Rio de Žaneiras

Rio de Žaneiras port. Rio de Janeiro

Miesto panorama ankstyvą rytą

Rio de Žaneiras 22°54′0″ p. pl. 43°15′0″ v. ilg. / 22.90000°š. pl. 43.25000°r. ilg. / 22.90000; 43.25000 (Rio de Žaneiras)

Laiko juosta: (UTC-3) ------ vasaros: (UTC-2)

Valstybė	Brazilija
Regionas	Brazilijos Pietryčių regionas
Valstija	Rio de Žaneiras (valstija)

Įkūrimo data	1565
meras	Eduardo Paes

Gyventojų (2016)	6 454 000
Plotas	1 221 km²
Tankumas (2016)	5 286 žm./km²
Altitudė	iki 1 021 m

Pašto kodas	20000-000
Tinklalapis	rio.rj.gov.br/
Vikiteka	Rio de Žaneiras

Rio de Žaneiras (port. Rio de Janeiro) – antrasis pagal dydį Brazilijos miestas (2022 m. gyveno 6,2 mln. gyventojų), Rio de Žaneiro valstijos sostinė. Iki 1960 m. balandžio 21 d. jis buvo Brazilijos sostinė.

Miestas žinomas savo paplūdimiais Kopakabana (Copacabana) ir Ipanema (Ipanema). Rio de Žaneiro mieste yra ir vienas seniausių Brazilijos nacionalinių parkų – Tižukos nacionalinis parkas. Jis laikomas didžiausiu urbanizuotoje teritorijoje esančiu pasaulio mišku – užima 39 km² plotą ir yra išsidėstęs tarp šiaurinės ir pietinės miesto dalies (šį titulą dalinasi su parku Johanesburge PAR).^[1] Dalis miesto yra įtraukta į Pasaulio paveldo sąrašą.^[2]

Miestas garsėja kiekvieną pavasarį vykstančiu sambos festivaliu, į kurį susirenka ne tik daug brazilų, bet ir turistų iš užsienio.

Ant Corcovado kalvos stovi 1931 m. pastatyta 38 metrų aukščio Kristaus skulptūra (Cristo Redentor; dizaino autorius Heitor da Silva Costa, skulptorius Paul Landowski).

Mieste yra trys pagrindiniai oro uostai – Rio de Žaneiro Galeano, Santos Dumont ir Žakarepagvos oro uostai.

Istorija

Prieš europiečių išsilaipinimą ir kolonijų įkūrimą Rio regione gyveno vietinės tupių, botokudų ir maksakalių tautos.^[3]

Europiečiai dabartinio miesto žemes pasiekė 1502 m. sausio 1 d. Portugalų ekspedicija, vadovaujama Gašparo de Lemošo Guanabaros įlanką klaidingai palaikė upės žiotimis ir vietovę pavadino Rio de Janeiro („sausio upė“). Tuo metu čia gyveno tupių, maškalių ir botokudų gentys. 1555 m. prancūzai įlankoje esančioje Vilganjono saloje įkūrė fortą ir siekė įsteigti koloniją (Antarktinę Prancūziją).

1565 m. kovo 1 d. portugalai įkūrė São Sebastião do Rio de Janeiro gyvenvietę. Pradžioje ją dažnai siaubė prancūzų piratai. XVII a. aplinkiniuose kalnuose radus aukso, Rio de Žaneiras tapo svarbiu jo eksporto uostu. Be to, čia intensyviai kūrėsi cukranendrių plantacijos. 1763 m. Brazilijos kolonijos sostinė perkelta iš Salvadoro į Rio de Žaneirą.^[4] Į miestą kėlėsi daug imigrantų iš Europos, buvo gabenami vergai iš Afrikos.

1822 m. Brazilijai paskelbus nepriklausomybę, Rio de Žaneiras išliko jos sostine. XX a. miestas sparčiai plėtėsi, prie to prisidėjo naujos tiltų, tunelių, kelių statybos technologijos. Tačiau dėl sudėtingo miesto išplanavimo ir perdidelės socioekonominės santalkos šiame regione, 1960 m. šalies sostinė perkelta į Braziliją. 1960–1975 m. Rio de Žaneiras sudarė atskirą Guanabaros valstiją, bet vėliau sujungtas su Rio de Žaneiro valstija ir tapo jos sostine (vietoje Niterojaus).

Priemiesčiai

Netoli Rio de Žaneiro yra ir kiti miestai – Duke de Kašijasas (Duque de Caxias), Nova Iguasu (Nova Iguaçu), Keimadosas (Queimados) ir San Gonsalas (São Gonçalo), sudarantys metropolinį Rio de Žaneiro regioną. Šiame regione gyvena 12,98 mln. gyventojų (2016 m.) 2020 km² plote. Miestą supa dideli favelų kvartalai. 2010 m. surašymo duomenimis, Rio de Žaneiro 763 favelose gyvena daugiau nei 1,5 mln. gyventojų, daugiau gyventojų nei bet kuriame kitame Brazilijos mieste.^[5] Nors didžiausiame Brazilijos mieste San Paule favelų ir daugiau (1020), proporcionaliai favelų gyventojų ten yra mažiau.

Už 420 km nuo miesto yra San Paulas, didžiausias Pietų Amerikos miestas, su Rio de Žaneiru sujungtas Presidente Dutra (taip pat žinomo kaip Via Dutra) greitkeliu. Palei šį greitkelį esantis regionas nuo 6-ojo dešimtmečio yra tapęs svarbia pramonės ašimi.

Ekonomika

Rio de Žaneire yra svarbus jūrų uostas ir antrasis pagal dydį tarptautinis oro uostas Tom Jobim. Rio de Žaneiras yra svarbus komercijos ir daugelio pramonės šakų centras, iš kurių svarbiausios tekstilės, maisto, chemijos pramonės šakos ir metalurgija. Pramonė daugiausia išsidėsčiusi miesto šiauriniuose ir vakariniuose priemiesčiuose. Kampo Grandės (Campo Grande) priemiestyje yra nedidelis žemės ūkio gamybos rajonas, kuriame auginami vaisiai ir daržovės.

Kultūra

Rio de Žaneiras laikomas pagrindiniu šalies kultūros židiniu. Mieste gausu tiek XVI a.-XIX a. menančios sakralinės, tiek modernios XX a. ir XXI a. architektūros statinių. Pastebima anglų, portugalų ir prancūzų architektūros įtaka. 1810 m. įsteigta Brazilijos nacionalinė biblioteka yra viena didžiausių pasaulyje ir pati didžiausia tarp visų Lotynų Amerikos valstybių.^[6]

2013 m. vasarą mieste vyko Pasaulio jaunimo dienos.

Sportas

Rio de Žaneire 1950 m. vyko IV pasaulio futbolo čempionatas. 2014 m. Brazilijoje vyko XX pasaulio futbolo čempionatas, o miesto Marakanos stadione vyko finalinės rungtynės.

2016 m. mieste vyko XXXI vasaros olimpinės žaidynės ir paralimpinės žaidynės.

Mieste labiausiai mėgstamas futbolas. Rio de Žaneire yra net penkios aukščiausio lygio futbolo komandos – America Football Club, Botafogo de Futebol e Regatas, Fluminense Football Club, Club de Regatas Vasco da Gama ir Clube de Regatas do Flamengo.

Mieste kiekvieną pavasarį vyksta teniso turnyrai Rio čempionų taurė.

Šaltiniai

↑ Katlego Disemelo (2013-05-23). „Is Johannesburg the world’s largest man-made forest? The claim is a myth“. Africa Check. Nuoroda tikrinta 2013-09-30.
↑ „Rio de Janeiro: Carioca Landscapes between the Mountain and the Sea“. UNESCO. 2012-07-01. Suarchyvuota iš originalo 2022-07-07. Nuoroda tikrinta 2012-07-01.
↑ Zimring, Carl A. (27 February 2012). Encyclopedia of Consumption and Waste: The Social Science of Garbage. SAGE Publications. ISBN 9781506338279. Suarchyvuota iš originalo 2023-10-02. Nuoroda tikrinta 2016-09-23.
↑ Alex Robinson; Gardenia Robinson (2014). Rio de Janeiro Footprint Focus Guide: Includes Maracana Stadium, Copacabana, Paraty, Ilha Grande, Ipanema. Footprint Travel Guides. p. 28. ISBN 978-1-909268-88-3. Suarchyvuota iš originalo 2023-10-02. Nuoroda tikrinta 2015-11-09.
↑ „Rio é a cidade com maior população em favelas do Brasil“. O Globo (Brazilijos portugalų). 2011-12-21. Suarchyvuotas originalas 2017-08-04. Nuoroda tikrinta 2017-08-04.
↑ „National Library of Rio de Janeiro“. Rio-de-janeiro.info. Suarchyvuotas originalas 2010-08-30. Nuoroda tikrinta 2010-04-17.

Nuorodos

Rio de Žaneiro dangoraižių diagrama

[1] Katlego Disemelo (2013-05-23). „Is Johannesburg the world’s largest man-made forest? The claim is a myth“. Africa Check. Nuoroda tikrinta 2013-09-30.

[2] „Rio de Janeiro: Carioca Landscapes between the Mountain and the Sea“. UNESCO. 2012-07-01. Suarchyvuota iš originalo 2022-07-07. Nuoroda tikrinta 2012-07-01.

[3] Zimring, Carl A. (27 February 2012). Encyclopedia of Consumption and Waste: The Social Science of Garbage. SAGE Publications. ISBN 9781506338279. Suarchyvuota iš originalo 2023-10-02. Nuoroda tikrinta 2016-09-23.

[4] Alex Robinson; Gardenia Robinson (2014). Rio de Janeiro Footprint Focus Guide: Includes Maracana Stadium, Copacabana, Paraty, Ilha Grande, Ipanema. Footprint Travel Guides. p. 28. ISBN 978-1-909268-88-3. Suarchyvuota iš originalo 2023-10-02. Nuoroda tikrinta 2015-11-09.

[5] „Rio é a cidade com maior população em favelas do Brasil“. O Globo (Brazilijos portugalų). 2011-12-21. Suarchyvuotas originalas 2017-08-04. Nuoroda tikrinta 2017-08-04.

[6] „National Library of Rio de Janeiro“. Rio-de-janeiro.info. Suarchyvuotas originalas 2010-08-30. Nuoroda tikrinta 2010-04-17.

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]