Pietų Barisano kalnų nacionalinis parkas
| Pietų Barisano kalnų nacionalinis parkas | |
|---|---|
| IUCN II kategorija (nacionalinis parkas) | |
| Vieta: | Sumatra,  Indonezija
|
  Pietų Barisano kalnų nacionalinis parkas | |
| Koordinatės: | 5°26′0″ p. pl. 104°20′0″ r. ilg. / 5.43333°š. pl. 104.33333°r. ilg. |
| Plotas: | 3568 km² |
| Įkurtas: | 1982 m. |
| Valdymas: | Indonezijos aplinkos ir miškų ūkio ministerija |
 UNESCO
|
(angl.) (pranc.): 1167 |
Pietų Barisano kalnų nacionalinis parkas[1] (indonez. Taman Nasional Bukit Barisan Selatan) – saugoma gamtos teritorija Indonezijoje, Sumatros salos pietryčiuose, ties Pietų Sumatros, Lampungo ir Bengkulu provincijų sandūra. Įsteigtas 1982 m., o 2004 m. paskelbtas pasaulio paveldo objektu (drauge su Leuserio kalno ir Kerinčio–Seblato nacionaliniais parkais).
Parkas apima Barisano kalnų pietrytinę dalį su Pulungo kalnu (1964 m). Didžiąją dalį parko dengia drėgnieji atogrąžų miškai, mangrovės. Tarp parko augalų – paprastoji nipa, asiūklinė kazuarina, azijinis raminas, pandanai, šorėjos, sparneniai, Arnoldo raflezija, gigantiškasis amorfofalas. Parke gyvena labai retų sumatrinių tigrų populiacija (~40 individų). Taip pat sutinkami sumatriniai dryžuotieji triušiai, sumatriniai (azijiniai) drambliai, baltaliemeniai tapyrai, malajiniai lokiai, sumatriniai raganosiai, siamangai, sumatriniai langūrai, mažieji elniukai, >300 paukščių rūšių.[2]
Parko gamtai pavojų kelia brakonieriavimas, neteisėtas miškų kirtimas, žemės ūkio plėtra, siekis per parką tiesti kelią. Dėl to 2011 m. parkas UNESCO įtrauktas į paveldo objektų pavojuje sąrašą.[3]
