Lobizmas

Lovelo mokyklų komiteto narė bando įtikinti Masačusetso gubernatorių leitenantą Tim Murray (centre) skirti daugiau finansavimo mokykloms per demokratų partijos sutitikimą 2007 m.

Lobizmas (angl. lobby 'koridorius, kuluaras') – visuomenės narių, grupių ar atskirų individų veikla siekiant daryti įtaką valdžios atstovų sprendimams.

Istorija

Nors tam tikras lobizmo apraiškas galima aptikti senovės Graikijoje ir Romoje, tačiau modernaus lobizmo pradžia yra siejama su XVIII amžiaus pabaiga JAV. Tuometinė žiniasklaida bei visuomenė lobizmą laikė abejotinos reputacijos praktika, kuri kenkė demokratijai ir buvo smerkiama. Nors visuomenėje lobizmas buvo vertinamas neigiamai, pirmą kartą jį sureguliuoti ir pradėti lobistų registraciją nesėkmingai buvo pabandyta tik 1928 metais. Federalinis lobizmo reguliavimo aktas JAV buvo priimtas po Antrojo pasaulinio karo – jame apibrėžtas lobizmas, lobistams numatytos tam tikros pareigos (pavyzdžiui, registruotis, deklaruoti savo interesus, pajamas ir pan.) ir sankcijos už šių reikalavimų nesilaikymą.

Interesų grupės

Lobizmu gali užsiimti pavieniai asmenys arba jų grupės, vadinamos interesų grupėmis. Remiantis Europos Parlamento 2003 metų ataskaita, 2000 metais Briuselyje ir jo apylinkėse buvo apie 2600 registruotų interesų grupių, turinčių pastovius biurus. Iš jų maždaug trečdalis buvo Europos prekybos asociacijos, penktadalis – komercijos konsultantai, maždaug po 10 proc. – nevyriausybinės organizacijos, profesinės sąjungos, nacionalinio verslo asociacijos, apie 5 proc. – tarptautinės organizacijos ir apie 1 proc. – ekspertų grupės.

Interesų grupės paprastai skirstomos pagal atstovaujamus interesus. Europos Komisija juos siūlo skirstyti į dvi grupes – verslo arba visuomenės interesus. Visuomenės interesams atstovauja pelno nesiekiančios organizacijos arba jo siekiančios (pavyzdžiui, teisininkai, konsultantai).

Pagrindinė lobistų veikla – bendrauti su valstybės tarnautojais, kontroliuoti ir stebėti politinį ir vyriausybės darbą, konsultuoti valstybinio sektoriaus atstovus dėl politinės strategijos ir taktikos, plėtoti ir prižiūrėti savo grupės lobistinę veiklą.

Lobistų tipai

Kontraktiniai lobistai – pagal sutartį dirbantys lobistai, gaunantys atlyginimą už savo darbą. Šiam tipui priskirtini ir visi Vyriausiojoje tarnybinės etikos komisijoje (toliau – VTEK) registruoti lobistai, teikiantys ataskaitas VTEK ir deklaruojantys pajamas, gaunamas už lobistinę veiklą.

Etatiniai lobistai – organizacijų ir įmonių vadovai, prezidentai, direktoriai, atstovai ryšiams su visuomene, kurie atstovauja vienam klientui.

Lobistai ryšiams su įstatymų leidėjais – patarėjai, konsultantai, nesantys tų įmonių ar įstaigų etatiniai darbuotojai ir neužsiregistravę kaip lobistai VTEK. Šiai grupei priskirtinos konsultacinės, viešųjų ryšių kompanijos, kurios sutartiniu pagrindu vykdo lobistinę veiklą kieno nors naudai.

Lobistai savanoriai – negaunantys atlyginimo, atstovaujantys nepelno, visuomeninėms organizacijoms ar socialiai remtinoms grupėms.

Lobistai mėgėjai – dirbantys „iš idėjos“ arba patiriantys asmeninę naudą iš lobistinės veiklos konkrečiu atveju; lobistai mėgėjai, kovojantys prieš jiems labai nepatinkančią politikos kryptį ar įstatymo, nutarimo projektą.

Lobistinė veikla

Lobistinė veikla vyksta realizuojant tokius uždavinius.:

• Tinkamo pranešimo perdavimas. Tas pranešimas – tai konkreti informacija, kurią grupė arba organizacija turi perduoti politikui. Kartais tai gali būti savo pozicijos išraiška, o kartais – tik koks faktas arba statistika. Tikras menas yra nustatyti, koks informacijos perdavimo būdas yra efektyviausias.
• Informacijos pateikimas tinkamiems žmonėms. Reikia žinoti, kas priima pagrindinius sprendimus, ir sutelkti dėmesį į tą žmogų ar žmonių grupę. Šie asmenys nebūtinai turi būti ministerijų vadovai arba įstatymų leidėjai. Svarbūs yra ir viduriniojo lygio direktoriai arba jų padėjėjai.
• Tinkama informacijos pateikimo forma. Svarbu suprasti politikų norus, kokiu būdu informacija turėtų būti pateikta: kokios apimties, raštu ar žodžiu, pateikta konsultanto ar grupės vadovo.
• Informacijos pateikimas tinkamu metu. Informacija bus ne tokia efektyvi arba visai neišgirsta, jei nebus pateikta tinkamiausiu bendravimo su valstybės tarnautoju metu.
• Perduodama informacija turi tinkamai išreikšti problemą. Net įvykdžius keturis pirmuosius reikalavimus, sėkmės nepavyktų pasiekti, jeigu lobistų grupė nepajėgs paveikti problemos sprendimo. Pavyzdžiui, dėl problemos neatitikimo įprastinei grupės lobistinės veiklos sričiai, nepakankamų išteklių ar problemos aktualumo politikams ir visuomenei ir t. t., nors apskritai grupė veikia labai sėkmingai ir šiuo atveju labai stengiasi.

Lobizmo padariniai

Lobizmas sukelia teigiamus (pavyzdžiui, aktyvesnis visuomenės grupių interesų atstovavimas) ir neigiamus padarinius. Iškyla grėsmė, kad sprendimai bus priimami ne daugumos, o lobizmui daugiau pinigų skiriančių asmenų ar grupių naudai.

Lobizmo reguliavimas

Kadangi tik maža informacijos dalis apie lobistinę veiklą bei jos rezultatus yra prieinama visuomenei, lobizmą reglamentuojančiomis teisės normomis siekiama suteikti jam skaidrumo. Kaip 1992 metais teigė JAV senatorius Carl Levin, „lobistinę veiklą reglamentuojančių įstatymų paskirtis – pasakyti žmonėms, kam, kiek ir kieno interesais mokama už lobistinę veiklą ir kurioje srityje ji vykdoma“. Lobistinė veikla gali būti reglamentuojama teisės aktais, elgesio kodeksais, interesų deklaravimu, papročiais ir pan. Nuo pasirinkto teisinio reglamentavimo modelio priklauso visuomenės informavimas apie lobistinę veiklą. Lobizmą galima reglamentuoti dvejopai:

• Teisės aktai ir juos įgyvendinančios institucijos. Pavyzdžiui, nuo 2000 metų Lietuvoje lobistinę veiklą reglamentuoja Lobistinės veiklos įstatymas. Jis apibrėžia pagrindines sąvokas, nustato lobizmui priskiriamas veiklas, lobistų teises bei pareigas, jų registracijos tvarką, atskaitingumo reikalavimus. Lobistais Lietuvoje gali tapti ir fiziniai, ir juridiniai asmenys. Lobistinės veiklos priežiūrą vykdo Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK). Jos duomenimis, 2020 m. Lietuvoje buvo 122 registruoti lobistai, iš kurių 30 vykdė aktyvią veiklą; per 2020 m. buvo pateiktos 273 lobistinės veiklos deklaracijos, o per 2019 m. - 209. Nuo 2021 m. pradėjo veikti VTEK sukurta Skaidrių teisėkūros procesų informacinė sistema (SKAIDRIS), kurioje visuomenė gali susipažinti deklaracijomis, kurias pateikė lobistai, įtakdariai teisėkūrai bei jų įtikinėjimą dėl teisės aktų patyrę asmenys, taip pat šioje sistemoje skelbiamai Lietuvoje registruotų lobistų bei įtakdarių teisėkūrai sąrašai.
• Pilietinės visuomenės kuriamos ir įgyvendinamos priemonės. Pavyzdžiui, 2008 metais Jungtinėje Karalystėje įkurtas Lobistinės veiklos skaidrumo aljansas (The Alliance for Lobbying Transparency). Siekdama daugiau skaidrumo lobistinėje veikloje ši organizacija veikia 3 kryptimis: 1) prižiūri lobistų registraciją bei vykdo jų veiklos monitoringą, 2) vykdo visų lobistų ir valstybinio sektoriaus atstovų susitikimų stebėseną, 3) teikia siūlymus ir rekomendacijas lobizmo etikos klausimais.