Oro uostas

Kitos reikšmės – Oro uostas (reikšmės).

Oro uostas – transporto įmonė, esanti oro linijos trasoje ir skirta reguliariems keleivių ir krovinių pervežimams, pasireiškianti kaip infrastruktūra, kurioje toks orlaivis, kaip kad lėktuvas ar sraigtasparnis, gali pakilti ir nusileisti.

Vienas pirmųjų pasaulio oro uostų tapo Kenigsbergo aerouostas Devau, atsidaręs 1919 metais.

Minimali sudėtis yra vienas aerodromas ar helipadas (skirtas sraigtasparniams), bet kiti įprastiniai komponentai tokie pastatai kaip:

Keleivių kompleksas – aerostotis, terminalas, keleivių aptarnavimui laukiamuosius, restoranus ir poilsio kambarius, bei greitąją pagalbą.
Krovinių kompleksas – krovinių terminalas
Orlaivių kompleksas – techninės tarnybos, saugumo tarnybos, angarai
Papildomai oro uostas gali turėti įvairius įrengimus ir infrastruktūrą: fiksuotos bazės operatorius, oro transporto kontrolė ir kt.

Karinis oro uostas dar vadinamas oro bazė ar oro stotis. Terminai oro laukas, oro juosta ir aerodromas (angl. airfield, airstrip, aerodrome) gali būti naudojami apibūdinant įvairaus dydžio oro uostus. Tam tikrose jurisdikcijose terminas oro uostas naudojamas tuomet, kai įrenginiai yra licencijuoti atitinkamos valstybinės institucijos (pvz., CAA, angl. FAA).

Lietuvoje

2008 m. kovo 30 d. Lietuvos oro uostuose panaikinta Šengeno erdvės sienų kontrolė. Lėktuvais po Šengeno erdvę keliaujantiems Lietuvos piliečiams nebereikia gaišti laiko prie pasieniečių kabinų oro uostuose.^[1]

Oro uostų klasifikacija

Oro uosto klasė apsprendžiama metinės žmonių pervežimo srauto apimties (suminis visų atskrendančių ir išskrendančių keleivių, įskaitant ir tranzitinius keleivius, t. y. persėdančius iš vieno orlaivio į kitą):

Oro uosto klasė	Keleivių apimtis, tūkst. žmonių
I	10 000-7 000
II	7 000-4 000
III	4 000-2 000
IV	2 000-500
V	500-100

Oro uostai, pervežantys daugiau kaip 10 000 tūkst. žmonių (t. y. 10 000 000 = 10M) priskiriami prie užklasifikacinių, o su mažesniu kaip 100 tūkst. žmonių srautu – prie neklasifikuojamų.

Infrastruktūra

Mažesni ar mažiau išsivystę oro uostai, kurie sudaro didžiąją oro uostų dalį, dažniausiai turi vieną taką, skirtą pakilimams ir nusileidimams (trumpesni nei 1000 m.). Didesni aerouostai dažniausiai oro linijoms nutiesia kelis takus(apie 2000 m ar net ilgesnius). Daugybė mažų oro uostų turi žemės, žolės ar žvyro takus, o ne asfaltuotus ar betonuotus kaip didieji aerouostai.

Jungtinėse Amerikos Valstijose yra nustatytos normos dėl takų drėgmės, dangos kietumo, kuriuos kontroliuoja „FAR Landing And Takeoff Field Lengths“. Jie nustato visas leistinas saugumo normas pakilimo ir nusileidimo metu. Sunkesniems lėktuvams būtinas ilgesnis takas.

Ilgiausias pasaulyje takas, skirtas keleiviniams lėktuvams, yra Qamdo Bangda oro uostas Kinijoje. Jo ilgis yra 5500 m. O plačiausias pasaulyje oro takas (105 m) yra įsikūręs Rusijoje, Ulyanovsk Vostochny oro uostas.

Didžiausias pasaulyje oro uostas pagal aptarnautų keleivių ir orlaivių skaičių yra Atlantoje – Hartsfyldo-Džaksono Atlantos tarptautinis oro uostas.^[2] 2013 m. oro uostas aptarnavo 94 430 785 keleivius, o 2012 m. – 930 310 orlaivių.

2009 metai CŽV pareiškė, kad yra apie 44 tūkstančiai oro uostų, kuriuos įmanoma atpažinti iš oro. Jungtinės Amerikos Valstijos, turinčios apie 15 tūkstančių oro uostų pirmauja pagal oro uostų skaičių.