vikifikavimas, replaced: 1960-1970 → 1960–1970 using AWB
Eilutė 32: Eilutė 32:
Senovės laikais Megara priklausė [[Korintas|Korintui]], kurio naudai Megara įkūrė Megarą Hyblėją, mažą polį [[Sicilija|Sicilijoje]] į šiaurę nuo [[Sirakūzai|Sirakūzų]]. Megara kovojo su Korintu dėl nepriklausomybės ir po to įkūrė (apie [[667 m. pr. m. e.]]) [[Bizantijus|Bizantijų]] kaip ir [[Chalkedonas|Chalkedoną]].
Senovės laikais Megara priklausė [[Korintas|Korintui]], kurio naudai Megara įkūrė Megarą Hyblėją, mažą polį [[Sicilija|Sicilijoje]] į šiaurę nuo [[Sirakūzai|Sirakūzų]]. Megara kovojo su Korintu dėl nepriklausomybės ir po to įkūrė (apie [[667 m. pr. m. e.]]) [[Bizantijus|Bizantijų]] kaip ir [[Chalkedonas|Chalkedoną]].


[[Peloponeso karas|Peloponeso kare]] (apie [[431 m. pr. m. e.|431]]–[[404 m. pr. m. e.]]) Megara buvo [[Sparta|Spartos]] sąjungininkė.
[[Peloponeso karas|Peloponeso kare]] (apie [[431 m. pr. m. e.|431]]–[[404 m. pr. m. e.]]) Megara buvo [[Sparta|Spartos]] sąjungininkė.


Žinomiausias senovės Megaros pilietis yra Byzas (legendinis Bizantijaus įkūrėjas). VI a. poetas Teognis irgi kilęs iš Megaros. Megariečiai virto priežodžiu dėl dosnumo statant šventyklas ir joms aukojant. [[Šv. Jeronimas]] 404 m. e. m. laiške praneša „Yra paplitęs posakis apie megariečius – Jie stato tarsi gyventų amžinai, o gyvena tarsi mirtų rytoj.“
Žinomiausias senovės Megaros pilietis yra Byzas (legendinis Bizantijaus įkūrėjas). VI a. poetas Teognis irgi kilęs iš Megaros. Megariečiai virto priežodžiu dėl dosnumo statant šventyklas ir joms aukojant. [[Šv. Jeronimas]] 404 m. e. m. laiške praneša „Yra paplitęs posakis apie megariečius – Jie stato tarsi gyventų amžinai, o gyvena tarsi mirtų rytoj.“


Šiuo metu Megara yra [[Atėnai|Atėnų]] priemiestis, kuriame gyvena 30 000 žmonių. Megara nutolusi nuo Atėnų šiaurės vakarų kryptimi 42 km ir sujungta autostrada su [[Peloponesas|Peloponesu]], Vakarų Graikija ir Atėnais. Megara yra Megaros lygumoje. [[Žemės ūkis]] dominavo prieš prasidedant namų statybai 1960-1970 metais.
Šiuo metu Megara yra [[Atėnai|Atėnų]] priemiestis, kuriame gyvena 30 000 žmonių. Megara nutolusi nuo Atėnų šiaurės vakarų kryptimi 42 km ir sujungta autostrada su [[Peloponesas|Peloponesu]], Vakarų Graikija ir Atėnais. Megara yra Megaros lygumoje. [[Žemės ūkis]] dominavo prieš prasidedant namų statybai 1960–1970 metais.


3 km į pietus yra Pachi bendruomenė, garsi savo žuvų užeigomis ir lankoma žmonių iš visos Graikijos. Nea Peramos yra kaimyninis miestas rytuose, o Kakija Skala – vakaruose. Pietuose yra karinis aerodromas.
3 km į pietus yra Pachi bendruomenė, garsi savo žuvų užeigomis ir lankoma žmonių iš visos Graikijos. Nea Peramos yra kaimyninis miestas rytuose, o Kakija Skala – vakaruose. Pietuose yra karinis aerodromas.

13:12, 21 rugsėjo 2011 versija

Apie graikų mitologijos personažą žiūrėkite - Megara (mitologija).


Megara
gr. Μέγαρα
Megara
Megara
38°00′00″ š. pl. 23°21′00″ r. ilg. / 38.00000°š. pl. 23.35000°r. ilg. / 38.00000; 23.35000 (Megara)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Graikijos vėliava Graikija
Periferija (regionas) Atikos periferija Atikos periferija
Nomas Vakarų Atikos nomas
Gyventojų (2001) 28 195
Plotas 322,2 km²
Tankumas (2001) 88 žm./km²
Kirčiavimas Megarà

Megaraantikinis dorėnų miestas Graikijoje, Atikos periferijoje.

Istorija

Senovės Graikijos istorija
Priešistorinė Graikija
Egėjo civilizacija:
Kikladų kultūra
Mino civilizacija
Mikėnų kultūra
Graikijos tamsieji amžiai
Archajinis laikotarpis:
regionai, poliai, kolonijos
Klasikinis laikotarpis:
Persų karai > Delo l. > Peloponeso l. > Tėbų h. > Korinto l.
Makedonijos imperija (Argeadai)
Helenizmas
Antipatridai, Antigonidai, Epyras, Achajos lyga, Etolijos lyga
Romos imperija:
Achaja, Makedonija, Epyras, Kreta ir Kirenaika
Graikijos istorija

Miestas buvo Sarono įlankoj priešais Salamino salą, kuri senovėje priklausė Megarai, bet buvo užimta Atėnų. Mitiniam karaliui Pandionui padalinus Atiką savo keturiems sūnums Megaros karaliumi tapo Nisas.

Senovės laikais Megara priklausė Korintui, kurio naudai Megara įkūrė Megarą Hyblėją, mažą polį Sicilijoje į šiaurę nuo Sirakūzų. Megara kovojo su Korintu dėl nepriklausomybės ir po to įkūrė (apie 667 m. pr. m. e.) Bizantijų kaip ir Chalkedoną.

Peloponeso kare (apie 431404 m. pr. m. e.) Megara buvo Spartos sąjungininkė.

Žinomiausias senovės Megaros pilietis yra Byzas (legendinis Bizantijaus įkūrėjas). VI a. poetas Teognis irgi kilęs iš Megaros. Megariečiai virto priežodžiu dėl dosnumo statant šventyklas ir joms aukojant. Šv. Jeronimas 404 m. e. m. laiške praneša „Yra paplitęs posakis apie megariečius – Jie stato tarsi gyventų amžinai, o gyvena tarsi mirtų rytoj.“

Šiuo metu Megara yra Atėnų priemiestis, kuriame gyvena 30 000 žmonių. Megara nutolusi nuo Atėnų šiaurės vakarų kryptimi 42 km ir sujungta autostrada su Peloponesu, Vakarų Graikija ir Atėnais. Megara yra Megaros lygumoje. Žemės ūkis dominavo prieš prasidedant namų statybai 1960–1970 metais.

3 km į pietus yra Pachi bendruomenė, garsi savo žuvų užeigomis ir lankoma žmonių iš visos Graikijos. Nea Peramos yra kaimyninis miestas rytuose, o Kakija Skala – vakaruose. Pietuose yra karinis aerodromas.

Nuorodos