Čing (provincija)
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Kinijos tradicinė provincija: Qing 靑州 | |
|---|---|
| Šalis | Kinija (Šandongas) |
| Tautos | Dongji |
| Valstybės | Či |
| |
Čing provincija, Čingdžou (kin. 靑州, pinyin: Qīngzhōu) – istorinis regionas, viena iš 9 tradicinių Kinijos provincijų, egzistavęs Istorinės Kinijos rytinėje dalyje. Užėmė dabartinės Šandongo provincijos dalį.
Nuo 110 m. pr. m. e. buvo Kinijos administracinis vienetas.
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Čing provincija apėmė teritorijas Šandondgo pusiasalyje, kurios Šiaurės Kinijos lygumoje išsiskiria savo kalnuotomis vietovėmis. Centrinis kalnas čia yra Taišanas, vietos gyventojų laikytas pasaulio centru. Į šiaurę nuo Čing yra Jan provincija, o į pietus – Siu provincija.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Priešistorė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Seniausia kultūra teritorijoje buvo Houli, kuri klestėjo VI tūkst. pr. m. e. Vietos gyventojai prijaukino kiaules ir šunis, gyveno gyvenvietėse. V tūkst. pr. m. e. Beisin kultūroje pradėtos auginti soros, prasidėjo žemdirbystė.
4100–2600 m. pr. m. e. regione suklestėjo Davenkou kultūra, kuri egzistavo tuo pat metu, kaip Jangšao kultūra vakaruose. Jos gyventojai gamino išmoningus turkio, nefrito ir dramblio kaulo dirbinius. Jie gamino ir tipiškus keramikos dirbinius gu. Kapų radiniai rodo, kad visuomenės stratifikacija buvo toli pažengusi.
III tūkst. pr. m. e. viduryje regione paplito Longšano kultūra iš Vidurio lygumos. Tai rodo svetimos kultūros įtaką. Tuo metu Čing regionas buvo įtrauktas į „Vidurio valstybės“ kultūrinę orbitą. II tūkst. pr m. e. pirmoje pusėje čia klestėjo Jueši kultūra. Iš šio laikotarpio čia minimos tokios gentys kaip šuangdziu (爽鸠 Shuǎngjīu), dzidze (季则 Jìzé) ir pangbolingai (逄伯陵 Pángbólíng).
Valstybingumas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vidurio lygumos gyventojai huasia (kinų protėviai) šio regiono gyventojus vadino apibendrinančiu terminu dongji, laikydami juos barbarais. Nepaisant to, dongji regione buvo sukūrę aukšto lygio kultūrą, turėjo savo valstybinius junginius. Svarbiausia jų valstybė Šandongo pusiasalyje buvo Pugu su sostine to paties pavadinimo mieste.
XI a. pr. m. e. Džou dinastijos pradžioje dongji gentys buvo sutramdytos ir visame regione buvo įkurta daug smulkių miestų valstybių, kurios turėjo plėtoti kinų civilizacija dongji tarpe. Viena iš jų buvo Či kunigaikštystė, kuri ilgainiui įgijo vis didesnę nepriklausomybę ir suvienijo visas regiono valstybėles į galingą jėgą. Či aktyviai kovojo su gretimomis valstybėmis, tokiomis, kaip Jan šiaurėje, Džao šiaurės vakaruose, Ču pietuose.
221 m. pr. m. e. Čin užėmė Či karalystę, ir ji buvo paskutinė iš Džou dinastijos valstybių, kurią Čin prijungė. Sulig jos užėmimu baigėsi Kinijos vienijimas ir buvo įkurta Kinijos imperija.
Administracinis vienetas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Čing provincija 靑州 | ||||
|---|---|---|---|---|
| ||||
 | ||||
| Valstybė | Kinijos imperija | |||
| Administracinis centras | Lindzi | |||
Čing provincija priklausė iš pradžių Čin, vėliau Han Kinijai. 110 m. pr. m. e. ji paversta administracine provincija, ir jos administracinis centras buvo Lindzi miestas. Žlugus Han dinastijai, regionas atiteko Cao Vei, vėliau Dzin dinastijai.
Kiniją suvienijus Tangų dinastijai, Čing administracija buvo atkurta, tačiau jau kaip smulkus administracinis vienetas – Čing prefektūra su sostine Idu. Jis turėjo septynias apskritis: Yidu (益都), Beihai (北海), Linqu (临朐), Linzi (临淄), Qiancheng (千乘), Bochang (博昌) and Shouguang (寿光). Songų dinastijoje Čing prefektūra buvo išlaikyta, bet turėjo tik šešias apskritis (Beihajaus apskritis buvo atskirta).
| ||||||||||
| |||||||||||||||||||||||||