Jurgis Martynas Liubomirskis
| Jurgis Martynas Liubomirskis | |
|---|---|
| |
| Liubomirskiai | |
| |
| Herbas „Družina“ | |
| Gimė | 1738 m. spalio 23 d. |
| Mirė | 1811 m. birželio 27 d. (72 metai) |
| Tėvas | Antonis Benediktas Liubomirskis |
| Motina | Ana Sofija Ožarovska |
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Kunigaikštis Jurgis Martynas Liubomirskis (lenk. Jerzy Marcin Lubomirski, 1738 m. spalio 23 d. – 1811 m. birželio 27 d.) – stambus Lenkijos magnatas iš Liubomirskių giminės. Avantiuristas, Baro konfederatas, Karūnos armijos generolas (1773).
Karūnos didžiojo ginklininko, kunigaikščio ir Karūnos armijos generolo Antonio Benedikto Liubomirskio (m. 1761) ir Anos Sofijos Ožarovskos sūnus. Jo sesuo Magdelena Agnesa Liubomirska (1739–80) buvo paskutinio Lenkijos karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio favoritė.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1761 metais, po savo tėvo Antonijaus Benedikto mirties, paveldėjo jo stambias valdas Polonėje, Palenkės Mendzižece, Liubare ir kt. Nuo 1758 metų tarnavo Prūsijos armijoje, po to – Rusijos. Vadovaudamas savo gaujai užsiėmė plėšimais. Buvo nuteistas myriop, bet vėliau ištremtas.
Baro konfederacijos pradžioje (1768–1772) Jurgis Martynas Liubomirskis prisijungė prie konfederatų ir dalyvavo mūšiuose su rusų kariais. Jurgis Martynas Liubomirskis, paskirtas Krokuvos ir Sandomiro regimentarijumi, užėmė Krokuvos vaivadiją. 1769 metų balandį, po nesėkmingos Krokuvos gynybos, atidavė vadovavimą Kazimierui Pulavskiui. Vėliau buvo suimtas ir nuteistas penkiolikai metų kalėjimo. Kunigaikštis Liubomirskis buvo išsiųstas į Vengriją, kur jis turėjo būti įkalintas. Po vedybų su kalėjimo komendanto dukterimi buvo atleistas nuo įkalinimo ir grįžo į tėvynę. 1773 metais gavo Karūnos armijos generolo laipsnį, 1775 metais tapo 11-to grenadierių pėstininkų pulko vadu.
.jpg)
1774 metais, po savo bevaikio dėdės, Karūnos didžiojo vėliavininko Pranciškaus Ferdinando Liubomirskio mirties, Jurgis Martynas Liubomirskis tapo jo paveldėtoju. Jam atitekęs turtas – Janovo pilis, kuri buvo pralošta kortomis.
Vėliau kunigaikštis Jurgis Martynas Liubomirskis tarnavo Rusijos pasiuntiniui Oto Magnusui fon Štakelbergui ir įėjo į Pastovios Tarybos sudėtį. 1773 metais dalyvavo padalijimo seime, kur buvo priimtas sprendimas dėl pirmo ATR padalijimo tarp Prūsijos, Austrijos ir Rusijos. Dėl savo bankroto Jurgis Martynas Liubomirskis buvo priverstas dalį valdų perleisti seseriai Magdelenai Agnesei Sapiegai.
Būdamas savo šeimos nušalintas nuo politinio gyvenimo, jis organizavo daugybę koncertų, puotų ir susitikimų. Buvo didelis teatro ir muzikos mylėtojas, apmokėjo Lenkišką „Tartiufo“ versiją. Atidarė baleto aktorių mokyklą 1000 žmonių.
Šeima
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Jurgis Martynas Liubomirskis buvo vedęs tris kartus. Jo pirmoji žmona nuo 17775 metų buvo grafaitė Mariana fon Chadik, su kuria jis išsiskyrė 1784 metais. Antrą kartą vedė Honoratą Stemkovską. Trečią kartą vedė Teklę Labencką. Nepaliko po savimi palikuonių.