Vestuvės
Vestuvės arba vedybos – ceremonija, iškilmingas renginys, kuriuo švenčiama santuokos pradžia.[1]
Vestuvių tradicijos ir papročiai priklauso nuo kultūros, tautos, tikėjimo, socialinio luomo. Senovės lietuvių pasaulėžiūroje vestuvės buvo vienas pagrindinių žmogaus gyvenimo virsmų (greta gimimo ir mirties).[2][3]
Lietuviškos vestuvių tradicijos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą] 
|
Šio puslapio ar jo dalies stilius neatitinka Vikipedijos kalbos standartų. Jei galite, pakoreguokite stilių, kad tiktų enciklopedijai. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą. |
Mergvakaris
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Mergvakaris (susėstuvės, pintuvės) yra jaunosios atsisveikinimo su savo šeima, gimtaisiais namais, jaunyste diena, ruošiamasi perėjimui į naują šeimą. Mergvakaryje dalyvauja daugiausia jaunosios seserys, motina, kitos artimos moterys. Jaunoji paruošia jaunamartės duoną, suruošiamas kraitis. Svarbi mergvakario dalis – rūtų vainikėlio pynimas, plaukų šukavimas, vestuvinių rūbų matavimasis, su šiuo virsmo metu susijusių dainų dainavimas. Apvesdinta aplink namų stalą 3 kartus nuotaka atsisveikina su gimtaisiais namais. Paprastai būdavo atliekami ir įvairūs burtai, padėsiantys užtikrinti jaunųjų šeimyninę laimę.
Vėliau iki išnaktų grojama muzika, vyksta šokiai, kuriuose dalyvauja apylinkių jaunimas.
Bernvakaris
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Jaunojo draugai ruošia jam paskutinį vakarėlį. Į jį susirenka artimiausi jaunojo draugai – vyrai. Tai simboliškas nerūpestingo gyvenimo palydėjimas ir pasiruošimas gyvenimui šeimoje. Anksčiau, senovės laikais, tokie vakarėliai keldavo liūdesį, būdavo išliejama daug ašarų, kadangi dažniausiai vestuvės būdavo prieš jaunųjų valią superšant juos tėvams. Dabar visi džiaugsmingai išleidžia draugą į šeimyninį gyvenimą.
Vestuvių simboliai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Sužadėtuvių žiedas
Vestuvinis ir sužadėtuvių žiedas turi ypatinga reikšmę. Jo apskritimas simbolizuoja gyvenimo ratą, judėjimą nuo gimimo link mirties. Įprastai sužadėtuvių žiedą savo išrinktajai dovanoja sužadėtinis, prašydamas savo mylimosios rankos. Priimtas iš mylimojo žiedas reiškia moters pažadą už jo tekėti. Sužadėtuvių žiedai imti dovanoti dar senovės Romoje. Jei išrinktoji priimdavo žiedą, tai reikšdavo, kad ji įstatymiškai jau priklauso vyrui.
- Vestuvių žiedas
Vestuvių žiedais dažniausiai pasirūpina jaunieji, nors kartais juos jaunikiams dovanoja tėvai. Vestuvių žiedai simbolizuoja amžiną meilę vienas kitam. Tai lyg ištikimybės vienas kitam simbolis. Tuokiantis bažnyčioje žiedus jaunieji vienas kitam užmauna ant dešinės rankos bevardžio piršto.
- Vestuvinė suknelė
Lietuvą baltos vestuvinės suknelės pasiekė daug vėliau nei Europą. Nuo seno mūsų nuotakos dėvėjo puošnesnius nei kasdien, tačiau margus apdarus: marškinius, liemenes ir sijonus. Visas kostiumas austas etnografinei vietovei būdingais raštais, tik galvos apdangalas buvo baltutėlis ir naujas, simbolizavo nuotakos tyrumą.
Nuo pat vestuvių dienos iki mirties ištekėjusi moteris negalėjo viešai rodytis vienplaukė – taip žmonės atskirdavo, kuri jau susaistyta santuokos saitais, o kuri dar tik vėjavaikė.
Šiandien Lietuvoje dauguma merginų renkasi tradicines baltas sukneles. Kiekviena nuotaka šią ypatingą dieną nori jaustis išskirtinė. Vienos merginos linkusios laikytis tradicijų ir puoštis tik baltomis suknelėmis, kitos ieško šviesaus sidabro, perlo baltumo, dramblio kaulo ar šampano spalvos suknelių.
Kai kurios renkasi ilgas ar net žemę siekiančias sukneles su šleifais, o kitos pirmenybę teikia netradicinio ilgio apdarui, įvairioms spalvoms ir modeliams, atsisako nuometų.
Vestuvių ceremonija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Dažnai einant prie altoriaus jaunavedžiams šie dovanoja savo motinoms po gėlę. Taip parodoma pagarba ir meilė abiem šeimoms.
Dar viena graži ir prasminga tradicija – uždegti žvakę. Abiejų jaunųjų tėvai uždega po žvakę, o jaunieji nuo jų prisidega savąją žvakę. Šitaip pora parodo savo individualumą bei primena apie naujos šeimos sukūrimą.
Beveik kiekvienose šiuolaikinėse vestuvėse jaunoji į viršų meta puokštę. Tikima, kad kuri ją pagauna, greitu metu sėkmingai ištekės. Taip jaunoji tarytum atiduoda dalį savo laimės ateinančiai porai.
Vestuvių svita
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Piršliai
Nuo jų dažnai priklauso vestuvių pokylio sėkmė. Piršliai vadovauja vestuvių pokyliui, sako kalbas, organizuoja šokius, žaidimus ir t. t. Kartais samdomi profesionalūs piršliai. Iš senų laikų likusi tradicija, kad piršlys turi išpirkti jaunamartę (iš pabrolių ir kt.).
- Pirmoji pora
Viena seniai susiklosčiusi vestuvių tradicija – pabrolių ir pamergių palyda. Įprastai jaunuosius lydi trys, kartais ir daugiau porų. Dabartiniais laikais kartais vestuvėse apsiribojama ir viena pora. Dažnai palydą komplektuodavo iš neporinio porų skaičiaus. Palydoje išskiriama pirmoji pora, pirmoji (vyriausioji) pamergė ir pirmasis pabrolys. Paprastai tai būna artimiausi jaunųjų draugai, rečiau artimi giminaičiai.
- Vyriausios pamergės pareigos
Jos susiklostė per ilgus amžius. Šiuo metu jos keičiasi ir paprastėja. Visų pirma, pirmosios pamergės pareiga – organizuoti jaunajai mergvakarį. Pamergės dažnai vestuvių išvakarėse arba vestuvių rytą puošia namus (ar kitą vietą, kur vyks vestuvių pobūvis) vainikais, gėlėmis. Vadovauja vyriausioji pamergė. Puošiamos kėdės ir vieta, kur sėdės jaunieji – vadinamas jaunųjų kampas. Kartais pasitelkiama nemažai fantazijos, kad jaunųjų vieta už stalo išsiskirtų.
Vestuvių pokylio metu pamergė ir pabrolys dažnai sako tostus. Vyriausioji pamergė, prieš vykstant į santuokų ceremoniją, padeda nuotakai apsirengti vestuviniais rūbais, vėliau, kartu su svočia rūpinasi svečių vaišinimu. Kartais, pagal tradiciją, vyriausioji pamergė nupina nuotakai vainiką. Pamergė vainikėlį prisega nuotakai prie nuometo, pabroliui įteikia dovaną – juostą ar nosinę. Tačiau dažniausiai vainikėlis būna perkamas. Šis momentas atspindi ankstesnę vyriausiojo pabrolio, atstovavusio jaunikio giminei, reikšmę.
- Vyriausiojo pabrolio pareigos
Jis vadovauja puošiant jaunųjų kortežo automobilius. Taip pat dažnai sako tostus, būna vienas svarbiausių vakaro asmenų.
- Pabrolių ir pamergių pareigos
Pabroliai ir pamergės lydi jaunuosius į santuokų ceremoniją. Sudarius santuokos aktą, vyriausioji pamergė persega nuotakai vainikėlį iš kairiosios pusės į dešiniąją, o vyriausiasis pabrolys – jaunikio gėlytę iš švarko kairiojo atlapo į dešinįjį. Šis paprotys simbolizuoja, kad jaunieji jau tapo vedusiais.
Išskirtinis dėmesys bei pagarba jaunųjų porai išreiškiamas ir „gėlių tiltu“: pabroliai ir pamergės, jauniesiems išeinant iš aktų salės ar bažnyčios, prasiskiria, padarydami taką, ir meta į viršų gelių žiedus bei ryžius. Taip linkima jaunavedžiams vaisingo vedybinio gyvenimo, gražių atžalų ir sėkmės. Tam vadovauja vyriausioji pamergė.
Sugrįžus ir išpirkus užstalę, visų pirma už stalo galo svočia sodina jaunųjų tėvus. Jiems iš kairės atsisėda jaunieji, svočia, piršlys, vyriausioji pamergė, vyriausias pabrolys ir kiti pabroliai su pamergėmis. Jeigu nėra piršlių, jų vietas užima pirmoji pora.
Per vestuves pabroliai, ypač pirmieji, talkina piršliui: padeda išpirkti kelią, važiuojant į pokylių salę iš santuokos ceremonijos, taip pat su piršliu dera ir išperka užstalę. Šiuolaikinėse vestuvėse pabroliai stengiasi „pavogti“ nuotaką. Tai pavykus, reikalauja surasti arba išpirkti jaunamartę. Čia vadovauja vyriausiasis pabrolys.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Vestuvės. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-04-18.
- ↑ Lietuvių vestuvių papročiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-04-18.
- ↑ Vestuvės. Mažosios Lietuvos enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-04-18.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Lietuviškos vestuvės: fotoalbumas (sud. Jonas Daniūnas). – Vilnius: Lietuvos fotomenininkų sąjunga, 2006. – 72 p.: iliustr. – ISBN 9955-438-26-6
