Lavočkin LaGG-3

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

LaGG-3
Tipas	naikintuvas
Gamintojas	GAZ
Kūrėjas	Vladimiras Gorbunovas
Pirmas skrydis	1940 m. kovo 30 d.
Pradėtas naudoti	1941 m.
Baigtas naudoti	1944 m.
Būsena	nenaudojamas
Pagaminta vnt.	6528

Lavočkin-Gorbunov-Gudkov LaGG-3 (rus. Лавочкин-Горбунов-Гудков ЛаГГ-3) – TSRS naikintuvas II pasauliniame kare. Šis modelis yra patobulintas LaGG-1, pastarasis iki pat 1941 m. buvo moderniausias TSRS oro pajėgų naikintuvas.

Lėktuvo kūrimas

Šio lėktuvo prototipas I-301 buvo sukurtas 1938 m. Konstrukciškai tai buvo žemasparnis monoplanas, jo gamyboje gausiai naudota mediena. Korpusas ir sparnai gaminti iš beržo bei pušies faneros. Dėl gausaus medienos naudojimo jis buvo sunkus, svėrė 2948 kg (kai I-26, JAK-1 prototipas, pagamintas iš plieno ir faneros, svėrė 2700 kg). Variklis – Klimov 105P, išvystantis 1050 AG (prancūziško variklio Hispano-Suiza 12Y licencinė kopija). Panaudotas trimentis keičiamo žingsnio sraigtas VISK-61P. Ginkluotę sudarė kulkosvaidis UBS (230 šovinių) ir PTB-23 patranka.

Treigiama, kad LaGG-3 buvo karo išvakarėse sovietų įsigyto prancūziško naikintuvo Dewoitine D.520 modifikuota kopija, papildomai pataisyta atsižvegiant į naikintuvų Caudron C.710 (įsigytas sovietų) ir Caudron C.714 (modernesnė šio orlavio versija; brėžinius 1939 m. pabaigoje perdavė vokiečiai) sprendimus.

1940 m. kovo 30 d. atliktas pirmas skrydis, pilotavo Aleksejus Nikošinas. Šiame prototipe buvo įmontuoti trys degalų bakai, kuriuose tilpo 340 l degalų, kurių pakako nuskristi 600 km atstumą. Bandymų metu TSRS APLK išleido naujus reikalavimus naikintuvams. Liepta padidinti skrydžio atstumą iki 1000 km. Perdarant prototipą pagal naujus reikalavimus pavyko pasiekti reikalaujamą skrydžio atstumą. Įdiegtas ir radijo puskompasis (navigacijos prietaisas).

1940 m. balandžio 29 d. beveik įveikė valstybinius bandymus, bet nebuvo išbandytas akrobatiniu skraidymu. Valstybei patiko lėktuvas dėl kūrimui panaudotos medžiagos – medienos, galingų ginklų bei neblogo greičio, net iki 605 km/h. Vis dėlto pareikšta ir daug priekaištų: nepatiko didelis tūpimo greitis (140 km/h, kai reikalauta 115 km/h), prastas matomumas iš kabinos (dėl organinio stiklo), stabilumo stoka, vandens ir alyvos perkaitimas kylant, didelės apkrovos, tenkančios važiuoklei pakilimo metu bei radijo ryšio prietaisų nebuvimas.

1941 m. vasario 24 d. SSRS karinės oro pajėgos priėmė lėktuvą į tarnybą. Kūrėjai už lėktuvo sukūrimą apdovanoti Stalino premija.

Gamyba

LaGG-3 buvo gaminamas keliose SSRS gamyklose Gorkyje (Nižnij Novgorodas), Leningrade (Sankt Peterburgas), Taganroge, Tbilisyje, Novosibirske.

LaGG-3 gamyba (gamyklų duomenimis), 1941 m.

Gamykla / metų mėnuo	1	2	3	4	5	6	7	8	9	10	11	12	Viso
№ 21 (Gorkis)		7	30	58	46	80	196	220	283	302	230	207	1659
№ 23 (Leningradas)		1	4	5	10	7	10	13	15				65
№ 31 (Taganrogas)			1	18	32	38	44	130	165	26			454
№ 31 (Tbilisis)											3	17	20
№ 153 (Novisibirskas)							6	27	18	63	54	97	265
Viso	0	8	35	81	88	125	256	390	481	391	287	321	2463

Pirmas serijinis orlaivis buvo surinktas 1940 m. Leningrade veikusioje karinėje gamykloje Nr. 23. Paskutinis, 66 serijos, LaGG-3 buvo surinktas 1944 m. liepos mėn. Tbilisyje.

LaGG-3 gamyba (gamyklų duomenimis), 1941-1944 m.

Gamykla / metai	1941	1942	1943	1944	Viso
№ 21 (Gorkis)	1659	1924			3583
№ 153 (Novisibirskas)	265	65			330
№ 23 (Leningradas)	65				65
№ 31 (Taganrogas)	454				454
№ 31 (Tbilisis)	20	782	1065	229	2096
Viso	2463	2771	1065	229	6528

Naudojimo istorija

LaGG-3 nebuvo mėgstami pilotų dėl mažo greičio, medinių konstrukcijų puvimo, ilgo parengimo skrydžiui, nestabilaus variklio darbo.

Dėl medinės konstrukcijos lėktuvas greitai gavo pravardę "Skraidantis lakuotas garantuotas karstas" (rus. «Летающий Авиационный Гарантированный Гроб»), nors, kai kurių šaltinių teigimu, ši pravardė pasirodė jau po karo, išleidus A. Lavočkino biografiją.

Variantai

4 serija

Pagerintas karbiuratorius, padidinta variklio galia, patranką pakeitė kitas UBS kulkosvaidis. Greitis 549 km/h

7 serija

Sumažinta bakų talpa po 40l kiekvienam. Padidinti ratai (650x200 mm). Svoris 3280 kg. Greitis 549 km/h.

8 serija

Įtaisyti nauji kulkosvaidžiai VJ-23. 1941 m. pabaigoje pradėti gaminti.

11 serija

Pritaikytas raketų paleidimui (PO-82) bei galimybė mėtyti bombas (R3-40). 1942 m. pradžioje pradėti gaminti.

23 serija

Pakeista uodegos valdymo sistema.

29 serija

Padidinta variklio galia iki 1260 AG. Nauji duslintuvai. Pakeisti radijo siųstuvai (veikė 3,7-6,05 MHz dažniu).

34 serija

Įrengta didelio galingumo patranka Shpilany Š-37. Bet ji buvo nepatikima. Bandyta keisti kita, tačiau galiausiai masiškai nepradėti leisti.

35 serija

Įdiegti automatiniai užsparniai. Pito vamzdelius perkėlė prie sparno. Padidino radiatorius.

66 serija

Pradėtas naudoti lengvesnis rėmas, dėl ko svoris sumažėjo iki 2990 kg. Pakeltas greitis iki 591 km/h. Kai kurie lėktuvo mazgai suvienodinti su Jak-1 lėktuvu. Pradėtas montuoti neperšaunamas stiklas (55 mm storio stiklas). Pradėtas gaminti 1943 m.

Charakteristikos (LaGG-3, 66 serijos)

LaGG-3

Tipas
Ekipažas	1 pilotas
Keleivinės vietos
Ilgis	8,81 m
Aukštis	2,54 m
Sparnų ilgis	9,80 m
Sparnų tipas	monoplanas
Sparnų kampas
Sparnų plotas	17,4 m²
Tuščioji masė	2990 kg
Pilnoji masė
Maksimali masė
Variklis (-iai)	1x Klimov M-105PF, V-12 skysčiu aušinamas variklis, 924 KW (1260 Ag)
Traukos jėga
Kreiserinis greitis
Didžiausias greitis	575 km/h
Mach
Skrydžio aukštis
Didžiausias aukštis	9700 m
Skrydžio nuotolis	1000 km
Kovinis skrydžio nuotolis
Kilimo greitis	14,9 m/s
Kuro atsargos
krydžio trukmė

Ginkluotė

• 2 × 12,7 mm Berezin BS kulkosvaidžiai
• 1 × 20 mm ŠVAK patranka
• 6 × RS-82 ar RS-132 raketos arba bombos iki 200 kg svorio

Literatūra

• (RU) Авдеев Ю. «Лавочки» для завоевания господства в воздухе. // «Красная Звезда». — 2021. — 7 апреля. — С.9.
• (RU) Арлазоров М. С. Фронт идёт через КБ.-M.:"Знание", 1969 г.
• (RU) Харук А. И. Истребители Второй Мировой. Самая полная энциклопедия. — М.: Яуза, ЭКСМО, 2012. — 368 с. — 1500 экз. — ISBN 978-5-699-58917-3.
• (EN) Kotelnikov, Vladimir. Russian Piston Aero Engines. Marlborough, Wiltshire. The Crowood Press Ltd. 2005. ISBN 1-86126-702-9.
• (RU) Под общ. ред. Д. А. Соболева. История отечественной авиапромышленности. Серийное самолётостроение, 1910-2010 гг.. — М.: РУСАВИА, 2011. — 432 с. с.