Krūtinkaulis

Versija spausdinimui nebėra palaikoma ir gali turėti atkūrimo klaidų. Prašome atnaujinti savo interneto naršyklės žymes ir naudoti numatytąją interneto naršyklės spausdinimo funkciją.

Šį puslapį ar jo dalį reikia suformatuoti pagal Vikipedijoje taikomus reikalavimus.
Jei galite, sutvarkykite.

Krūtinkaulis (lot. Sternum) – plokščiasis kaulas, esantis krūtinės ląstos (cavitas thoracis) priekinėje sienoje ir priklausantis ašiniams griaučiams. Šis kaulas yra siaurėjantis į apačią ir tradiciškai aprašomas kaip kardas. Visos dalys vystosi iš atskirų užuomazgų, o vėliau susilieja į vieną kaulą. Dėl rankenos ir kūno sudaromo atgal atviro kampo (angulus sterni) priekinis kaulo paviršius yra šiek tiek išlinkęs, o užpakalinis įdubęs.

Sandara

Su krūtinkauliu tiesiogiai yra sujungti pirmasis (I) – septintasis (VII) šonkauliai, o VIII–X šonkauliai susijungia netiesiogiai, suaugdami su juo tik per vienas kito kremzlę. Kartu su šonkauliais dalyvauja kvėpavime. Krūtinkaulį sudaro trys dalys:

Viršutinė platesnė dalis – krūtinkaulio rankena (manubrium sterni);
Vidurinė ilgiausia – krūtinkaulio kūnas (corpus sterni);
Apatinė mažiausia – krūtinkaulio kardinė atauga (processus xiphoideus).

Krūtinkaulio rankena

Viršutinė rankenos (manubrium sterni) briauna vadinama jungo įlanka (incisura jugularis), nes greta jos teka bendravardė vena (vena jugularis). Ši įlanka iš priekio žymi ribą tarp kaklo ir krūtinės. Ją lengva apčiuopti ir pamatyti: riboja kaklo apačioje esančią duobę. Į šoninių kraštų įdubas įsistato raktikaulio kremzlės. Tai raktikaulinės įlankos (incisurae clavicularis). Po jomis abejose pusėse dar yra po šonkaulinę įlanką (incisura costalis) pirmajam (I) šonkauliui ir po pusę įlankos ties rankenos ir kūno jungtimi antrajam (II) šonkauliui. Rankenos apačia liečiasi su karūtinkaulio kūnu ir sudaro jau minėtą kampą (angulus sterni). Virš rankenos kartais esti antkrūtinkaulinių kaulų (ossa suprasternalia) rudimentai.

Krūtinkaulio kūnas

Kūno (corpus sterni) šonuose, kaip ir rankenoje, išsidėsčiusios įdubos skirtos šonkaulių kremzlėms įsistatyti. Jos vadinamos šonkaulinėmis įlankomis (incisurae costalis). Viena pora ties rankenos ir kūno jungtimi, kita prie kūno ir kardinės ataugos jungties ir dar 4 poros tarp jų.

I šonkaulis jungiasi prie rankenos, II – prie rankenos ir kūno jungties, III–VI šonkaulių kremzlės – prie kūno kraštų, o VII šonkaulio įlanka susidaro prie kūno ir kardinės ataugos jungties.

Krūtinkaulio kardinė atauga

Prie kardinės ataugos (processus xiphoideus), kurią galima apčiuopti tarp šonkaulių lankų, tvirtinasi kai kurie pilvo raumenys.

Krūtinkaulio kaulėjimas

Krūtinkaulio kremzlinis modelis kaulėja iš keleto centrų. Anksčiausiai toks centras užsimezga rankenoje – apie 3-6 intrauterinės raidos mėnesį. Šiek tiek vėliau keli neporiniai ir poriniai židiniai atsiranda kūne, iš kurių pats apatinis formuojasi pirmaisiais gyvenimo metais. Kaulėjimo centrai susilieja per ilgą laiko tarpą – nuo 6 iki 20 metų. Jiems nesusiliejus, krūtinkaulyje gali likti anga arba plyšys.

Šonkauliai

Šonkaulis (costa) – lanko pavidalo plokščiasis kaulas, užpakaliniu galu prisišliejęs prie atitinkamo krūtinės slankstelio, o priekiniu galu pereinąs į ilgoką kremzlę (cartilago costalis), besijungiančią su krūtinkauliu. Šonkauliai sudaro didžiąją krūtinės ląstos sienos dalį. Pagal tai, kaip šonkauliai tvirtinasi prie krūtinkaulio, jie skirstomi į tikruosius ir netikruosius. Tikrųjų šonkaulių (I–VII); costae verae), kremzlės tvirtinasi prie krūtinkaulio kiekviena atskirai, o netikrųjų (VIII–XII), costae spuriae), kremzlės arba jungiasi tarpusavyje ir prisikabina prie septintojo šonkaulio kremzlės, arba visai nepasiekia krūtinkaulio. Taip atsitinka dviem paskutinėms šonkaulių poroms (XI–XII), tad jie dar vadinami laisvaisiais šonkauliais (costae fluctuantes). Kaip atavizmas pasitaiko XIII šonkaulis kakle (costa cervicalis, s. colli) arba juosmenyje (costa lumbalis). Gretimus šonkaulius skiria tarpšonkaulis, arba tarpšonkaulinis tarpas (spatium intercostale).

Sandara

Šonkaulį sudaro galva (caput costae), kaklas (collum costae) ir kūnas (corpus costae).

Galva – užpakalinis apvalus galas, turintis šonkaulio galvos sąnarinį paviršių (facies articularis capitis costae). Juo šonkauliai remiasi į krūtinės slankstelių kūnų šonus. Tų šonkaulių (II–X), kurie įsistato į gretimų slankstelių kūnų pusduobes (fovea costalis superior et fovea costalis inferior), galvos sąnarinį paviršių dalija šonkaulio galvos skiauterė (crista capitis costae), besiremianti į slankstelių kūnus jungiančią tarpslankstelinę kremzlę. Tų šonkaulių, kurie susineria ne su slankstelių pusduobėmis (I, XI, XII), galva skiauterės, žinoma, neturi.

Į šoną nuo galvos šonkaulis sulaibėja ir pereina į kaklą (collum costae), kurio viršutinis kraštas aštrus ir vadinamas šonkaulio kaklo skiautere (crista colli costae).

Kūnas prasideda gumburėliu (tuberculum costae), kurio sąnarinis paviršius (facies articularis tuberculi costae), liečiasi su krūtinės slankstelio skersine šonkauline duobe (fovea costalis processus transversi). Lateraliau gumburėlio kūnas užlinksta į priekį, sudarydamas šonkaulio kampą (angulus costae). Kūno įlinkusio vidinio paviršiaus apatiniu kraštu driekiasi šonkaulio vaga (sulcus costae), tarpšonkaulinei arterijai, venai ir nervui. Norint nustatyti, ar šonkaulis dešinysis ar kairysis, reikia nukreipti galvą atgal, o vagą – į vidų ir į apačią.

Du viršutiniai šonkauliai

Du viršutiniai šonkauliai šiek tiek skiriasi: yra trumpesni, jų kūnai guli horizontaliai. Pirmojo šonkaulio (costa prima) priekinio galo viršutiniame paviršiuje yra priekinio laiptinio raumens gumburėlis (tuberculum musculi scaleni anterioris), šiam raumeniui tvirtintis. Už jo eina paraktinės arterijos vaga (sulcus arteriae subclaviae), prieš jį – paraktinės venos vaga (sulcus venae subclaviae). Šiomis sekliomis, vos įžiūrimomis vagomis teka bendravardės kraujagyslės. Antrojo šonkaulio (costa secunda), iš horizontalios į sagitalinę plokštumą besisukančio kūno išoriniame paviršiuje yra neryški priekinio dantytojo raumens šiurkštuma (tuberositas musculi serrati anterioris).

Šonkaulių ir jų kremzlių forma pasitaiko įvairi: priekiniai galai gali būti dvišakiai arba kiauri, kremzlės taip pat gali būti sudarytos iš kelių dalių ir netaisyklingai jungtis tarpusavyje bei su krūtinkauliu.

Skaičiuojant gyvo žmogaus šonkaulius, reikia turėti galvoje, kad pirmasis yra pasislėpęs už raktikaulio, taigi tuoj po raktikauliu galima apčiuopti antrojo šonkaulio kūną arba kremzlę.

Literatūra

G. Česnys, J. Tutkuvienė, A.Barkus, V.Gedrimas, R.Jankauskas, R.Rizgelienė, J.Žukienė (2008). Žmogaus Anatomija I tomas.
Heinz Feneis, Wolwgang Dauber. Pocket Atlas on Human Anatomy.
Р.Д. Синельников (1967). Атлас анатомии человека I tomas, Maskva.

Nuorodos

Informacija anglų kalba – Grėjaus anatomija.