Megara

Apie graikų mitologijos personažą žiūrėkite - Megara (mitologija).

Megara (gr. Μέγαρα) buvo antikinis dorėnų miestas Graikijoje, Atikos periferijoje. Miestas buvo Sarono įlankoj priešais Salamino salą, kuri senovėje priklausė Megarai, bet buvo užimta Atėnų. Mitiniam karaliui Pandionui padalinus Atiką savo keturiems sūnums Megaros karaliumi tapo Nisas.

Senovės laikais Megara priklausė Korintui, kurio naudai Megara įkūrė Megarą Hyblėją, mažą polį Sicilijoje į šiaurę nuo Sirakūzų. Megara kovojo su Korintu dėl nepriklausomybės ir po to įkūrė (apie 667 m. pr. m. e.) Bizantijų kaip ir Chalkedoną.

Peloponeso kare (apie 431–404 m. pr. m. e.) Megara buvo Spartos sąjungininkė.

Žinomiausias senovės Megaros pilietis yra Byzas (legendinis Bizantijaus įkūrėjas). VI a. poetas Teognis irgi kilęs iš Megaros. Megariečiai virto priežodžiu dėl dosnumo statant šventyklas ir joms aukojant. Šv. Jeronimas 404 m. e. m. laiške praneša „Yra paplitęs posakis apie megariečius – Jie stato tarsi gyventų amžinai, o gyvena tarsi mirtų rytoj.“

Šiuo metu Megara yra Atėnų priemiestis, kuriame gyvena 30 000 žmonių. Megara nutolusi nuo Atėnų šiaurės vakarų kryptimi 42 km ir sujungta autostrada su Peloponesu, Vakarų Graikija ir Atėnais. Megara yra Megaros lygumoje. Žemės ūkis dominavo prieš prasidedant namų statybai 1960-1970 metais.

3 km į pietus yra Pachi bendruomenė, garsi savo žuvų užeigomis ir lankoma žmonių iš visos Graikijos. Nea Peramos yra kaimyninis miestas rytuose, o Kakija Skala – vakaruose. Pietuose yra karinis aerodromas.

Nuorodos

• GTP – Antikinė Megara (angl.)
• GTP – Megara (angl.)
• GTP – Megaros savivaldybė (angl.)