Valentina Matvijenko

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Valentina Matvijenko
Valentina Matvijenko
Gimė	1949 m. balandžio 7 d. Šepetivka, Chmelnyckio sritis, Ukrainos TSR, TSRS
Tautybė	ukrainietė
Sutuoktinis (-ė)	Vladimiras Matvijenko
Vaikai	Sergejus Matvijenko
Veikla	Rusijos politikė, valstybės veikėja,diplomatė
Pareigos	Rusijos Federacijos tarybos pirmininkė
Partija	„Vieningoji Rusija“
Alma mater	Leningrado chemijos-farmacijos institutas
Žymūs apdovanojimai
Ordinas Už nuopelnus Tėvynei, Garbės ordinas, Darbo raudonosios vėliavos ordinas, Garbės ženklo ordinas
Vikiteka	Valentina Matvijenko
Parašas

Valentina Ivanovna Matvijenko (rus. Валентина Ивановна Матвиенкo; g. 1949 m. balandžio 7 d. Šepetivkoje, Ukrainos TSR) – Rusijos politikė, diplomatė, valstybės veikėja. Rusijos Federacijos tarybos pirmininkė (nuo 2011 m. rugsėjo mėn.), „Vieningosios Rusijos“ tarybos biuro narė.

Biografija

V. Matvijenko (merg. Tiutina, Тю́тина) 1967 m. su pagyrimu baigė Čerkasų medicinos mokyklą, 1972 m. – Leningrado chemijos-farmacijos institutą. 1985 m. – Visuomenės mokslų akademiją prie TSKP CK. Moka ukrainiečių, vokiečių, anglų ir graikų kalbas.

Po instituto baigimo pradėjo dirbti komjaunimo valdymo struktūrose, sparčiai kilo karjeros laiptais, 1981–1984 m. buvo VLKJS Leningrado srities komiteto pirmoji sekretorė, 1984–1986 m. – TSKP Leningrado Krasnogvardejsko rajono komiteto pirmoji sekretorė. Vėliau paskirta Leningrado miesto vykdomojo komiteto pirmininko pavaduoja, kuravo švietimo ir kultūros klausimus.

1989 m. išrinkta TSRS liaudies deputate nuo TSRS moterų sąjungos, vadovavo TSRS Aukščiausiosios Tarybos moterų, šeimos, motinystės ir vaikų reikalų komitetui, buvo TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo narė.

1991 m. paskirta TSRS ambasadore Maltoje (1992–1994 m. – Rusijos ambasadorė). Vėliau dirbo Rusijos URM, o 1997 m. paskirta Rusijos ambasadore Graikijoje.

1998 m. Rusijos ekonominės krizės metu formuojant J. Primakovo vyriausybę, V. Matvijenko paskirta vicepremjere, atsakinga už socialinį bloką. Šiose pareigose ji dirbo ir S. Stepašino, V. Putino bei M. Kasjanovo vyriausybėse.

2003 m. kovo mėn. paskirta Rusijos prezidento įgaliotaja atstove Šiaurės Vakarų federalinėje apygardoje.

2003 m. rudenį vykusių neeilinių Sankt Peterburgo gubernatoriaus rinkimų antrame ture laimėjo, surinkusi 63,12 % balsų. 2006 m. Rusijoje įvedus gubernatorių skyrimo (ne visuotinio rinkimo) tvarką, atsistatydino savo noru. Prezidentas V. Putinas ją iškart paskyrė gubernatore naujai kadencijai.

2011 m. rugpjūčio mėn. V. Matvijenko sudėtingos schemos būdu tapo Rusijos Federacijos tarybos nare nuo Sankt Peterburgo, o rugsėjo 21 d. 140-čiai senatorių balsavus „už“ ir vienam susilaikius, išrinkta Rusijos Federacijos Federalinio susirinkimo Federacijos tarybos (aukštųjų parlamento rūmų) pirmininke (pirmoji moteris Rusijos istorijoje užėmusi šias pareigas).

Pagal užimamas pareigas V. Matvijenko nuo 2011 m. rugsėjo mėn. yra Rusijos Saugumo tarybos, nuo 2012 m. liepos mėn. – Valstybės tarybos narė.

Papildoma informacija

• Po Krymo aneksijos V. Matvijenkai taikomos JAV, ES, Šveicarijos ir Australijos sankcijos.
• Ji – pilna ordino „Už nuopelnus Tėvynei“ kavalierė (tokių žmonių Rusijoje tik 32).
• K. Prunskienės prašymu V. Matvijenko 2010–2012 m. užėmė Baltijos moterų krepšinio lygos prezidentės pareigas.

Politinis postas
Prieš tai: Sergejus Mironovas	Rusijos Federacijos tarybos pirmininkė nuo 2011 m. rugsėjo 21 d.	Po to: -
Prieš tai: Vladimiras Jakovlevas	Sankt Peterburgo gubernatorė 2003 - 2011 m.	Po to: Georgijus Poltavčenka
Prieš tai: Viktoras Čerkesovas	Rusijos Federacijos prezidento įgaliotoji atstovė šiaurės vakarų federalinėje apygardoje 2013 m. kovo - rugsėjo mėn.	Po to: Ilja Klebanovas