Pereiti prie turinio

UY Scuti

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
UY Scuti
Epocha J2000
Spektrinė klasė M2-M4Ia-Iab
Rektascensija 18h 27m 36.5334s
Deklinacija -12° 27′ 58.866″
Atstumas 5070,16 šm
Regimasis ryškis (V) 8,29-10,56
Fizikinės charakteristikos
Masė 7-10 MS
Spindulys 1,708±192 RS
Spalva (B-V) +3.00
Spalva (U-B) +3.29
Absoliutinis ryškis (V) -6,2
Šviesis (V) 340,000+290,000
−160,000
LS
Paviršiaus temperatūra 3,365±134 K

UY Scuti, arba UY Sct, BD-12 5055pulsuojanti, kintamoji Paukščių Tako galaktikos raudonoji hipermilžinė žvaigždė.

Žvaigždė nuo Žemės nutolusi už 1554,48 parsekų ir nakties danguje per žiūronus ar teleskopą galima pamatyti Skydo (Scutum) žvaigždyne. Plika akimi iš Žemės nematoma.

Viduryje ryškiausia žvaigždė - UY Scuti (nuotrauka apdorota po skaitmeninės dangaus apžiūros)
UY Scuti žvaigždės dydžio palyginimas su Saule (Sun)

2021 m. duomenimis, tai yra viena iš didžiausių žmonijai žinomų visatos žvaigždžių pagal apskritimo spindulį. Šią žvaigždę patalpinus į Saulės sistemos centrą, jos fotosfera mažiausiai apimtų Jupiterio orbitą. Į šią žvaigždę tilptų apie šeši kvadralijonai, penki šimtai dvidešimt trilijonų (6,520,000,000,000,000) mūsų Žemės dydio planetų, arba 5,1 milijardo mūsų Saulių. Masė gana nedidelė - prilygstanti apie 7-10 Saulės masių.

UY Scuti žvaigždė pulsuoja kas 740 dienų. UY Scuti amžius nežinomas, bet kadangi UY Scuti yra hipermilžinė žvaigždė, tokios žvaigždės ilgai negyvena kaip Kentauro alfa, ir ateityje pavirs į supernovą.

UY Scuti žvaigždę atrado vokiečių astronomas Bonos universitete dangaus apžvalgos metu 1860 m.

Taip pat skaityti

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žmonijai žinomų didžiausių visatos žvaigždžių sąrašas