Lechitų kalbos
| Lechitų kalbos | |
| Paplitimas | Vidurio Europa |
|---|---|
| Kalbų skaičius | ~7 |
| Kilmė | indoeuropiečių >baltų-slavų >>slavų >>>vakarų slavų >>>>lechitų |
| Geografinis paplitimas | |
 | |
Lechitų kalbų paplitimo žemėlapis, įtraukiant lenkų kalbos tarme | |
| Klasifikacija | polabų, pamarėnų, kašubų, slovincų, lenkų, sileziečių, |
Lechitų kalbos – indoeuropiečių kalbų šeimos vakarų slavų kalbų pogrupis,[1] istoriškai paplitęs dabartinių Lenkijos ir Rytų Vokietijos (Brandenburgas, Meklenburgas, Pomeranija) teritorijoje.
Lechitų kalbos skirtstomos į vakarų ir rytų:
- Vakarų lechitų kalbos ir tarmės:
- Polabų kalba †
- Slaviškos tarmės tarp Oderio ir Elbės[2], išnyko VIII–XIV a.[1] †
- Baltijos Pamario tarmės (kartais vadinamos pamarėnų kalba), iš jų iki šiol išliko tik kašubų tarmės[3]
- Kašubų kalba
- Slovincų-pamarėnų tarmės, arba slovincų kalba[2] †
- Vakarų Pamario tarmės †
- Kašubų kalba
- Rytų lechitų kalbos ir dialektai:
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 Широкова А. Г.Западнославянские языки
- ↑ 2,0 2,1 [Топоров В. Н. Индоевропейские языки
- ↑ Дуличенко А. Д. (2005). „Западнославянские языки. Кашубский язык“. Языки мира. Славянские языки. М.: «Academia». p. 383. ISBN 5-874444-216-2.
{{cite book}}: Patikrinkite|isbn=reikšmę: length (pagalba)
| |||||||||||||||||||||||