Jurgis Mikšas
| Jurgis Mikšas | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1862 m. kovo 18 d. Virkytuose netoli Saugų, Šilutės raj. |
| Mirė | 1903 m. gegužės 1 d. (41 metai) Labguvoje |
| Veikla | Mažosios Lietuvos spaudos darbuotojas, aušrininkas, visuomenės veikėjas, vertėjas |
Jurgis Mikšas (1862 m. kovo 18 d. Virkytuose netoli Saugų, Šilutės raj. – 1903 m. gegužės 1 d. Labguvoje) – Mažosios Lietuvos spaudos darbuotojas, aušrininkas, visuomenės veikėjas, vertėjas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1875–1878 m. (ar 1876–1879 m.) mokėsi Tilžės gimnazijoje, iš jos buvo pašalintas. Aušrininko A. Vištelio paveiktas pasijuto esąs lietuvininkas, iš Georg Mikschas virto Jurgiu Mikšu. Palaikė ryšį su M. Šerniumi, J. Zauerweinu.
1883 m. kovo mėn. pradėjus leisti pirmąjį tautinį lietuvių mėnraštį „Aušra“ atsikėlė į Ragainę. Čia Albano ir Kybelkos spaustuvėje mokėsi raidžių rinkėjo amato, tapo vienu svarbiausių „Aušros“ organizatoriumi, pasirašinėjo atsakinguoju sekretoriumi. 1884 m. apsigyveno Bitėnuose pas M. Jankų ir 1884 m. kovo mėn. – 1885 m. rugsėjo mėn. redagavo „Aušrą“, kaupė šio leidinio biblioteką, rūpinosi lietuviškos spaudos platinimu. 1885 m. su kitais įsteigė „Birutės“ draugiją, pirmasis jos pirmininkas. Kovojo su lietuvininkų germanizacija.
Įsigijęs spaustuvę Ragainėje, 1885 m. gruodžio mėn. – 1886 m. birželio mėn. pats redagavo ir spausdino „Aušrą“, 1884 – 1885 m. Ragainėje, 1885–1887 m. Tilžėje leido laikraštį „Nemuno sargas“. Redagavo S. Dagilio, B. Gaidžio, M. Davainio–Silvestraičio knygeles. Kartu su M. Jankumi išleido „Lietuvišką Aušros kalendorių ant 1885 metų“. 1886 m. vidurvasarį spaustuvė bankrutavo dėl finansinių sunkumų ir blogai organizuotos įmonės veiklos. J. Mikšas po spaustuvės ir „Aušros“ žlugimo (buvo išleista 40 numerių) liko apšmeižtas, sukompromituotas, be pragyvenimo šaltinio. 1886–1892 m. dirbo Tilžės apskrities, 1892–1903 m. Labguvos teismo raštinėje lietuvių kalbos vertėju.
1900 m. išvertė iš vokiečių kalbos ir išleido teisinių dokumentų sudarymo vadovą. Parengė ir išspausdino savo leidinių, lietuvių poezijos kūrinių ir liaudies dainų rinkinių, taip pat M. Frydebergo knygą „Vaizdai iš Rytų pasienio“ (Bilder von der Ostgrenze, 1884 m.), M. Miežinio „Lietuviška gramatika“ (1886 m.) ir kitką.[1]
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Prospektas „Auszra“, 1884 m.
- Niamuno sargo Lietuwiszkos Kalendros ant metu 1885 m., 1884 m.
- Lietuviškas „Aušros“ kalendorius ant metų 1886 m., 1885 m.
- Įstatai Lietuwiszkosios Draugystės Byrutes, 1885 m.
- Vytautas, didis Lietuvos kunigaikštis, 1885 m.
- Trumpas Atsiszaukimas, 1886 m.
- Atsiliepimas ant pono Jankaus užpuolimo visuotiniame susiėjime lieluviszkos draugystės Byrutės, 1886 m. [2]
Atminimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Jo vardu pavadinta Saugų pagrindinė mokykla.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Domas Kaunas. Aušrininkas: Tautinio atgimimo spaudos kūrėjas Jurgis Mikšas, Vilnius, 1996 m.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Daiva Kšanienė, Zigmas Zinkevičius. Jurgis Mikšas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 117 psl.
- ↑ Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 329 psl.