Bažnyčia

Lietuvos katalikų bažnyčia

Švedijos liuteronų bažnyčia

Anglijos metodistų bažnyčia

Bažnyčia (iš bltr. božnica ar sen. lenkų bożnica ‘Dievo namai’) – krikščionių (katalikų ar protestantų) maldos namai.

Bažnyčia vadinam ne tik maldos namais, bet ir visa tikinčiųjų bendruomene, organizacija, turinčią (hierarchinę) struktūrą, patalpas, reglamentuotas religines institucijas.

Vietinėms bažnyčioms priklausanti tikinčiųjų bendruomenė vadinama parapija. Tokiu atveju žodis bažnyčia priskiriamas prie rūšinių terminų ir rašomas mažąja raide.

Religinių bendrijų pavadinimai, sutrumpintai Bažnyčia, rašoma iš didžiosios raidės.

Religiniuose raštuose bažnyčia - tai pastatas, o didžiąja raide žodis Bažnyčia naudojamas kalbant apie visą tikinčiųjų bendruomenę (Dievo tauta) ir hierarchus.

Bažnyčios skirtomos pagal planą (lotyniškojo ar graikiškojo kryžiaus).

Pagal tūrinę kompoziciją (bazilikos, halinės, centriškosios), pagal rangą (bazilikos, katedros, parapijinės bei neparapijinės bažnyčios, vienuolynų bažnyčios).

Bažnyčių aplinka – šventorius, vidus puošiamas įvairiais meno kūrinais (freskomis, paveikslais, vitražais, skulptūrom, mozaikom).

Būdingos bažnyčių patalpos:

• nava,
• prienavis
• presbiterija,
• zakristija
• koplyčia
• vargonų choras

Įnterjero elementai:

• altorius
• stalės
• sakykla
• klauptai
• klausyklos
• kripta.

Istorija

II-VI a. vietoje šventovių naudoti krikščionių dvasininkų namai. Po Milano edikto (313) m. pradėtos statyti bažnyčios pagal Romos teismo rūmų (bazilikų) pavyzdį. Vėliau rytų krikščionys pradėjo statyti graikiškojo kryžiaus plano bažnyčias, dengtas kupolu, vakarų krikščionys statė lotyniško kryžiaus plano su transeptu. Nuo viduramžių pradėtos statyti varpinės, bokštai, XI a. pradėtos statyti vis sudėtingesnės halinės bažnyčios.

Bažnyčios Lietuvoje

Pirmosios bažnyčios Lietuvoje atsirado dar prieš krikščionybės įvedimą – jas pasistatydino čia gyvenę kitų kraštų pirkliai ir amatininkai. Po lietuvių krikšto bažnyčių ėmė gausėti. Lietuvos didieji kunigaikščiai intensyviai rūpinosi katalikų maldos namų statyba. XV a. gale Lietuvoje buvo 109 bažnyčios, XVII a. – 410, XVIII a. – 600. XX a. viduryje katalikų bažnyčių ir koplyčių Lietuvoje priskaičiuota 885.

Lietuvoje pirmoji bažnyčia – spėjama Mindaugo XIII a. statyta Vilniaus katedra. Seniausia išlikusi mūrinė bažnyčia yra Vilniaus Šv. Mikalojaus – gotikinė, su romaninio stiliaus bruožais, statyta XIV-XV a. Vėlyvosios gotikos palikimas – XVI a. pradžioje statyta Šv. Onos bažnyčia. Gotiką pakeitusio renesanso bruožų galima rasti Vilniaus Aušros Vartuose, Šiaulių Šv. Petro ir Povilo, Simno Švč. Mergelės Marijos ėmimo dangun, Rykantų Švč. Trejybės bažnyčiose. Baroko architektūros kūrinys – Vilniaus Šv. Petro ir Povilo bažnyčia. Neogotikos stilius aptinkamas Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia.

Katalikų Bažnyčia jungia apie 80 % visų Lietuvos tikinčiųjų, apima 687 religines bendruomenes - parapijas, kurias vienija 52 dekanatai, pasiskirstę į 7 vyskupijas ir 2 arkivyskupijas. 261 bažnyčia ar koplyčia yra neparapijinė.

Nuorodos

• Lietuvos evangelikų baptistų bendruomenių sąjunga
• Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčia
• Lietuvos jungtinė metodistų bažnyčia
• Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčia
• Kristaus bažnyčia Lietuvoje
• Romos katalikų bažnyčia Lietuvoje
• Tikėjimo žodžio bažnyčia