Mozilla Thunderbird
 Logotipas nuo 2023 m. | |
 Mozilla Thunderbird 115 ekrano nuotrauka | |
| Kūrėjas(-ai) |
|
|---|---|
| Išleista | 2003 m. liepos 28 d. |
| Stabili versija | 132.0.1[1] 
/ 2024-11-12 |
| Repozitorija | |
| Programavimo kalba(-os) | C, C++, JavaScript,[2] CSS,[3] Rust, XUL, XBL |
| Varikliai | Gecko, SpiderMonkey |
| Operacinė sistema | Windows 10 or later; macOS 10.15 or later; FreeBSD; Linux[4] |
| Dydis | 50 MB |
| Kalbos | 65 kalba(-ų)[5] |
Kalbų sąrašas Albanų, arabų, armėnų, astūrų, baskų, baltarusių, bretonų, bulgarų, katalonų, kinų, kroatų, čekų, danų, olandų, anglų, estų, suomių, prancūzų, fryzų, gėlų, galisų, vokiečių, graikų, hebrajų, vengrų, islandų, indoneziečių, airių, italų, japonų, kabilų, korėjiečių, lietuvių, žemutinių sorbų, norvegų, lenkų, portugalų, rumunų, romėnų, rusų, serbų, sinhalų, slovakų, slovėnų, ispanų, švedų, turkų, ukrainiečių, aukštutinių sorbų, vietnamiečių, valų. | |
| Tipas | Elektroninio pašto programa, naujienų agregatorius |
| Licencija | MPL-2.0[6] |
| Svetainė | www |
Mozilla Thunderbird (angl. Thunderbird – griausmo paukštis) – elektroninio pašto ir naujienų skaitymo programa, kilusi iš Mozilla Mail pašto programos, šią papildžius. Thunderbird el. pašto programą kuria tarptautinė korporacija Mozilla padedant daug mažesnių kompanijų ir tūkstančiams savanorių. Programa gali pasiekti laiškus POP ir IMAP protokolais.
Savybės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pagrindinės Mozilla Thunderbird el. pašto programos savybės:
- Palaikomi laiškai HTML formatu.
- Yra galimybė dirbti su keletu pašto dėžučių arba naujienų abonentų vienu metu.
- Laiškų paieška, filtravimas.
- Galima importuoti nustatymus, laiškus ar adresų knygas iš kitų el. pašto programų.
- Adresų knyga, darbo su LDAP katalogais ir adresų automatinio užbaigimo priemones.
- Daugiakalbiškumas – lietuviškos, rusiškos, UTF-8 ir kitos koduotės.
- Standartiškai nustatyta nevykdyti JavaScript ar VBScript, todėl nėra galimybės „užsikrėsti“ virusais vien peržiūrėjus laišką.
- Šlamšto (spam) valdymas. Į programą integruotas efektyvus šlamšto valdymo mechanizmas analizuoja gaunamus laiškus, aptinka įtartinus laiškus ir žymi juos kaip šlamštą. Šlamštas gali būti automatiškai šalinamas arba perkeliamas į nurodytą aplanką.
- Programos pritaikymas savo poreikiams. Galima keisti priemonių juostų struktūrą, rūšiuoti laiškus, rodyti tik tam tikros kategorijos laiškus, sudaryti rodomų laiškų kategorijas.
- Naujienos RSS formatu. Programoje galima užregistruoti svetainių RSS kanalus ir skaityti RSS kanalų pavidalu pateikiamą turinį – straipsnius, žurnalo įrašus ir kt. Šis turinys dinamiškai atnaujinamas ir pateikiamas laiškų pavidalu.
- Turi svarbias saugumą užtikrinančias savybes (S/MIME, skaitmeninis parašas, liudijimai, darbas su saugumo moduliais).
Dirba įvairiose operacinėse sistemose, palaiko XHTML, JavaScript, CSS. Turi įvairių priedų, temų, įdiegiamų į programą. Šiuo metu jau yra oficialus programos vertimas į lietuvių kalbą. Lietuviškoje programos versijoje numatytosiomis laiškų siuntimo ir skaitymo koduotėmis nustatytos Baltijos šalių koduotės.
Pirmoji versija 1.0 pasirodė 2004 m. lapkričio 9 d.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „Release Notes“ (anglų kalba). 12 lapkričio 2024. Nuoroda tikrinta 13 lapkričio 2024.
{{cite web}}: CS1 priežiūra: Neatpažinta kalba (link) - ↑ „Firefox's addons are written in JavaScript“. Rietta. Suarchyvuota iš originalo August 4, 2009. Nuoroda tikrinta December 19, 2009.
- ↑ „Firefox uses an "html.css" stylesheet for default rendering styles“. David Walsh. July 10, 2008. Nuoroda tikrinta December 19, 2009.
- ↑ „Thunderbird 128.0 System Requirements“. mozilla.org. Mozilla Messaging. Nuoroda tikrinta July 12, 2024.
- ↑ „Download a Thunderbird that SPEAKS YOUR LANGUAGE“. mozilla.com. Nuoroda tikrinta March 1, 2015.
- ↑ Mozilla Project Licensing Archyvuota kopija 2014-09-04 iš Wayback Machine projekto. Mozilla.org
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Mozilla Thunderbird svetainė
- Lietuviška Thunderbird svetainė Archyvuota kopija 2006-10-05 iš Wayback Machine projekto.
|
Šis straipsnis apie programinę įrangą yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |