Imperatorius Juozapas II

Imperatorius Juozapas II
Šv. Romos imperijos imperatorius

Imperatorius Juozapas II
Habsburgai
Gimė	1741 m. kovo 13 d. Viena
Mirė	1790 m. vasario 20 d. Viena
Motina	Marija Teresė
Sutuoktinis (-ė)	Izabelė Marija, Marija Jozefa
Šventosios Romos imperijos imperatorius
Valdė	1765–1790
Pirmtakas	Pranciškus I
Įpėdinis	Leopoldas II

Vikiteka	Imperatorius Juozapas II

Juozapas II (pilnas vardas vok. Joseph Benedikt August Johannes Anton Michel Adam, 1741 m. kovo 13 d. Viena – 1790 m. vasario 20 d. Viena) – Šventosios Romos imperijos imperatorius nuo 1765 m. ir Habsburgų monarchijos valdovas nuo 1780 m.

Biografija

Kilęs iš Habsburgų Lotaringų dinastijos, vyriausias imperatorės Marijos Teresės ir jos vyro imperatoriaus Pranciškaus I sūnus. Juozapas II buvo „Apšviestojo absoliutizmo“ šalininkas.

Valdymas

Po tėvo Pranciškaus I mirties 1763 m. oficialiai valdė Austrijos žemes kartu su motina. Nuo 1780 m. tapo vienvaldis Austrijos valdovas. Turėjo dvi žmonas: Parmos princesę Izabelę Mariją ir Vitelsbachų dinastijos princesę Mariją Jozefą, tačiau mirė bevaikis.

Jozefas II vykdė radikalias reformas: sušvelnino cenzūrą, panaikino 700 vienuolynų, konfiskuodamas jų turtus, garantavo lygias teises visoms krikščionių bažnyčioms bei sektoms, 1781–1785 m. panaikino baudžiavą ir apribojo dvarininkų jurisdikciją, skelbė visų luomų teisinę lygybę. Norėdamas labiau centralizuoti savo margą ir į autonominius vienetus suskirstytą valstybę, šalį suskirstė į apskritis, 1784 m. vokiečių kalbą paskelbė visiems privaloma valstybine kalba,^[1] buvo surašyti gyventojai. Teismuose lotynų kalba pakeista vokiečių kalba, uždrausti vadinamieji raganų teismai. Šioms reformoms labai priešinosi bajorija, dvasininkai ir nevokiškoji Austrijos gyventojų dalis, ypač vengrai. Dėl to prieš pat mirtį Juozapui II teko daugelį savo reformų atšaukti, išskyrus įstatymus, liečiančius valstiečių gyvenimą ir tikybinę toleranciją.

Užsienio politikoje Juozapas II du kartus bandė užgrobti Bavariją. Kovodamas su stiprėjančia Prūsija rėmėsi Rusija. Per Pirmąjį Abiejų Tautų Respublikos padalijimą 1772 m. prisijungė Galiciją.^[2] 1787 m. sąjungoje su Rusija paskelbė karą Turkijai, 1775 m. iš Turkijos gavo Bukoviną, tačiau karui nepasibaigus mirė, užleisdamas sostą savo jaunesniajam broliui Leopoldui II.

Literatūra

Karl Gutkas: Kaiser Joseph II. Eine Biographie. Zsolnay, Wien 1989. ISBN 3-552-04128-1.
Francois Fejtö: Joseph II. Porträt eines aufgeklärten Despoten. Matthes & Seitz, München 1987. ISBN 3-88221-512-7.
Justin V. Prášek: Panování císaře Josefa II., I.-II., Prag 1903, 1904
Robert Widl: Joseph II. und Isabella von Parma. Roman einer wundersamen Ehe. Stieglitz 2003
Alfred Ritter von Arneth: Joseph II und Katharina von Russland „Ihr Briefwechsel“, Wien 1869
Friedrich Weissensteiner, Die Söhne Maria Theresias, Kremayer & Scheriau, 1991
Lorenz Mikoletzky, Kaiser Joseph II – Herrscher zwischen den Zeiten, Göttingen-Frankfurt-Zürich 1979
Ernst Wangermann: Die Waffen der Publizität. Zum Funktionswandel der politischen Literatur unter Joseph II.. 2004. ISBN 978-3-486-56839-4

Šaltiniai

↑ Votruba, Martin. „The Law on the German Language in Administration“ (PDF). Slovak Studies Program. University of Pittsburgh. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2010-06-05. Nuoroda tikrinta 2010-07-19.
↑ Imperatorius Juozapas II. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 34 psl.

Nuorodios

Karališkieji titulai
Prieš tai: Imperatorius Pranciškus I	Šventoji Romos imperija Imperatorius 1765–1790	Po to: Imperatorius Leopoldas II
Prieš tai: Marija Teresė	Austrijos erchercogas Vengrijos karalius Bohemijos karalius 1780–1790	Po to: Imperatorius Leopoldas II
Prieš tai: Marija Teresė	Habsburgų giminės galva 1765–1790	Po to: Imperatorius Leopoldas II

Titulai

[1] Votruba, Martin. „The Law on the German Language in Administration“ (PDF). Slovak Studies Program. University of Pittsburgh. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2010-06-05. Nuoroda tikrinta 2010-07-19.

[2] Imperatorius Juozapas II. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 34 psl.

[1]

[2]