Pereiti prie turinio

Urbonas VI

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Popiežius Urbonas VI
lot. Urbanus VI
202-asis popiežius
Gimimo vardas it. Bartolomeo Prignano
Gimė 1318 m.
Itris, Italija
Mirė 1389 m. spalio 15 d. (~71 metai)
Palaidotas (-a) Šv. Petro bazilika, Roma Vatikanas
Tautybė italas
202-asis popiežius
Išrinktas 1378 m. balandžio 8 d.
Baigė 1389 m. spalio 15 d.
Pirmtakas Grigalius XI
Įpėdinis Bonifacas IX
Vikiteka Urbonas VI

Popiežius Urbonas VI (pasaulietinis vardas – Bartolomėjas Prinjanas, 1318 m. Itryje, Italijoje – 1389 m. spalio 15 d. Romoje) – popiežius 13781389 m. Garsėjo despotišku charakteriu.

Gimė mažame Itrio miestelyje vidurio Italijoje. Anksti tapo vienuoliu ir kazuistu, mokėsi Avinjone. 1364 m. paskirtas pietinės Italijos Ačerencos miesto arkivyskupu. 1377 m. tapo Bario arkivyskupu. 1378 m. mirus popiežiui Grigaliui XI, kuris 1377 m. grįžo iš vadinamosios Avinjono nelaisvės, Romos gyventojai ėmė reikalauti išrinkti naujuoju popiežiumi italą, bijodami, kad prancūzų kilmės popiežius vėl grįš į Avinjoną. 1378 m. balandžio 8 d. vykusi konklava buvo labai įtempta. Susirinkę ginkluoti vietos gyventojai uždarė miesto vartus ir neleido kardinolams išvykti iš Romos. Iš 16 buvusių Romoje kardinolų 11 buvo prancūzai, kurių daugelis norėjo popiežiumi rinkti prancūzų kardinolą. Dėl patirto gyventojų spaudimo konklava kaip kompromisinį variantą popiežiumi išrinko Bartolomėją Prinjaną. Pasklidus gandams, kad popiežiumi išrinktas kitas kardinolas ir dėl kilusios sumaišties naujasis popiežius buvo karūnuotas balandžio 10 d.

Bažnyčios skilimas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Urbono VI antkapis Šventojo Petro bazilikoje

Iškart po išrinkimo popiežius Urbonas VI ėmė reikalauti, kad kardinolai ir kurija neimtų dovanų, pensijų ir kyšių; buvo ypač nusiteikęs prieš dvasininkus ne italus bei atsisakė grįžti į Avinjoną. Naujasis popiežius kardinolais paskyrė 24 italus. Įsižeidę dėl popiežiaus elgesio, dalis kardinolų susirinko Ananjyje. Arlio arkivyskupas į Ananjį atgabeno ir popiežiaus tiarą bei kitas jo brangenybes. Urbonas VI pareikalavo suimti Arlio arkivyskupą. Ananjyje susirinkę dauguma popiežių Urboną VI rinkusių kardinolų (15 prancūzų ir 3 italai) 1378 m. rugpjūčio 9 d. anuliavo sprendimą dėl Urbono VI išrinkimo, o rugpjūčio 20 d. paskelbė, kad popiežiaus sostas laisvas. Rugsėjo 20 d. jie naujuoju popiežiumi paskelbė išrinkę Klemensą VII ir su juo grįžo į Avinjoną. Šių rinkimų metu trys italų kardinolai susilaikė, už Klemensą VII balsavo tik prancūzų kardinolai. Abu popiežiai paskelbė vienas kitam anatemas. Prasidėjo Vakarų Bažnyčios Didžioji schizma. Jos metu Urboną VI palaikė Šventoji Romos imperija, Vengrija, Lenkija, Skandinavijos valstybės ir Anglija. Prancūzija, Ispanija, Portugalija, Škotija, Neapolio karalystė rėmė Klemensą VII.

Klemenso VII antpuolis

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kadangi Vatikanas buvo labai arti Šventojo Angelo pilies, kurią tuo metu kontroliavo priešiškai nusiteikusi prancūzų įgula, popiežius Urbonas VI gyveno Trasteverės rajone, vakarinėje Tibro upės pusėje. Antipopiežius Klemensas VII tikėjosi su Romos apylinkėse plėšikavusių bretonų ir sąjungininkų pagalba užimti miestą. Bretonai pro vienerius Romos vartus buvo įsiveržę į miestą ir surengė vietos gyventojų žudynes. Po jų Urbonas VI pasamdė būrį karių, kurie sumušė Romos apylinkėse plėšikavusius bretonus. Klemensas VII pabėgo į Avinjoną. Tuo tarpu Urbonas VI 1379 m. balandį privertė nuo rudens apsiaustą prancūzų įgulą pasitraukti iš Šventojo Angelo pilies. Užėmę pilį, romiečiai ją sugriovė. Klemensas VII Avinjone atkūrė savąją administraciją.

Urbonas VI ir Lietuva

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1388 m. kovo 22 d. Popiežius Urbonas VI patvirtino Vilniaus vyskupiją, o balandžio 17 d. − Lietuvos krikštą. Urbonas VI vyskupą Dobrogostą įgaliojo sutvarkyti bažnytinius reikalus Lietuvoje ir įkurti Vilniaus vyskupiją pavedant ją Gniezno arkivyskupo valdžiai. Vilniaus vyskupu paskirtas pranciškonų kunigas Andrius. Vilniaus vyskupijos kapitulą sudarė 2 prelatai ir 10 kanauninkų.

Romos katalikų bažnyčios vadovai
Pirmtakas
Popiežius
Grigalius XI
Popiežius
Popiežius Urbonas VI

13181389
Įpėdinis
Popiežius
Bonifacas IX
Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.