Nikolajus Pirogovas

Nikolajus Pirogovas rus. Николай Иванович Пирогов
N. Pirogovo portretas, nutapytas Iljos Repino
Gimė	1810 m. lapkričio 25 d. Maskva Rusijos imperija
Mirė	1881 m. gruodžio 5 d. (71 metai) Vyšnios k. Podolsko gubernija, Rusijos imperija
Veikla	rusų karo lauko chirurgijos, topografinės anatomijos pradininkas, eterinės anestezijos pionierius, žymus pedagogas
Sritis	medicina, chirurgija, anatomija
Organizacijos	Dorpato universitetas
Alma mater	Maskvos universitetas
Žinomas (-a) už	karo lauko chirurgija
Žymūs apdovanojimai
Demidovo premija (1844, 1851 ir 1860 m.), Maskvos garbės pilietis
Vikiteka	Nikolajus Pirogovas

Nikolajus Ivanovičius Pirogovas (rus. Николай Иванович Пирогов; g. 1810 m. lapkričio 25 d. [pagal J.K.: lapkričio 13 d.] Maskvoje – m. 1881 m. gruodžio 5 d. [pagal J.K.: lapkričio 23 d.] Vyšnios kaime (dab. Vinicos miesto ribose), Podolsko gubernijoje, Rusijoje) – žymus rusų mokslininkas, gydytojas, pedagogas, visuomenės veikėjas, Peterburgo mokslų akademijos narys-korespondentas. Jis laikomas pradininku karo lauko chirurgijoje bei eterio panaudojime chirurgijoje karo mūšio sąlygomis 1847 m. N. Pirogovas išrado daugelį naujų chirurginių operacijų atlikimo metodų, pritaikė praktikoje savo sukurtus gipsinius įtvarus lūžusių kaulų gydymui. Jo vardas minimas greta labiausiai nusipelniusių Rusijos medicinos mokslui.

Biografija

2010 m. Rusijos banko jubiliejinė moneta

N. Pirogovas pradėjo studijuoti Maskvos universitete nuo 14 metų. Jį baigęs nuo 1828 iki 1832 m. studijavo Dorpato universitete. Vėliau tęsė studijas ir praktiką Berlyno ir Getingeno universitetuose.

Mokslinė veikla

Būdamas 25-rių, 1836 m. tapo Dorpato universiteto profesoriumi. Vykdė reikšmingus mokslo tiriamuosius darbus arterijų ir fascijų srityje. 1840 m. buvo paskirtas Sankt Peterburgo karo medicinos akademijos chirurgijos profesoriumi. N. Pirogovas šiuo laikotarpiu trejus metus tarnavo kariuomenėje. Jis pirmasis panaudojo eterį anestezijoje, nuo 1847 m. tyrinėjo cholerą, sudarė žymųjį žmogaus kūno anatominį atlasą „Топографическая анатомия, иллюстрированная разрезами, проведёнными через замороженное тело человека в трёх направлениях“, tris kartus tapo Demidovo premijos laureatu.

Savanoriška tremtis

1856 m. iš Krymo karo fronto grįžęs į Sankt Peterburgą, N. Pirogovas paliko Akademiją, nesutikdamas su valdžios vykdoma politika pedagogikos srityje. Jis savo straipsniuose pasisakė už neturtingų, kitataučių bei moterų švietimą, vaiko teises, vidurinių mokyklų vystymą, siekė panaikinti mokyklose kūno bausmes, tap pat nesutiko su ankstyva specializacija.

Jis buvo grįžęs į Krymą dirbti mokyklų administratoriumi. Po nesutarimų su Odesos generalgubernatoriumi 1858 m. persikėlė į Kijevą, o 1861 m., būdamas kūrybinių jėgų žydėjime, išvyko į vidurio Ukrainą – dvarą Vyšnios kaime netoli Vinicos, prarasdamas vastybinę tarnybą ir teisę į senatvės pensiją. Vyšnioje organizavo nemokamą ligoninę, teikė pagalbą vietos valstiečiams, trumpam išvykdamas į užsienį arba pakviestas Peterburgo universiteto skaityti paskaitų.

Karo praktika

Krymo kare N. Pirogovas panaudojo daugelį naujų instrumentų ir būdų kaulų lūžiams gydyti, galūnių amputacijai išvengti bei ją atlikti karo sąlygomis – dabar tai vadinama Pirogovo operacija. Taip pat organizavo medicinos tarnybą karo lauke mūšio sąlygomis. 1862 m. N. Pirogovas užsienyje gydė italų revoliucionierių Džiuzepę Garibaldį. Tuo metu N. Pirogovas jau buvo kelių užsienio akademijų nariu. Taip pat Raudonojo kryžiaus kvietimu 1870 m. buvo išvykęs į Prancūzijos-Prūsijos karo frontą. Jau būdamas garbaus amžiaus, 1877–1878 m. kelis mėnesius dirbo Rusijos-Turkijos karo fronte.

Mirtis ir balzamavimas

N. Pirogovo dvaras–muziejus

N. Pirogovas mirė Vyšnios dvare 1881 m. nuo vėžio, palikdamas priešmirtinį laišką su savo ligos diagnoze. Jo kūną balzamavo asmeninis gydytojas Davidas Vyvodcevas (Давид Ильич Выводцев) pagal savo išrastą metodą. Dvare buvo įrengtas mauzoliejus. 1920-jų metų pabaigoje N. Pirogovo mauzoliejus buvo apiplėštas. Antrojo pasaulinio karo metu sarkofagas, nors ir paslėptas po žeme, bet buvo sudaužytas ir išhermetizuotas, dėl ko palaikai patyrė nemažą žalą. Vėliau teko kūną rekonstruoti, pakartotinai balzamuojant .

Mokslininko atminimas saugomas įkurtame Vinicoje N. Pirogovo dvare-muziejuje. Sarkofagas su balzamuotu kūnu yra saugomas vietinėje stačiatikių cerkvėje ir prieinamas lankytojams. N. Pirogovo atminimas plačiai įamžintas ne tik Ukrainoje, Rusijoje, bet ir Estijoje, Bulgarijoje, Moldovoje.

Nuorodos

• Trumpa biografija
• Paskutiniai N. Pirogovo gyvenimo metai (rusų k.) Archyvuota kopija 2013-03-13 iš Wayback Machine projekto.
• Virtuli kelionė N. Pirogovo muziejuje Archyvuota kopija 2010-05-29 iš Wayback Machine projekto.