Libijos geografija

Libijos geografija

Libijos reljefas

Smėlio audra virš Libijos

Libijos geografija – Libijos, valstybės Šiaurės Afrikoje, prie Viduržemio jūros, geografija.

Geografinė padėtis

Libija šiaurės vakaruose ribojasi su Tunisu (sienos ilgis 459 km), vakaruose – su Alžyru (982 km), pietuose – su Nigeriu (354 km) ir Čadu (1055 km), pietryčiuose – su Sudanu (383 km), rytuose – su Egiptu (1150 km). Viduržemio jūros kranto linijos ilgis 1770 km. Plotas 1 759 540 km². 6,42 mln. gyv. (2010 m.). Sostinė – Tripolis (1,2 mln. gyventojų, 2006 m.). Suskirstyta į 32 muchafazas.

Viduržemio jūros kranto linija mažai vingiuota, vidurinėje dalyje yra Sirto įlanka. Libijos didumą užima 200–600 m aukščio plynaukštė, jos vidurinėje dalyje yra al Harudž al Asvado, pietryčiuose – al Uvainato vulkaniniai masyvai, šiaurės rytuose – al Achdaro kalnai, pietuose – Tibesčio kalnai (2286 m, Betės kalnas; aukščiausias Libijoje). Šiaurėje yra žemiausia Libijos vieta – Ghuzajilo druskožemis (47 m žemiau jūros lygio). Pakrantėje – pajūrio žemumos, didžiausia – al Džifara (Libijos šiaurės vakaruose). Apie 90% Libijos teritorijos užima Sachara; jos dalys: vakaruose – smėlingosios Ubario ir Murzuko dykumos, rytuose – Kalanšijų seryras, smėlingoji Libijos dykuma, pietuose – žvirgždingoji Tibesčio dykuma, vakaruose – akmeningoji al Hamada al Hamra.

Klimatas

Klimatas tropinis žemyninis, pajūryje – mediteraninis. Sausio vidutinė temperatūra Libijos šiaurėje 10–12 °C, pietuose 18 °C, liepos 24–27 °C ir 35 °C. Paros temperatūros svyravimų amplitudė būna iki 45 °C. 1922 m. rugsėjo 13 d. al Azizijoje, į pietvakarius nuo Tripolio, užregistruota aukščiausia Žemės paviršiuje 57,8 °C temperatūra. Al Achdaro kalnuose per metus iškrinta 540 mm (sausasis laikotarpis trunka 7 mėnesius), pajūrio žemumose – 200–300 mm (8–9 mėnesius), dykumose – 5 mm (11–12 mėnesių) kritulių. Dažnai pučia karšti sausi vėjai.

Vandenys

Nuolatinių upių nėra. Į Sirto įlanką įteka Zamzamo, Bai al Kabiro vadės. Prie aš Šati, as Zalafo, an Našu vadžių įsikūrusios oazės. Gausu požeminio vandens; ten, kur jis arti paviršiaus, susidariusios oazės; didžiausia oazė – al Kufra. Drėkinama 4 700 km² žemės naudmenų.

Geologija

Libijoje vyrauja smėlingųjų ir akmeningųjų bei molingųjų ir akmeningųjų dykumų dirvožemiai (pradžiažemiai). Libijos šiaurės vakaruose yra kalciažemių, Sirto įlankos pakrantėje – salpžemių ir druskožemių, šiaurės rytuose – rudžemių.

1956 m. atrasta naftos ir gamtinių dujų telkinių, naftos ištekliai 36 mlrd. barelių, gamtinių dujų – 657 mlrd. m³. Didžiausi naftos telkiniai yra Sirto įlankos pakrantėje (Zaltano, Sariro, Samaho, Daf al Vaho, Nasiro), Libijos vakaruose (Gadamiso savivaldybė) ir šiaurės vakaruose (Tripolio apylinkėse). Didžiausias gamtinių dujų telkinys – Chateiba (ištekliai 339 mlrd. m³; Sirto įlanka pakrantė). Libijoje dar kasama geležies rūda, druska, klintys, molis, siera, gipsas.

Gamta

Al Achdaro kalnuose auga akacijos, makijos krūmai, kedrai. Toliau į pietus – žemos dygios žolės ir krūmokšniai. Dykumose augalija reta.

Gyvūnija skurdi: vyrauja ropliai (gyvatės, driežai), skorpionai. Šiaurėje veisiasi hienos, šakalai, gazelės, lapės, kiškiai, šernai. Oazėse peri paukščiai (daugiausia kurapkos, gandrai, grifai, sakalai). Nykstantys gyvūnai: gepardai, adaksai, kuolingos Numenius tenuirostris, smiltpelės mažylės (visi saugomi).