Jan Steen
Janas Stenas (ol. Jan Steen, apie 1626 m. – 1679 m. vasario 3 d.) – olandų XVII a. tapytojas. Tapė pasakojamojo pobūdžio, gyvas, kasdienio gyvenimo scenas, dažnai su humoristine potekste.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Janas Stenas gimė, spėjama, 1626 m. Leidene. Jo tėvas buvo aludės savininkas. Janas Stenas mokėsi lotynų mokykloje, po to daug keliavo. 1646 m. bandė nesėkmingai studijuoti Leideno universitete. Jis mokėsi dailės pas istorinį tapytoją Nicolaus Knüpfer Utrechte, pas Adriaen van Ostade Harleme ir pas peizažistą Jan van Goyen Hagoje.[1] Pastarojo dailininko dukterį Margaritą jis vedė 1649 m.[2] Su ja susilaukė 8 vaikų. 1648 m. Janas Stenas padėjo įsteigti Leideno dailininkų gildiją. Tėvas jam padėjo atidaryti aludę Delfte 1654 m., tačiau verslas nenusisekė. Tuo pat metu Janas Stenas nenutraukė aktyvios kūrybinės veiklos. Janas Stenas nebuvo labai pasiturintis. Tikriausiai tai lėmė nesibaigiantys karai tarp Olandijos ir Anglijos bei Prancūzijos jo gyvenimo metu, kurie nualino Olandijos ekonomiką. 1669 m. po žmonos mirties jam teko atsiskaityti su vaistininku už žmonos gydymą paveikslais.[3] 1672 m. Stenas grįžo į Leideną, kur paveldėjo mirusio tėvo turtą. Kitą užeigą Janas Stenas atidarė 1672 m. prie gimtojo Leideno esančiame Langebrugės kaime. 1673 m. vedė antrą kartą ir susilaukė dar vieno vaiko. Po antros žmonos mirties minima, kad Janas Stenas turi didelę šeimą ir daug skolų. Dailininkas mirė Leidene, palaidotas 1679 m. vasario 3 d. Šv. Petro bažnyčioje.
Jano Steno verslas prisidėjo prie jo, kaip linksmo lėbautojo įvaizdžio, nes paveikslai, kuriais jis išgarsėjo, irgi dažniausiai vaizduodavo humoristines scenas tavernų aplinkoje. Nors Janas Stenas visų pirma žinomas, kaip žanrinių kasdienių gyvenimo scenų tapytojas, visgi jis yra nutapęs mitologinių, religinių, istorinių paveikslų ir portretų. Viso paliko apie 800 kūrinių.[4] Religinę tapybą galima paaiškinti tuo, kad jis protestantiškoje Olandijoje buvo kataliku.[5] Tarp Olandijos „aukso amžiaus“ tapytojų jis vertinamas ketvirtu populiariausiu po Rembranto, Jano Vermejerio ir Franso Halso. Jo žanriniai paveikslai dažnai iliustruoja kokią pamokomą mintį ar patarlę. Aiškumo dėlei kartais ši mintis paveiksle užrašyta žodžiais. Janas Stenas buvo išvystęs savitą, neutralų ir harmoningą spalvų valdymą, vertinamas talentingu koloristu.[6] Vienu garsiausių jo darbų yra „Autoportretas su liutnia“.
Darbų galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
„Šokanti pora“ (1663, Nacionalinė Vašingtono dailės galerija)
-
„Mykolinės“ (apie 1663-65, Amsterdamo valstybinis muziejus)
-
„Laiminga šeima“ (1668, Amsterdamo valstybinis muziejus)