Pereiti prie turinio

Marina Ovsianikova

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Marina Ovsianikova
Gimė 1978 m. birželio 19 d. (46 metai)
Odesa, Ukrainos TSR
Vaikai du vaikai, 11 ir 17 metų amžiaus
Veikla Žurnalistė, redaktorė
Alma mater Kubanės valstybinis kūno kultūros, sporto ir turizmo universitetas
Rusijos prezidento nacionalinės ekonomikos ir viešojo administravimo akademija

Marina Ovsianikova (rus. Марина Овсянникова; g. 1978 m. birželio 19 d.) – Rusijos žurnalistė, buvusi Pirmojo kanalo darbuotoja.[1] Kanale nuo XXI a. 1-ojo deš. pradžios vedė vakaro naujienų laidą „Vremja“,[2] vėliau savo vaidmenį laidoje apibūdino kaip „Kremliaus propagandos skleidimą“.[3]

M. Ovsianikova pateko į tarptautinių žiniasklaidos priemonių antraštes po to, kai 2022 m. laidos „Vremja“ tiesioginės transliacijos metu iškėlė prieš 2022 m. Rusijos invaziją į Ukrainą nukreiptą plakatą, tuo pat metu balsu šaukdama jo turinį. Už tai ji buvo sulaikyta be teisės kreiptis į advokatą, nubausta 30 000 rublių (tuo metu 150 dolerių) bauda ir, vėliau, paleista.

Biografija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

M. Ovsianikova yra baigusi Kubanės valstybinį universitetą ir kurį laiką dirbo Kubanės regiono televizijoje.[4]

Gyvena Maskvos apylinkėse drauge su savo dviem[5] vaikais (17 ir 11 metų amžiaus)[6], išsiskyrusi (buvo ištekėjusi už Rusijos televizijos režisieriaus), protesto metu buvo 42 metų amžiaus.

Antikariniai protestai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Rusijos televizijos perduotas vaizdas, keletas sekundžių prieš nutrūkstant transliacijai

Karui ne. Sustabdykite karą, netikėkite propaganda, čia jums meluojama. Rusai prieš karą – orig. angl. No war rus. Остановите войну, не верьте пропаганде, здесь вам врут. angl. Russians against war

–plakato turinys

2022 m. kovo 14 d., tiesioginės transliacijos metu, už diktoriaus nugaros M. Ovsianikova iškėlė prieš Rusijos–Ukrainos karą nukreiptą plakatą, tuo pat metu balsu šaukdama jo turinį. Diktorė tuo metu toliau skaitė savo propagandinį tekstą, bet jau garsiai rėkdama, kad Marinos žodžius būtų sunkiau girdėti. Nors transliacija buvo nedelsiant sustabdyta, keletas sekundžių spėjo pasiekti eterį. Mergina dėvėjo Ukrainos vėliavos spalvų (mėlynos ir geltonos) karolius.[3][7]

OVD-Info žmogaus teisių gynimo grupei M. Ovsianikova taip pat pateikė iš anksto parengtą vaizdo įrašą, kuriame ji sako besigėdijanti savo darbo Rusijos televizijoje, kurios pagrindinis tikslas buvo „sėti Kremliaus propagandą“.

Už visus šiuos veiksmus pagal dabartinius Rusijos įstatymus gresia iki 15 metų kalėjimo, potencialiai gal ir daugiau. Tuo metu Rusijoje už prieškarinius protestus jau buvo suimta 15000 žmonių, įskaitant vaikus ir senyvo amžiaus žmones. Prancūzijos prezidentas E. Makronas pasiūlė politinį prieglobstį arba pačioje Prancūzijoje, arba jos ambasadoje Maskvoje.[8] Šio prieglobsčio televizijos žurnalistė atsisakė, teigdama esanti savo šalies patriotė ir nenorinti jos palikti.[9]. Šiuo metu žurnalistė nubausta tik 30000 rublių (apie 256 eurų) bauda už chuliganizmą.[5]

Tai buvo pirmas kartas, kuomet Rusijos žiniasklaida paskelbė Rusijos-Ukrainos karui kritišką informaciją.[7] Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis padėkojo dabar jau nušalintai Rusijos žiniasklaidos ekspertei už protestą.[10]

Vėliau M. Ovsianikova buvo išvykusi iš Rusijos ir tris mėnesius dirbo korespondente žurnalui „Die Welt“ Vokietijoje. Po to ji grįžo į Rusiją, kur prieš karą protestavo ir vėliau.[11] Nepaisant prezidento palaikymo, nemažai ukrainiečių (tame tarpe žurnalistai) visgi liko prieš ją nusiteikę priešiškai: negali atleisti daugelio metų darbo Rusijos propagandos sistemoje ir mano, jog protesto akcija to neatperka.[12][13][14]

Šaltiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ Shevchenko, Vitaliy (2022-03-15). „Ukraine war: Protester exposes cracks in Kremlin's war message“. BBC. Nuoroda tikrinta 2022-03-15.
  2. ↑ Sivtsova, Sasha; Reiter, Svetlana; Bashkirov, Semyon (2022-03-16). „'Everyone knows they're lying'“. Meduza. Vertė Rothrock, Kevin.
  3. ↑ 3,0 3,1 „Журналистка и выпускница КубГУ вышла с пацифистским плакатом во время прямого эфира новостей на Первом канале“. Юга.ру (rusų). Nuoroda tikrinta 2022-03-14.
  4. ↑ „"Don't be jealous!" Social networks assessed the act of Marina Ovsyannikova differently“. Novye Izvestia (anglų). 2022-03-15. Nuoroda tikrinta 2022-03-15.
  5. ↑ 5,0 5,1 Marina Ovsyannikova: Russian journalist fined after live broadcast protest. theguardian.com
  6. ↑ Позднева М. СМИ: Марину Овсянникову судят по административному делу // Dailystorm, 15.03.2022 dailystorm.ru
  7. ↑ 7,0 7,1 Pjotr Sauer. ‘They’re lying to you’: Russian TV employee interrupts news broadcast The Guardian, broadcast-marina-ovsyannikova
  8. ↑ France offers asylum to journalist who protested on Russian TV euractiv.com
  9. ↑ Russian journalist who staged anti-war TV protest quits job, but rejects French asylum offer. theguardian.com
  10. ↑ https://www.vg.no/nyheter/utenriks/i/wOmxdL/zelenskyj-naermer-oss-fred-for-ukraina. Verdens Gang. Nuoroda tikrinta 15 March 2022
  11. ↑ Moscow, Agence France-Presse in (2022-07-17). „Russian journalist who staged TV protest over Ukraine invasion briefly detained“. the Guardian (anglų). Nuoroda tikrinta 2022-07-18.
  12. ↑ „Protest w Berlinie: "Rosja już wiele razy pisała naszą historię"“. Deutsche Welle (lenkų). 2022-04-14. Nuoroda tikrinta 2022-04-21.
  13. ↑ „Marina Owsjannikowa wird Korrespondentin für WELT“. www.axelspringer.com (vokiečių). Nuoroda tikrinta 2022-04-21.
  14. ↑ Иванова, Александра (2022-04-13). С Первого канала – в Welt: что думают в ФРГ о карьере Овсянниковой. Deutsche Welle (rusų). Nuoroda tikrinta 2022-04-21.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Marina_Ovsianikova&oldid=7122773"