Kabardinai

Kabardinai
Gyventojų skaičius	~2 mln.
Populiacija šalyse	Turkija (>1,053 mln.)  Rusija (516826, 2010 m.)  Jordanija (69 tūkst.)  Sirija (43 tūkst.)  Saudo Arabija (23 tūkst.)  Vokietija (15 tūkst.)  Jungtinės Amerikos Valstijos (3,7 tūkst.)
Kalba (-os)	kabardinų
Religijos	musulmonai (sunitai)
Giminingos etninės grupės	čerkesai, adygai. abchazai

Kabardinai (kabard. Къэбэртайхэр-адыгэ, qăbărtajxăr-adǝgă; rus. Кабардинцы) – Šiaurės Kaukaze (Kabarda-Balkarija) gyvenanti etninė grupė, adygų subetnosas. Kabardoje-Balkarijoje 2010 m. jie sudarė 57% gyventojų. Taip pat gyvena Krasnodaro ir Stavropolio kraštuose, Karačiajų Čerkesijoje, Adygėjoje ir Šiaurės Osetijoje. Kalba kabardinų kalba (Šiaurės Kaukazo kalbų grupė)

Skaičius ir paplitimas

Kabardinai yra vienas iš adygų (čerkesų) subetnosų. Pagal Rusijos gyventojų surašymo 2010 m. duomenis Rusijoje gyveno 517 tūkst. kabardinų.

2010 m. Rusijos gyventojų surašymo duomenys

Federacijos subjektas	Kabardinų skaičius
Kabarda-Balkarija	490 453
Stavropolio kraštas	7 993
Maskva	3 698
Šiaurės Osetija	2 802
Maskvos sritis	1 306
Sankt Peterburgas	1 181
Krasnodaro kraštas	1 130

Kabardinų diaspora

Didžiuma adygų (ir kabardinų taip pat) gyvena už Rusijos Federacijos ribų. Tai 1817–1864 m. vykusio Rusijos-Kaukazo karo rezultatas, nes pasibaigus šiam karui didelė dalis adygų už nepaklusimą Rusijos carui buvo išvaryti iš savo gyvenamų vietų, o dalis patys persikėlė iš Šiaurės Kaukazo į musulmonų šalis, kad nereikėtų gyventi kito tikėjimo valdovų valdomiems. Šiaurės Kaukaze liko tik maža dalis adygų (užsienyje vadinamų čerkesais).

Daugiausia adygų, tų laikų emigrantų palikuonių, gyvena Turkijoje. Dalis jų dėl Turkijoje vykdytos daugiametės turkinimo politikos suturkėjo. Turkijoje adygai (čerkesai) yra trečia pagal gausumą tautą (po turkų ir kurdų).

Taip pat dalis kabardinų gyvena buvusios Osmanų imperijos teritorijose – Jordanijoje, Sirijoje, Saudo Arabijoje, Libane, taip pat Šiaurės Afrikoje, Šiaurės Amerikoje ir Europoje (daugiausia Vokietijoje).

Kalba

Kabardinai kalba kabardinų kalba, kuri priskiriama Šiaurės Kaukazo kalbų šeimos abchazų-adygų kalbų grupės adygų pogrupiui. Kai kurie lingvistai teigia, kad šiuolaikinė kabardinų kalba ir adygų kalba yra vienos adygų kalbos dialektai. Patys kabardinai, čerkesai ir adygai šias kalbas laiko viena kalba, kurią vadina адыгэбзэ 'adygų kalba'.

Iki XIX a. vidurio kabardinų rašto nebuvo, nėra aptikto nė vieno patikimo rašytinio šaltinio, nors bandyta sukurti kabardinų raštą arabiškų rašmenų pagrindu. 1855 m. kovo 14 d. adygų švietėjas, kalbininkas ir rašytojas Umaras Bersejus išleido savo sudarytą pirmą „Čerkesų kalbos raidyną“ arabiškais rašmenimis. Tą dieną adygai pažymi kaip šiuolaikinės adygų raštijos gimimo dieną..

Nuo 1924 m. iki 1936 m. kabardinų kalboje buvo naudojamas lotyniški rašmenys, o nuo 1936 m. – kirilicos rašmenys.

Absoliuti dauguma (96,8 %) Rusijos kabardinų moka rusų kalbą, kuri naudojama kaip tarptautinio bendravimo kalba Rusijos Federacijoje ir bendraujant su kitų buvusios TSRS tautų atstovais.

Religija

Kabardinai tiek Rusijoje, tiek kitose šalyse yra musulmonai sunitai.

Islamas adygų aplinkoje ėmė plisti 1453 m. žlugus Bizantijos imperijai, kai šią pakeitė galinga Osmanų imperija, o Kryme įsikūrė jų sąjungininkas ir vasalas Krymo chanatas. Su jais glaudžiai bendravę adygai ėmė periminėti ir religiją. Adygų tarpe islamas įsišaknijo XVIII a. pradžioje.

TSRS laikais, kai religija buvo labai ribojama, kabardinai buvo laikomi ateistais. Nors iš tikrųjų kabardinai laikėsi kai kurių religinių musulmonų papročių (pvz., ramadanas ir kt.). Žlugus TSRS islamo įtaka vėl ėmė didėti.

Dabar Rusijos ir kitų šalių kabardinai yra sunitai, laikosi hanafitų mazhabo principų (maža dalis kabardinų – šafiitų mazhabo). Saudo Arabijoje, kur gyvena virš 20 tūkst. adygų, visos musulmonų tautos privalo laikytis hanbalitų mazhabo teisinės mokyklos principų. ,

Nedidelė dalis kabardinų, gyvenančių Šiaurės Osetijos Mozdoko rajone, istoriškai laikomi stačiatikiais. Tačiau dabar dabar juos reikėtų priskirti musulmonams, nes jie vestuves, laidotuves ir kitas apeigas atlieka pagal musulmonų papročius.

Tradiciniai verslai

Tradiciniai kabardinų verslai yra ariamoji žemdirbystė, pergenamoji gyvulininkystė. Gyvulininkystėje labai svarbi žirgininkystė, garsėjanti arklių kabardinų veislė. Taip pat kabardinai augino galvijus, smulkius raguočius, naminius paukščius. Tradiciniai vyriški amatai buvo kalvystė, ginklakalystė, juvelyrika, moteriški – gelumbės ir veltinio gamyba, siuvinėjimas aukso siūlais.

Kabardinų nacionalinė apranga

Kabardinai XIX a. pabaigoje (chromolitografija)

Kabardinėms moterims buvo būdingas vadinamas „čerkesiškas moteriškas kostiumas“. Kasdien moterys dėvėdavo ilgas iki kulnų suknias, šarovarus, tunikos pavidalo palaidines, sidabru ir auksu siuvinėtus dirželius ir antkrūtinius, auksu siuvinėtas kepuraites, tymo čiuviakai.

Vyrišką nacionalinį kostiumą paprastai sudarė čerkesė su sidabro plokštelių dirželiu ir kinžalu, papacha, tymo čiuviakai su antblauzdžiais, Viršutiniai drabužiai – burka, avikailio kailiniai.

Kilmingieji kabardinai būtinai nešiojo šaltuosius ginklus. Bešmetus sujuosdavo specialiu odiniu dirželiu, papuoštu varinėmis ir sidabrinėmis plokštelėmis, prie kurio būdavo tvirtinamas kinžalas arba šaška (kabard. сэшхуэ). Kabardinai durklus nešiojo dviejų tipų – kamas arba bebutus, pastarieji dar buvo naudojami ir kaip amuletai, juos naudojo įvairiuose ritualuose bei apeigose. Populiariausias ilgageležtis ginklas buvo šaška. Šaškos buvo adygų kilmės, nustojus naudoti šarvus šaškos tapo visų gretimų tautų populiariu ginklu. Tiesa, kai kurie vietoj šaškų naudojo kardus. Populiariausi kardai buvo mameliukų tipo, kiličai (turkiško tipo) ar [[Gadaras|gadarai) (iraniško tipo).

Kabardinai paprastai nešiodavosi ir mažą peilį, kuris dažniausiai buvo naudojamas kaip buitinis, tačiau būdavo aprangoje nematomas, tad paprastai nelaikomas nacionalinės aprangos dalimi.