Dublinas
| Dublinas air. Baile Átha Cliath, angl. Dublin | |
|---|---|
 
| |
| Laiko juosta: (UTC+0) ------ vasaros: (UTC+1) | |
| Valstybė |  Airija
|
| Grafystė | Dublino grafystė |
| Provincija | Lensteris |
| Meras | Andrew Montague |
| Gyventojų | 505 739 |
| Plotas | 114,99 km² |
| Tankumas | 4 398 žm./km² |
| Pašto kodas | D1-18, 20, 22, 24, D6W |
| Tinklalapis | www.dublincity.ie |
 Vikiteka |
Dublinas |
| Kirčiavimas | Dùblinas |
Dublinas – Airijos sostinė ir didžiausias miestas bei uostas, įsikūręs rytiniame Airijos salos krante, Dublino grafystėje. Su priemiesčiais − 1,02 mln. gyventojų (2007). Yra tarptautinis Dublino oro uostas (air. Aerfort Bhaile Átha Cliath), keltais geras susisiekimas su Liverpuliu ir Holihedu. Išvystyta mašinų, metalo, maisto, tekstilės, siuvimo pramonė, laivų statyba, alaus pramonė (garsioji „Guiness“ aludarių kompanija).
Dublinas taip pat yra svarbus kultūros ir mokslo centras. Čia yra mokslų akademija, dailės akademija, Dublino universitetas (air. Ollscoil Átha Cliath, arba Trejybės kolegija - Coláiste na Tríonóide, įkurta 1592 m.), Dublino miesto universitetas (air. Ollscoil Chathair Bhaile Átha Cliath, įkurtas 1975 m. kaip Valstybinis aukštojo mokslo institutas), nacionalinės galerija ir biblioteka, mokslo ir meno muziejus. Daug teatrų (Abbey (Amharclann na Mainstreach), Gate, Peacock, Olympia ir kt.), Radijo ir televizijos simfoninis orkestras. Dubline išlikusi pilis (Caisleán Bhaile Átha Cliath, XIII a.), gotikinė Kristaus bažnyčia (Švenčiausiosios Trejybės katedra)(XI-XIII a.), Šv. Patriko katedra (air. Árd Eaglais Naomh Pádraig, XII-XIV a.).
Istorija
Oficiali Dublino įkūrimo data yra 998 metai. Tačiau pirmą kartą miestas paminėtas dar 140 mūsų eros metais, kai Dublino gyvenvietė buvo vadinama Eblana.
Vikingai buvo pirmieji miesto gyventojai. Apie tai byloja ir archeologiniai kasinėjimai Wood Quay, netoli miesto centro, kur rasta įvairiausių įrankių, sienų bei statinių griuvėsių.
IX amžiuje Dublinas buvo užgrobtas danų. Maištingi airiai kartais atsikovodavo miestą, tačiau tai trukdavo neilgai. 1171 metais danai buvo išvaryti anglų, vadovaujamų Henrio II.
Iki pat XVII amžiaus vidurio Dublinas minimas kaip mažas viduramžių miestelis. Bet 1649 metais, po Anglijos pilietinio karo miestą buvo užgrobtęs Oliveris Kromvelis. Tuo metu Dubline gyveno apie 9000 žmonių.
XVII amžiaus pabaigoje miestas pradėjo plėstis. Pagrindine priežastimi tam tapo protestantų pabėgėliai iš kontinentinės Europos. XVIII amžiuje Dublinas sparčiai didėjo tiek žmonių skaičiumi, tiek ir finansiškai. XVIII amžiaus pabaigoje Dublinas tapo antru didžiausiu miestu Britų imperijoje.
Paskelbus Airijos nepriklausomybę, 1922 m. Dublinas tapo šalies sostine, kultūros, ekonomikos ir politikos centru.
Pavadinimo kilmė
Abu miesto pavadinimai – tiek angliškasis, tiek ir airiškasis – yra kilę iš airių kalbos: Doubh-linn reiškia „juodoji kūdra“, o Baile Átha Cliath – „meldais apaugusios įlankos miestelis“. Spėjama, kad istoriškai tai buvusios 2 skirtingos gyvenvietės skirtinguose Lyfės upės krantuose. „Juodąją kūdrą“ buvo įkūrę vikingai (tikriausiai – danai), o kitas miestelis jau buvo keltų apgyvendintas.
Žiniasklaida ir ryšiai
Dublinas yra Airijos žiniasklaidos ir ryšių centras. Mieste veikia daugybė laikraščių, radijo stočių, telekomunikacijų kompanijų centrinių būstinių. Taip pat čia veikia svarbiausi Airijos pašto (An Post) ir telekomunikacijų bendrovių Eircom, Vodafone, o2 centrinės būstinės ir pagrindiniai infrastruktūriniai objektai.
Susisiekimas
Dublinas yra Airijos transporto sistemos centras. Dublino oro uostas yra svarbiausias oro uostas Airijoje. Hiustono Stotis (air. Stáisiún Heuston) ir Konolio Stotis (air. Stáisiún Uí Chonghaile) yra svarbiausios Dublino geležinkelio stotys.
Kelių sistema
Dublinas taip pat yra pagrindinis kelių mazgas Airijoje. Miestą juosia M50 aplinkelis (judriausias kelias Airijoje). Šis aplinkelis buvo statomas daugiau kaip 20 metų ir apjuosė beveik visą Dubliną iš rytų, šiaurės ir pietų.
Viešasis transportas
Autobusai
Didelė dalis Dublino gyventojų keliauja autobusais. Miesto autobusus valdo bendrovė Bus Átha Cliath (Dublin Bus), kuri valdo apie 200 autobusų. Nakties metu Dubline taip pat vyksta autobusai, tačiau rečiau ir tik tam tikromis kryptimis. Naktiniai autobusai išsiskiria priedėliu N, pavyzdžiui, autobusas 39, nakties metu tampa 39N. Bilieto kaina priklauso nuo to, kokį atstumą ruošiamasi vykti.
Traukiniai (Dartai)
Dubline taip pat važinėja traukiniai. Šnekamojoje kalboje jie vadinami DART (dartais). Tikras pavadinimas Dublin Area Rapid Transit (DART) (išvertus į lietuvių kalbą – Dublino zonos greitas tranzitas), rečiau išgirstamas airiškas pavadinimas - Mearlíne Átha Cliath. Kasdien DART traukiniais vyksta daugaiu kaip 80 000 žmonių.
Tramvajai
Tramvajai Dubline atsirado palyginus nesenai (2004 m.). Jie vadinami Luas (air. greitis). Kasdien Luas tramvajais vyksta apie 60 000 žmonių. Daugiausiai Luas linijomis sujungtas pietvakarinė miesto dalis su centru.
Sportas
Futbolas
Miestai partneriai
Galerija
-
Dublino vaizdas -
Katedra
Nuorodos
| |||||||
