William Herschel
William Herschel | |
---|---|
Gimė | 1738 m. lapkričio 15 d. Hanoveryje, Vokietija |
Mirė | 1822 m. rugpjūčio 25 d. (83 metai) |
Veikla | vokiečių kilmės anglų astronomas, žvaigždžių astronomijos pradininkas. |
Vikiteka | William Herschel |
Parašas | |
Viljamas Heršelis (angl. William Herschel; pilnas vardas Friedrich Wilhelm Herschel, vėliau pasikeitė į Frederick William Herschel, 1738 m. lapkričio 15 d. Hanoveryje, Vokietija – 1822 m. rugpjūčio 25 d.) – vokiečių kilmės anglų astronomas, žvaigždžių astronomijos pradininkas.
Jis buvo Londono karališkosios draugijos narys (nuo 1781 m.).
V. Heršelis 1766 m. pradėjo šlifuoti teleskopų metalinius veidrodžius, pagamino jų virš 400; jo didžiausias teleskopas buvo 1,22 m skersmens ir 11,9 m židinio nuotolio (1789).[1]
V. Heršelis savo teleskopu 1781 m. kovo 13 d. atrado septintąją Saulės sistemos planetą – Uraną. Jis atrado 2 Urano palydovus (1787), 2 Saturno palydovus (1789), išmatavo Saturno ir jo žiedų sukimosi periodą (1790). Astronomas atrado Marso poliarinių kepurių sezoninius dydžių pasikeitimus. Londono Karališkoji draugija Heršelį apdovanojo aukso medaliu už Urano planetos atradimą. 1783 m. jis palyginęs 13 žvaigždžių savuosius judėjimus, nustatė, kad Saulė su planetomis kosmoso erdvėje juda Heraklio žvaigždyno link.
Heršelis pirmasis 1784 m. nustatė plokščią mūsų Galaktikos formą. Jis netgi Galaktikos formą palygino su girnų akmeniu. Jis padarė išvadą, kad galaktika yra viena žvaigždžių „salų“ Visatoje. Bet vis dėl Heršelis Saulę laikė esant Galaktikos centre. Šiais darbais jis pradėjo žvaigždžių statistiką.
1791 Heršelis sukūrė žvaigždžių ir jų spiečių sutankėjimo iš difuzinės medžiagos, veikiant gravitacijai, hipotezę. Astronomas atrado virš 2500 naujų galaktikų (tada buvo vadinami ūkais) ir žvaigždžių spiečiais, ir sudarė jų katalogus (1786, 1789, 1802). Atrado planetiškuosius ūkus (1791). Jis nustatė, kad galaktikos telkiasi į milžiniškas sistemas, tarp kurių išskyrė superspiečių Berenikės Garbanų žvaigždyne. 1803 m. jis manė, kad daugelis optinių dvinarių žvaigždžių yra fizikinės sistemos, ir sudarė tris fizikinių dvinarių žvaigždžių (virš 800) katalogus. Heršelis tirdamas Saulės spektrą, 1800 m. atrado infraraudonuosius spindulius.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „HERŠELIS, Viljamas“. Suarchyvuota iš originalo 2014-05-04. Nuoroda tikrinta 2014-05-04.