Velodromas
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Velodromas – sporto arena arba stadionas, skirtas dviračių treko varžyboms.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pirmieji velodromai pradėti statyti XIX a. viduryje. Dažniausiai statyti šalia lengvosios atletikos stadionų. Dėl standartizacijos stokos visi pirmieji velodromai skiriasi savo išmatavimais ir posūkiais. XIX a. pabaigoje pradėti statyti ir pirmieji uždarų patalpų velodromai su medinėmis grindimis. Velodromai naudojami ir nuo pirmųjų 1896 m. olimpinių žaidynių.
Šiuolaikinis velodromas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Dabartinės dviračių varžybos nebevykdomos velodromų stadionuose ir persikėlė į uždarų patalpų velodromus-arenas. Standartine trasa tapo 250 m pailgo ovalo formos takelis su 180 laipsnių posūkiais galuose. Trasos grindinys – medinis. Takelis žymimas keturiomis linijomis: storąją mėlyną (apšilimo vieta, leidžiama važiuoti kai kuriose rungtyse), juoda linija (treko išmatavimo skaičiavimo linija), raudona linija (sprinto linija, optimaliausio greičio ruožas tarp juodos ir raudonos linijų), bei plonoji mėlyna linija (stajerių linija, naudojama kai kuriose rungtyse).
Lietuvoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1979 m. Klaipėdoje atidarytas atviras velodromas. 2008 m. Panevėžyje atidarytas pirmasis Baltijos šalyse uždarų patalpų velodromas – Cido arena. 2012 m. jame surengtas Europos treko čempionatas.