Aleksandras IV: Skirtumas tarp puslapio versijų
S robotas Pridedama: yo:Pope Alexander IV |
S robotas Pridedama: br:Aleksandr IV, ka:ალექსანდრე IV (პაპი) |
||
Eilutė 54: | Eilutė 54: | ||
[[af:Pous Alexander IV]] |
[[af:Pous Alexander IV]] |
||
[[be:Аляксандр IV, папа рымскі]] |
[[be:Аляксандр IV, папа рымскі]] |
||
[[br:Aleksandr IV]] |
|||
[[bs:Papa Aleksandar IV]] |
[[bs:Papa Aleksandar IV]] |
||
[[ca:Alexandre IV]] |
[[ca:Alexandre IV]] |
||
Eilutė 71: | Eilutė 72: | ||
[[ja:アレクサンデル4世 (ローマ教皇)]] |
[[ja:アレクサンデル4世 (ローマ教皇)]] |
||
[[jv:Paus Aleksander IV]] |
[[jv:Paus Aleksander IV]] |
||
[[ka:ალექსანდრე IV (პაპი)]] |
|||
[[ko:교황 알렉산데르 4세]] |
[[ko:교황 알렉산데르 4세]] |
||
[[la:Alexander IV]] |
[[la:Alexander IV]] |
21:11, 16 birželio 2010 versija
- Šis straipsnis apie Popiežių Aleksandrą IV. Apie kitus popiežius vardu Aleksandras skaitykite straipsnyje Popiežius Aleksandras. Apie valdovus, turinčius vardą Aleksandras I skaitykite straipsnyje Aleksandras I. Apie asmenis, turinčius vardą Aleksandras skaitykite straipsnyje Aleksandras (reikšmės).
Aleksandras IV it. Alessandro IV | |
---|---|
181-asis Popiežius | |
Gimimo vardas | it. Rinaldo di Jenne dei Conti di Segni |
Gimė | 1199 m. Anagni, Italija |
Mirė | 1261 m. gegužės 25 d. |
Palaidotas (-a) | Viterbo katedra |
Tautybė | italas |
Aleksandro IV herbas | |
181-asis Popiežius | |
Išrinktas | 1254 m. gruodžio 12 d. |
Baigė | 1261 m. gegužės 25 d. |
Pirmtakas | Inocentas IV |
Įpėdinis | Urbonas IV |
Vikiteka | Aleksandras IV |
Aleksandras IV (it. Alessandro IV, tikroji pavardė Rinaldo di Jenne dei Conti di Segni, 1199 m. Anagni prie Romos - 1261 m. gegužės 25 d. Viterbo, Lacijus) – Romos katalikų bažnyčios popiežius nuo 1254 m. gruodžio 12 d. iki mirties.
Biografija
Motina buvo kilusi iš didikų Conti di Segni šeimos, jos giminaitis - popiežius Grigalius IX. 1227 m. nominuotas Ostijos ir Veletrio kardinolu - diakonu. 1254 m. gruodžio 12 d. Neapolyje išrinktas popiežiumi, konsekruotas gruodžio 20 d.
Stiprino Šv. Sosto įtaką pasaulietinei valdžiai. Rėmė elgetaujančius dominikonus ir pranciškonų ordinus, suteikė pranciškonams naujų privilegijų. 1255 m. kanonizavo Klarą Asyžietę. Kovojo su Italijoje ir Pietų Prancūzijoje plintančiomis erezijomis. 1257 m. patvirtino ir papildė popiežių Grigaliaus IX ir Inocento IV dekretus, stiprinančius inkviziciją Prancūzijoje.
1255 m. leido Lietuvos karaliui Mindaugui karūnuoti savo sūnų, tai kuriam laikui stiprino Lietuvos monarchiją. Skelbė kryžiaus žygius, iš kurių didžiausi 1256 m. ir 1258 m. buvo surengti prieš mongolus-totorius, prūsus, lietuvius, jotvingius. Vien 1257 m. išleido 16 bulių.
Organizavo pagalbą Durbės mūšį pralaimėjusiam Vokiečių ordinui. Ragino leisti kryžiaus žygiuose dalyvauti kaliniams, žadėjo jų dalyviams specialius Atlaidus.[1] Jo dėka Tomas Akvinietis tapo Paryžiaus universiteto dėstytoju.
Romos katalikų bažnyčios vadovai | ||
---|---|---|
Pirmtakas Popiežius Inocentas IV |
Popiežius Aleksandras IV 1254-1261 |
Įpėdinis Popiežius Urbonas IV |
Nuorodos
Šaltiniai
- ↑ Aleksandras IV. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 308 psl.
- Andreotti S., La famiglia di Alessandro IV e l'abbazia di Subiaco, Ed. Monastero S. Scolastica, Subiaco 1987.