Akarnanija
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Graikijos istorinis regionas: Akarnanija (Ακαρνανία) | |
---|---|
Šalis | Graikija (Etolija ir Akarnanija) |
Tautos | Dorėnai |
Miestai | Stratus |
Akarnanija (gr. Ακαρνανία) – istorinė Graikijos sritis pietiniuose Balkanuose, į šiaurę nuo Korinto įlankos. Ji sudaro dalį dabartinio administracinio vieneto – Etolijos ir Akarnanijos nomo.
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Akarnanija buvo sritis, prisiglaudusi prie Korinto įlankos (pietuose) ir Jonijos jūros (vakaruose). Rytuose ji siekėsi su Etolija (skyrė Achelojaus upė), o šiaurėje – su Epyru.
Akarnaniją sudarė trys lygiagrečiai einantys geografiniai regionai: uolėtas vakarų krantas, kalnuota zona ir Achelojaus žemumos rytuose.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Akarnanija į Graikijos istoriją įsijungė palyginus vėlai, ir jos dažnesnis minėjimas prasideda tik VII a. pr. m. e. Tuo metu Akarnanijoje jau susiformavo daugybė polių, tarp kurių buvo Alyzėja, Koronta, Limnaja, Medionas, Eniadai, Palaerus, Fitija ir Stratus. VII a. pr. m. e. regione suintensyvėjo graikų kolonizacija, ir Senovės Korintas bei Kefalonija įkūrė kolonijas: Anaktoriumą, Soliumą, Leukų, Astakų ir kt. Gana ankstyvu laikotarpiu Akarnanijos poliai sudarė palaidą konfederaciją su centru Stratuje.
Regionas nevaidino svarbaus vaidmens, lyginant su kitais Graikijos regionais: Atika, Lakonija ar Korintija ir buvo priversti jungtis prie stipresnių konfederacijų. V a. pr. m. e. Atėnai perėmė valdžią Akarnanijos korintietiškose kolonijose, ir Akarnanija prisijungė prie Delo lygos. 390 m. pr. m. e. valdžią čia perėmė Sparta (Peloponeso lyga), o 375 m. pr. m. e. – Antroji Atėnų imperija, vėliau Makedonijos karalystė (Korinto lyga).
III a. pr. m. e. viduryje regioną padalino Epyras ir Etolija (Etolijos lyga). Epyrietiškoji Akarnanija ilgainiui iškovojo nepriklausomybę su sostine Leuku, tačiau kuomet buvo užimta Romos imperijos, integruota į Epyro provinciją.
Vėliau regioną valdė Bizantijos imperija, šiai suirus – Epyro despotatas. XV a. užkariauta Osmanų. 1832 m. Etolijos regionas tapo nepriklausomos Graikijos dalimi.
|