Šeki
Šeki azer. Şəki | |
---|---|
Pagrindinė miesto gatvė | |
Laiko juosta: (UTC+4) ------ vasaros: (UTC+5) | |
Valstybė | Azerbaidžanas |
Rajonas | Šeki rajonas |
Gyventojų | 65 045 |
Altitudė | 545 m |
Vikiteka | Šeki |
Kirčiavimas | Šeki̇̀ [1] |
Šeki (azer. Şəki) – miestas Azerbaidžane, šiaurės vakarinėje šalies dalyje ir pietinėje Didžiojo Kaukazo kalnyno dalyje, 325 km nuo Baku. Šeki rajono centras. Išvystytas žemės ūkis ir šilkininkystė, auginamas tabakas, vynuogės, galvijai, riešutai, javai. Vienas seniausių Azerbaidžano miestų – istoriniuose šaltiniuose minimas nuo I amžiaus.[2]
Etimologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Anot mokslininkų Šeki vardas kilęs nuo Saka genties, kuri dabartinio Azerbaidžano teritoriją pasiekė VII a. pr. m. e. ir čia gyveno kelis amžius. Viduramžių rašytiniuose šaltiniuose miesto pavadinimas rašytas labai įvairiai – aptinkami pavadinimai Šeke, Šeki, Šaka, Šaki, Šakne, Šaken, Šakan ir Šekin. 1840–1968 m. miestas oficialiai vadinosi Nucha.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šeki aptiktos nemažų gyvenviečių, čia įsikūrusių dar prieš 2700 m., liekanos. Saka genties atstovais buvo iraniečiai, atkeliavę į Mažąją Aziją ir Pietų Kaukazą nuo šiaurinės Juodosios jūros pakrantės pro Derbendo perėją VII a. pr. m. e. Jie įsikūrė didelėje derlingos Pietų Kaukazo žemės dalyje, vadinamoje Sakasena. Šeki buvo viena iš Saka genties gyvenviečių, įkurta vėlyvajame bronzos amžiuje.
I a. Šeki buvo vienu didžiausių albanų miestu. Pagrindinė senovės albanų šventykla buvo pastatyta būtent čia. Šekio karalystė buvo suskirstyta į 11 provincijų. Pats miestas iki pat arabų invazijos buvo vienas svarbesnių regiono miestų. Tačiau po invazijos Šeki pateko į trečiojo emyrato teritoriją. Nepriklausoma kunigaikštystė buvo atkurta tik nusilpus arabų kalifatui. Vėliau ją iki mongolų įsiveržimo valdė Gruzijos karalystė, Azerbaidžano atabegai ir Chorezmšachai. XIV a. pirmojoje pusėje į valdžią atėjus širvanšachams ir Orlato dinastijai Šeki kunigaikštystė ir vėl tapo nepriklausoma. Tokia ji išliko iki 1551 m., kuomet šachas Tamaspas I prijungė teritoriją prie Safavidų Irano. 1578–1603 m. ir 1724–1735 m. ją administravo Osmanų imperija. Šeki chanatas buvo atkurtas 1743 m. ir tapo vienu stipriausių feodalinių chanatų visame Kaukaze.
1772 m. Kišo upės potvynis sunaikino beveik visą Šeki miestą. Ankstesnysis gyventojų skaičius buvo atstatytas tik pastaraisiais metais. Po potvynio miestas persikėlė kiek tolėliau nuo upės kranto, link Nukos kaimo. Tad iki 1960 m. miestas kartais buvo vadinamas Nucha. 1805 m. Šeki chanatas pateko į Rusijos imperijos sudėtį. Galutinai chanatą Rusija prisijungė 1813 m., o jį panaikino 1819 m. Jo vietoje buvo įkurta Šeki provincija.
Per savo istoriją miestas buvo nusiaubtas ne vieną kartą, todėl dabar jame išlikę istoriniai paminklai datuojami tik XVI–XIX a. Daugybę amžių Šeki garsėjo auginamais šilkverpiais. Šiuo metu mieste yra įspūdingi chanų rūmai ir vilkstinių užvažiuojamieji namai.
Bendruomenė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šekio gyventojai garsėja savo polinkiu į saldumynus. Mieste pagal senovės receptą, kurį miestiečiai labai saugo, gaminama chalva. Šekiečiai kalba kitaip, nei jų tautiečiai – daugelį žodžių jie taria bei kirčiuoja kitaip, taip pat turi ir žodžių, kurių nėra Azerbaidžano kalboje.
Gamta
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Miestą supa kalnai ir ąžuolynai. Dar sovietiniu periodu į miestą atvykdavo daugybė žmonių, norinčių išsimaudyti mineralinėse versmėse. Dabar miestas yra viena labiausiai turistų lankomų vietų visame Azerbaidžane.
Miestų partnerystė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
- ↑ Şəki. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-09-25).