Pereiti prie turinio

Karakorumas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
15:06, 24 balandžio 2022 versija, sukurta Vaidila (aptarimas | indėlis)
(skirt) ←Prieš tai buvusi versija | žiūrėti esamą versiją (skirt) | Kita versija → (skirt)
Karakorumas
Šalis Kinijos vėliava Kinija, Pakistano vėliava Pakistanas, Indijos vėliava Indija
Aukščiausi kalnai Čogoris (K2, 8611 m)
Kalnagūbriai Hisparo kalnagūbris, Panmaho kalnagūbris, Baltoro kalnagūbris, Siačeno kalnagūbris, Rimo kalnagūbris, Sasero kalnagūbris, Saltoro kalnagūbris, Haramošo kalnagūbris, Mašerbrumo kalnagūbris, Rakapošio kalnagūbris
Upių ištakos
Ežerai
Uolienos gneisai, granitas, kristaliniai skalūnai, filitas
Plotas ~77 tūkst. km²

Karakorumas (urd. قراقرم = Karākorum, kin. 喀喇昆仑山脉, pinyin: Kālǎkūnlún Shānmài, hind. काराकोरम, IAST: Kārākoram) – kalnų sistema Centrinėje Azijoje; Indijoje (Ladakas), Pakistane (Baltistanas) ir Kinijoje (Sindziangas). Tai viena aukščiausių pasaulyje kalnų sistemų. Driekiasi tarp Pamyro ir Kunluno šiaurėje bei Himalajų ir Handisšano pietuose. Iš pietų ir rytų juos riboja Indas bei jo intakas Šijokas, vakaruose – Gilgitas ir jo intakas Iškumanas. Ilgis beveik 500 km, su rytiniu tęsiniu – Čangčemo ir Pangongo kalnagūbriais – 800 km. Vidurinis kalnų aukštis – 6000 m. Aukščiausia viršūnė – Čogoris (8611 m), dar keletas viršūnių taip pat viršija 8000 m (Gašerbrumas I, Faičankangris, Gašerbrumas II) ir daugiau kaip 100 viršūnių virš 7000 metrų.

Kalnai susidarė alpinės kalnodaros metu. Karakorumas – antiklinorijus, susidaręs mezozojuje, pakartotinai iškilęs neogene ir kvartere, paveiktas pleistoceno ledynų.[1]

Ties Atabado ežeru (Gilgitas-Baltistanas)
Karakorumas iš Kinijos pusės

Būdingi uolingi lūžiai, statūs akmeningi šlaitai, gausu nuobirynų. Klimatas ryškiai kontinentinis, rūstus. Kritulių nuo 100 iki 500 mm per metus. Ledynai dengia 16 300 km², didžiausi – Siačeno (75 km), Baltoro, Hisparo, Biafo, Rimo. Šiauriniuose šlaituose – kalnų dykumos ir stepės, pietiniuose (veikiamuose musonų) – pušų ir himalajinių kedrų miškai (iki 3000–3500 m aukščio), gluosnių, topolių sąžalynai (slėniuose), stepės, pievos (aukštikalnėse). Iki 4000 m aukščio auginami miežiai, žemutinėse pašlaitėse – vynuogynai.[2]

Per Karakorumo vakarinę dalį, Hunzos slėniu ir Chundžerabo perėja, eina automobilių kelias (Karakorumo plentas), jungiantis Indo slėnį su Kašgaro įduba, per rytinę dalį, per Karakorumo perėją, – kelias iš Indo slėnio į Jarkando slėnį.

Kalnyno pavadinimas tiurkų kalbomis reiškia 'juodas žvyras' (taip vadinta Karakorumo perėja).[3] Indų literatūroje minimi Krišnagirio pavadinimu (skr. कृष्णगिरि = IAST: kr̥ṣṇagiri- 'juodieji kalnai').[4][5]

Kalnų papėdėse gyvena daug įvairių savitų tautų: šinai, ladakiai, vachanai, burušai, puštūnai, uigūrai ir kt.

  1. Rimantas KrupickasKarakorumas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
  2. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 196-197
  3. Mason, Kenneth. Exploration of the Shaksgam Valley and Aghil ranges, 1926. 1928, p. 72.
  4. Monier-Williams Sanskrit-English Dictionary, 1899
  5. Raza, Moonis; Ahmad, Aijazuddin & Mohammad, Ali (1978), The Valley of Kashmir: The land, Vikas Pub. House.