Pereiti prie turinio

Giovanni Fattori

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Versija spausdinimui nebėra palaikoma ir gali turėti atkūrimo klaidų. Prašome atnaujinti savo interneto naršyklės žymes ir naudoti numatytąją interneto naršyklės spausdinimo funkciją.
Dž. Fatorio autoportretas, 1854 m.
„Italų stovykla po Madžentos mūšio“, 1861 m., Piti rūmai, Nacionalinė šiuolaikinio meno galerija

Džovanis Fatoris (it. Giovanni Fattori, 18251908 m.) – XIX a. Italijos tapytojas, Macchiaioli grupės narys.

Biografija

Džovanis Fatoris gimė 1825 m. rugsėjo 6 d. Livorne (Toskana). Mokėsi pas vietos dailininką Giuseppe Baldini, 1846 m. persikėlė į Florenciją, kur mokėsi pas Giuseppe Bezzuoli. Neišliko nei vienas iš jo ankstyvųjų kūrinių, neskaitant eskizų. Dž. Fatoris dalyvavo Italijos atgimimo judėjime, kovoje dėl susivienijimo. Jis prisijungė prie livorniečių sukilimo prieš Austrijos valdžią. Po 1850 m. jis nutapė portretų, istorinių scenų, daugiausiai viduramžių ir renesanso temomis. 1857 m. per dailininką Enrico Pollastrini, Dž. Fatoris susipažino su Engro klasicistine stilistika, kas paveikė jo kūrybą. Maždaug šiuo metu Dž. Fatoris tapo Toskanos dailininkų grupės Macchiaioli nariu, kurių daugelis grįžo iš Paryžiaus ir paveikti novatoriškų idėjų sukilo prieš akademinio meno principus, propagavo plenerinę ir realistinę tapybą. Dž. Fatoris persiėmė šiomis naujovėmis ir pradėjo garsėti militaristinio pabūdžio paveikslais, daugiausiai raitelių, pavaizduotų gamtoje. Jo paveikslas „Karo laukas po Madžentos mūšio“ 1859 m. laimėjo Rikasolio konkursą. Gavęs piniginį apdovanojimą Dž. Fatoris vedė Setimiją Vanuči (Settimia Vannucci). 1861 m. pora apsigyveno Livorne, kur žmona buvo gydoma nuo tuberkuliozės, iki jos mirties 1867 m.

Dž. Fatoris buvo paveiktas žmonos mirties, taip pat nusivylęs Italijos karalystės tvarka, kuri nepateisino italų Atgimimo lūkesčių. Dailininkas kūrė žanrines scenas, kaimo peizažus. 1869 m. pradėjo vesti privačias pamokas Florencijoje, vienu jo mokinių buvo livornietis Amedėjas Modiljanis. 1875 m. Dž. Fatoris lankėsi Paryžiuje, tačiau grįžo nesužavėtas impresionistinės dailės. Po 1880 m. dailininkas daug tapė Maremos kaimo vietovėje ir jo garsiausiu paveikslu įvardijamas „Maremos kaubojai, varantys avis“. 1891 m. dailininkas vedė Marijaną Martineli (Marianna Bigozzi Martinelli). Pora gyveno skurdžiai, vertėsi privačiomis pamokomis. Dž. Fatoris neišgalėjo nupirkti rėmų savo paveikslams ir jo paroda 1896 m. Dresdene neįvyko. Antroji žmona mirė 1903 m. ir dailininkas 1906 m. vedė trečią kartą − Fani Martineli. Nusivylimai gyvenimo pabaigoje atsiskleidžia dailininko vėlyvuosiuose kūriniuose. Jis yra sukūręs grafikos kūrinių, ofortų. Džovanis Fatoris mirė 1908 m. rugpjūčio 30 d. Florencijoje. Palaidotas Livorne, kurio muziejui suteiktas dailininko vardas.

Darbų galerija

Šaltiniai