Leščinskiai
Išvaizda
Leščinskiai | |
---|---|
Pradininkas | Rafalas Leščinskis |
Laikotarpis | XV a. – XVIII a. |
Šalys | Lenkijos karalystė, Lotaringijos ir Baro kunigaikštystės |
Dvarai | Goluchovo pilis, Liunevilio rūmai |
Leščinskiai (lenk. Leszczyńscy) – XV a. – XVIII a. Lenkijos didikų giminė, turėjusi didelę įtaką Lenkijos ir Abiejų Tautų Respublikos politiniame bei ekonominiame gyvenime.
Giminė
Pradininkas – Didžiosios Lenkijos bajoras Rafalas Leščinskis (m. 1467), kurio sūnaus, Lenkijos dvaro maršalo Rafalo Leščinskio (m. 1560), iš seniūnijų gaunamos pajamos davė pradžią Leščinskių ekonominei galiai. XVI a. – XVII a. Leščinskiai rėmė reformaciją, jiems priklausantis Lešnas buvo čekų brolių pagrindinis centras.
Leščinskių giminės įtaka baigėsi su Stanislovo Leščinskio, kuris 1704–1709 m. ir 1733–1736 m. buvo Abiejų Tautų Respublikos valdovas (Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Stanislovas I), mirtimi.[1]
Kiti žymesni Leščinskiai
- Vaclavas Leščinskis (apie 1576–1627), 1625–1628 m. Lenkijos didysis kancleris;
- Andžejus Leščinskis (apie 1608–1658), 1650–1653 m. Lenkijos didysis kancleris, 1652–1658 m. Gniezno arkivyskupas ir Lenkijos primas;
- Vaclavas Leščinskis (1605–1666), 1658–1666 m. Gniezno arkivyskupas ir Lenkijos primas;
- Janas Leščinskis (1603–1678), 1666–1678 m. Lenkijos didysis kancleris;
- Boguslavas Leščinskis (1612–1659), 1658–1659 m. Lenkijos pakancleris.
Šaltiniai
- ↑ Leščinskiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 40 psl.