01 Lab (9) - Merged
01 Lab (9) - Merged
01 Lab (9) - Merged
1 laboratorinis darbas
Kaunas
2021
2
1 laboratorinis darbas
a) b) c)
2 pav.
Be vielinių, naudojami folijos tenzorezistoriai, kurių gardelė išėsdinta iš metalo folijos ant
plastmasinės plėvelės pagrindo. 2 pav. pavaizduota: a - paprastas vienaašis tenzorezistorius,
matuojantis tempimo deformaciją, b - specialus tenzorezistorius sukamo veleno deformacijai matuoti,
c - specialus tenzorezistorius, klijuojamas ant apskritos membranos slėgiui matuoti.
Puslaidininkinių tenzorezistorių jautrusis elementas yra puslaidininkio strypelis, priklijuotas
prie pagrindo.
Tenzorezistoriaus jautris ST visuomet šiek tiek skiriasi nuo jo jautriojo elemento medžiagos
tenzojautrio Sm, nes jautriui ST turi įtakos tenzorezistoriaus konstrukcija, aplinkos sąlygos, klijavimo
technologija ir kiti veiksniai. Tiksliau tenzorezistoriaus jautris nustatomas eksperimentiškai bandant
kelis tenzorezistorius. Laboratoriniame stende naudojamų folijos tenzorezistorių jautris ST 2,4. Be
jautrio, svarbios tenzorezistorių charakteristikos yra bazės ilgis lb, nominalioji varža RT0, varžos
temperatūrinis koeficientas, izoliacijos varža, valkšnumas ir histerezė, skersinis jautris.
2. Laboratorinis stendas
F F
a = 34 l = 80 a = 34
Fa Fa
a)
q = 75 q= 75
Q
s = 90
v = 270
b)
3 pav.
Iš elektrotechnikos kurso žinome, kad tokio tiltelio srovė, tekanti matavimo įstrižaine ir
galvanometru, apskaičiuojama pagal formulę
R1R4 R2 R3
I g Um . (5)
Rg R1 R2 R3 R4 R1 R2 R3 R4 R3 R4 R1R2
Laboratoriniame stende RT1 ir RT2 yra tenzorezistorių varžos. Kai spyruoklė apkraunama, viršutinis
tenzorezistorius tempiamas, jo varža padidėja RT1 = RT10 + RT, o apatinis tenzorezistorius
gniuždomas ir jo varža tokiu pat dydžiu sumažėja: RT2 = RT20 - RT. Įrašę šias varžų išraiškas į (5)
formulę ir suprastinę, gauname:
R
Ig Um . (6)
RT 0 2 Rg R RT 0
Šioje formulėje santykinį tenzorezistoriaus varžos pokytį išreiškę deformacija pagal (4)
formulę, galutinai gauname:
ST
I g Um . (7)
2 Rg R RT 0
Ši formulė susieja galvanometro srovę su sijos deformacija, kurią išreiškę jėga pagal (3)
formulę, galime rasti jėgos F ir srovės Ig sąryšį. Reikia turėti galvoje, kad jėga F nelygi krūvio svorio
jėgai Q. Šių jėgų tarpusavio sąryšį nustatyti paliekame darbo atlikėjui.
5
3.Darbo tikslas
Susipažinkite su tenzorezistorių
RT1 veikimo principu ir konstrukcijomis,
RT2 Ig
laboratorinio stendo veikimu,
apskaičiuokite vieno krūvio masę,
Im Um sudarykite galvanometro srovės
priklausomybės nuo veikiančios jėgos
grafiką.
Rg 4.Darbo eiga
R3
R4 4.1.Nustatykite 1 – ojo maitinimo
šaltinio (lemputės) įtampą 5,5 V; 0,5 A;
2 – ojo maitinimo šaltinio (tiltelio) įtampą
1,45 V; 0,02 A.
4.2.Įjunkite abu maitinimo šaltinius į
4 pav.
tinklą, įjunkite tinklo jungiklius.
4.3.Nuleiskite stendo aretyro
rankenėlę ir užrašykite pradinį galvanometro rodmenį.
4.4.Pakelkite aretyro rankenėlę, uždėkite ant krovinio lėkštelės vieną krūvį ir nuleiskite
aretyro rankenėlę. Užrašykite galvanometro rodmenį.
4.5.Pakartokite 4.4 punkto veiksmus, dėdami du, tris ir t. t. krūvius, kol galvanometro rodyklė
priartės prie prietaiso skalės ribos.
4.6.Nubraižykite galvanometro srovės, kaip krūvių skaičiaus funkcijos, grafiką.
4.7.Išveskite formulę, susiejančią galvanometro srovę su krūvių sunkio jėga Q. Nustatykite
vieno krūvio sunkio jėgą ir masę (skaičiuojant galima imti bet kurį krūvių skaičių, bet galvanometro
srovė turi atitikti pasirinktą krūvių skaičių).
4.8.Nubraižykite galvanometro srovės, kaip lėkštelę veikiančios jėgos, funkcijos grafiką
(matavimo sistemos keitimo funkciją).
4.9.Nustatykite matavimo sistemos jautrį (A/N) ir apskaičiuokite jos keitimo funkcijos
netiesiškumą nuošimčiais.
4.10.Apiforminkite laboratorinio darbo ataskaitą.
Literatūra
Ataskaitos forma
1 laboratorinis darbas
2. Matavimų rezultatai.
Krūvių
0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10
skaičius i
Galvanometro
rodmenys
Galvanometro
srovė, A
jautris S = …….
7.Išvados:
KTU
INŽINERINĖS MECHANIKOS KATEDRA
3 laboratorinis darbas
Kaunas
2021
2
3 laboratorinis darbas
Talpiniai jutikliai plačiai naudojami kietų kūnų poslinkių, skysčio lygio matuokliuose,
manometruose ir kituose mechaninių dydžių matuokliuose.
Talpinis jutiklis – tai elektrinis kondensatorius,
kurio talpa gali kisti, kintant atstumui tarp elektrodų,
elektrodų sanklotos plotui arba terpės tarp elektrodų
dielektrinei skvarbai. Iš fizikos žinome, kad plokščiojo
kondensatoriaus talpa apskaičiuojama pagal formulę
A
C 0 , (1)
d
čia 0 – vakuumo dielektrinė konstanta (8,85·10-12 F/m);
- terpės tarp elektrodų santykinė dielektrinė skvarba;
L A – elektrodų perdengimo plotas, m2;
d – atstumas tarp elektrodų, m.
Pagal konstrukciją talpiniai jutikliai skirstomi į
plokščiuosius, bendraašius (cilindrinius), strypinius ir pan.
x Šiame darbe naudojamas bendraašis jutiklis, kurio talpa
apskaičiuojama taip:
2 0 al x L x or
Ck ; (2)
D
ln
d
čia D, d, L - jutiklio matmenys (1 pav.); x – alyvos lygis
jutiklyje; al, or – atitinkamai alyvos ir oro dielektrinė
d skvarba.
Talpiniai jutikliai dažniausiai dirba silpnuose
D elektromagnetiniuose laukuose. Tokių laukų aplinka
apibūdinama dviem parametrais: dielektrine skvarba ir
1 pav. dielektrinių nuostolių kampu (elektriniu laidumu G).
Visi dielektrikai skirstomi į polinius, silpnus
polinius ir nepolinius. Poliniai (vanduo, metilo, etilo
spiritas, acetonas ir kt.) turi didelį specifinį laidumą, jų dideli elektriniai nuostoliai, dielektrinė
skvarba > 12. Silpnų polinių dielektrikų 3 6. Nepoliniams dielektrikams (augalinei ir
mineralinei alyvai, žibalui ir pan.) būdingos geros elektros izoliacinės savybes ir nedidelė dielektrinė
skvarba ( 3).
Talpiniai lygio jutikliai [1] būna analoginiai (2 pav., a) ir diskretiniai (2 pav., b). Svarbiausi
jų elementai yra kondensatorius- lygio jutiklis 1, sumontuotas rezervuare 3, ir elektrinė grandinė bei
antrinis matavimo prietaisas 2.
Tokie matuokliai turi trūkumų. Vienas iš jų – maža naudingoji talpa ( neviršija kelių dešimčių
pikofaradų metrui). Todėl juos jungiant prie matavimo prietaisų reikia mažinti jungiamųjų kabelių
ilgį (standartinių kabelių talpa – 50...100 pF/m). Kitas trūkumas – gana didelė temperatūrinė paklaida.
Šias paklaidas galima sumažinti automatine temperatūros kompensacija (3 pav.). Šiuo atveju jutiklį
sudaro ekranuotas dvigyslis kabelis, kurio šarvas (ekranas) padalytas į tris viena nuo kitos izoliuotas
sekcijas 1, 2 ir 3. Antroji sekcija yra darbinė, o pirmoji ir trečioji - kompensacinės. Rezervuaro 4
3
sienelė yra kiekvieno iš šių trijų jutiklių antrasis elektrodas. Tokių matuoklių matavimo ruožas 0 ...
10 000 mm, o paklaida neviršija 0,3 %.
Talpinių matuoklių antriniai prietaisai paprastai yra specialūs nesubalansuoti kintamosios
srovės tilteliai.
1
2
a) b)
2 pav.
Į
matavimo 3. Talpos matavimas tilteliu E7 – 11
grandinę
Universaliuoju E7 – 11 tilteliu galima matuoti
5 1 įvairių elektros grandinių elementų induktyvumą,
talpą, aktyviąją varžą, nuostolių kampo tangentą,
elektros grandinės kokybę.
2 Pagal veikimo principą tai yra kintamosios
srovės tiltelis, maitinamas iš prietaise esančio šaltinio
4 100, 1000 Hz kintamąja arba nuolatine srove.
Maitinant 1 kHz srove, matuojamos talpos ruože nuo
0,5 pF iki 100 F.
3 Tokio prietaiso santykinė leidžiamoji paklaida
matuojant talpą, kai Q < 1, išreiškiama formule
20 1
1 %; (3)
C Q
čia C – matuojamoji talpa, pF; Q – grandinės kokybė.
Tiltelio valdymo įtaisai išdėstyti priekiniame
3 pav. prietaiso skyde (4 pav.). Jų paskirtis tokia:
1 - indikacijos lemputė, užsideganti įjungus prietaisą;
2 - jungiklis, kuriuo prietaisas perjungiamas matuoti reikiamam dydžiui – induktyvumui, talpai,
varžai kintamąja arba nuolatine srove;
3 - jungiklis „Ruožas“, kuriuo įjungiamas reikiamas matuojamojo dydžio ruožas;
4 - rodyklinis tiltelio balanso indikatorius;
5 - mygtukas reikiamam ruožui parinkti;
6 - maitinimo tinklo jungiklis;
4
4 pav.
Pradedant matuoti, pirmiausiai įjungiamas tinklo jungiklis 6 (4 pav.). Tuomet turi užsidegti
signalinė lemputė 1. Talpinio lygio jutiklio kabelis sujungiamas su prietaiso įėjimo kabeliu. Jungiklis
2 nustatomas į padėtį „C“, jungiklis 8 - į padėtį „tg “, jungiklis 9 - į padėtį „1000 Hz“, jungiklis 3 -
į padėtį „1 nF“. Rankenėlę „Jautris“ 11 reikia nustatyti į tokią padėtį, kad indikatoriaus 5 rodyklė būtų
maždaug ties dešinės skalės dalies viduriu.
Matuojant reikia kaip galimai tiksliau subalansuoti tiltelį rankenėlėmis 10 ir 7, kuriomis
keičiama talpinė tiltelio peties varža. Rankenėlės nustatomos į tokią padėtį, kad indikatoriaus 5
rodyklė būtų kuo arčiau nulinės žymės. Tai lengviau padaryti padidinus jautrį rankenėle 11. Šie
veiksmai kartojami kelis kartus kol tiltelis bus geriausiai subalansuotas.
Paskui nustatomas talpos dydis pagal rodmenų įtaisą 4. Skaitmenys abiejose skalėse
traktuojami kaip vienas skaičius. Šis skaičius padauginamas iš ruožo vertės (nagrinėjamu atveju iš 1
nF = 1000 pF).
4. Darbo tikslas
5. Darbo eiga
5.1. Įjunkite prietaisą E7 –11 į tinklą ir įjunkite tinklo jungiklį. Prietaiso įšilimo trukmė 15
min.
5.2. Sukdami rantytą jutiklio pakėlimo įtaiso veržlę, nustatykite jutiklį į padėtį, kai jutiklis
apsemtas iki pirmojo brūkšnio. Išmatuokite pradinę talpą Cpr.
5
5.3. Nuleiskite jutiklį, kol skysčio lygis pasieks antrąjį brūkšnį, ir išmatuokite talpą C1. Šiuos
veiksmus kartokite, kol pasieksite aukščiausią brūkšnį. Atstumas tarp gretimų brūkšnių -10 mm.
5.4. Iškelkite jutiklį iš skysčio, palaukite minutę, kol skystis ištekės iš jutiklio vamzdelio, ir,
nuosekliai jį leisdami, vėl pakartokite bandymą, t. y. gaukite antrąją Ci verčių seriją. Išveskite abiejų
serijų atitinkamų Ci verčių vidurkius.
5.5. Nubraižykite eksperimentinę priklausomybę tarp skysčio lygio x ir talpos C(x). Čia reikia
pažymėti, kad tilteliu išmatuojama ne tik jutiklio talpa Ck (pagal (2) formulę), bet ir visa talpa,
įskaitant jungiamųjų kabelių ir gnybtų talpą C0. Ši talpa
2 0 al x L x or
C x C0 Ck C0 . (4)
D
ln
d
Matematiškai x atžvilgiu - tai tiesės lygtis
C x ax b ; (5)
čia
2 0 al or
a , (6)
D
ln
d
o
2 0 or L
C pr b C0 . (7)
D
ln
d
Kadangi eksperimento rezultatai yra su paklaidomis, apibendrintą grafiką nubraižykite,
apdoroję matavimo rezultatus mažiausių kvadratų metodu, kaip nurodyta mokymo priemonėje [2].
Koeficientas a apskaičiuojamas pagal formulę
n xi Ci xi Ci
a i i i
2
, (8)
n x xi 2
i
i i
o koeficientas b - pagal formulę
x C x x C
2
i i i i i
b i i
2
. i i
(9)
n xi2 xi
i i
Žinant koeficientus a ir b pagal (5) formulę galima apskaičiuoti teorines (skaičiuojamąsias)
talpų vertes Cti, esant žinomiems xi. Jos šiek tiek skiriasi nuo išmatuotų Ci. Dėl matavimo duomenų
sklaidos taškai Ci, skirtingai nuo Cti, nėra tiksliai vienoje tiesėje, todėl skirtumai Ci = Ci - Cti nusako
matavimo duomenų apdorojimo tikslumą. Tikslumo rodiklis yra vidutinis kvadratinis nuokrypis
C i
2
sC i
. (10)
n 1
Laikant , kad sklaidos dėsnis yra normalusis, eksperimentiniai taškai nubrėžtos tiesės atžvilgiu
su 95% tikimybe išsisklaidę 2sC juostoje.
5.6. Apskaičiuokite vidinio jutiklio elektrodo skersmenį d. Laboratorinio stendo jutiklio išorinio
elektrodo skersmuo D = 12,5 mm, ilgis L = 120 mm, alyvos dielektrinė skvarba al = 2,3, oro
6
dielektrinė skvarba or 1. Žinodami a, iš (6) formulės raskite d. Žinodami Cpr, iš (7) formulės raskite
C0. Visi dydžiai įrašomi SI vienetais.
Literatūra
Kontroliniai klausimai
Ataskaitos forma
3 laboratorinis darbas
2. Matavimų rezultatai
Alyvos lygis, mm 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90
Talpa, pF (1 ser.)
Talpa, pF (2 ser.)
Talpa, pF (vid.)
3. Skaičiavimų rezultatai
a= ; b= ;C= .
d= ; C0 = .
6.Išvados
KTU
INŽINERINĖS MECHANIKOS KATEDRA
8 laboratorinis darbas
Kaunas
2021
2
8 laboratorinis darbas
1.Teorinės žinios
Veikiant tą pačią plokštelę jėga išilgai Y ašies (tiesioginis skersinis pjezoefektas), krūviai taip pat
atsiranda ant sienų, statmenų X ašiai (1 pav., c), bet jų dydis jau priklauso nuo plokštelės matmenų, o
ženklai yra priešingi negu esant išilginiam pjezoefektui:
A
q1 d1 x Fy , (2)
Ay
čia Ax ir Ay –plokštelės sienų, statmenų atitinkamai X ir Y ašims, plotai. Tinkamai parenkant santykį Ax/Ay,
galima padidinti jutiklio jautrį.
Pjezoelektriniais jutikliais galima matuoti greitai besikeičiančius slėgius, jėgas, virpesių
pagreičius, greičius ir poslinkius.
Tiesiogiai pjezoelementas gali matuoti tik slėgį arba jėgą, todėl pagreičiams matuoti dažniausiai
panaudojama inercinė masė 1, priklijuota prie pjezoelemento 2 (2 pav., a). Judant masei su pagreičiu
pagal antrąjį Niutono dėsnį atsiranda jėga, gniuždanti arba tempianti pjezoelementą, o dėl to atsiranda
krūviai. Kadangi tempimo jėgą klijais pjezoelementui sunku perduoti, dažnai šis elementas iš pradžių
įveržiamas varžtu arba specialia spyruokle, tuomet inercijos jėga tik sumažina gniuždymo įtempimus.
Sukurta daug pjezoelektrinių jutiklių konstrukcijų. Didesniu jautriu pasižymi bimorfiniai
pjezoelementai (2 pav., b) iš pjezokeramikos, kurie yra ne tempiam ir gniuždomi, o lenkiami.
Kad būtų galima išmatuoti elektrinį krūvį, prie pjezoelemento sienelių tvirtinami elektrodai.
Pjezoelektrikai yra geri dielektrikai, todėl į pjezoelementą galima žiūrėti kaip į įkrautą kondensatorių,
3
kurio savoji talpa lygi C0. Pjezoelemente atsiradusi įtampa tiesiai proporcinga krūvio dydžiui ir
atvirkščiai proporcinga talpai C0:
q
U C/F. (3)
C0
Pjezoelektrinis jutiklis gali
būti apibūdinamas jautriu jėgai
pagal įtampą
dU
SU V/N (4)
dFx
ir pagal krūvį
dq
Sq C/N. (5)
dFx
Tais atvejais, kai
pjezojutikliu matuojami
pagreičiai, jo jautris išreiškiamas
2 pav.
dydžiu
U
S 0, Vs2/m; (6)
a0
čia U0 – amplitudinė įtampos vertė; a0 – virpesių pagreičio amplitudė. Šį dydį ir reikia nustatyti darbe.
Pjezoelektrinio jutiklio jautriui padidinti naudojami pjezostulpeliai, t. y. keli suklijuoti
pjezoelementai. Elektriškai jie paprastai jungiami lygiagrečiai. Tuomet visi teigiami krūviai sumuojami
ant vieno elektrodo, o neigiami – ant kito.
Pjezojutiklio su ekranuotu kabeliu
ekvivalentinė elektrinė schema pavaizduota
3 pav. Čia C0 – pjezoelemento savoji talpa;
R0 – jo vidaus varža, įvertinant izoliacijos
varžą žemės atžvilgiu; Cin – matavimo
grandinės įėjimo talpa; Rin – matavimo
grandinės įėjimo varža.
Kadangi pjezojutiklyje atsiradę
krūviai yra elektrostatinio pobūdžio, tai,
3 pav. jeigu juos sukūrusi jėga nekinta, jie nuteka
per ekvivalentinę varžą R = R0Rin/(R0 + Rin).
Dėl to krūvio dydis palaipsniui mažėja pagal priklausomybę
t
q q0 exp ; (7)
čia q0 – pradinis krūvio dydis, C; = R(C0 + Cin) – grandinės laiko pastovioji, s.
Dėl šios priežasties pjezoelektrinis jutiklis negali matuoti statinių jėgų. Siekiant praplėsti
pjezoelektrinio jutiklio praleidžiamų dažnių ruožą žemųjų dažnių srityje (viršutinė ruožo riba gana
aukšta), stengiamasi didinti laiko pastoviąją . Geriausia tai daryti didinant varžą R. Jutiklio vidaus varža
palyginti didelė (109…1010 ), tačiau padidinti iki tokios eilės grandinės įėjimo varžą gana sunku. Todėl
stiprintuvo, prie kurio jungiamas pjezoelektrinis jutiklis, įėjimo varža taip pat turi būti 109 eilės. Tai
pasiekiama specialiomis elektronikos grandinėmis.
Naudojant pjezojutiklius, matavimo neapibrėžties šaltiniai yra grandinės parametrų
nepastovumas (ypač Cin), aplinkos drėgmės, temperatūros įtaka, netinkamas jutiklio tvirtinimas (labai
svarbus pakankamas jutiklio tvirtinimo standumas).
Nepaisant šių trūkumų, pjezoelektriniai jutikliai plačiai naudojami, nes yra patogūs, pigūs, maži,
greitaveikiai, turi plačią praleidžiamų dažnių juostą.
4
2. Darbo tikslas
3.1. Įsukite pjezojutiklį į kalibravimo įtaisą. Specialiu kabeliu sujunkite jutiklį su matavimo
stiprintuvo įėjimu, o stiprintuvo išėjimą kitu kabeliu sujunkite su osciloskopo įėjimu „+“.
3.2. Įjunkite visus prietaisus į tinklą. Įjunkite tinklo jungiklius.
3.3. Stiprintuvo kanalų jungiklį nustatykite į padėtį, atitinkančią naudojamą kanalą. Stiprintuvo
ruožų perjungimo rankenėlę nustatykite į padėtį „320“.
3.4. Rankenėle „☼“ nustatykite tinkamo skaisčio spindulį osciloskopo ekrane. Skleistinės tipo
rankenėlė turi būti padėtyje „A“, kairioji rankenėlė „ВРЕМЯ/ДЕЛ“ – padėtyje „5 ms“.
3.5. Žiūrėdami pro mikroskopo okuliarą ir sukdami kalibravimo įtaiso mikoskopo fokusavimo
sraigtą, gaukite ryškų kokio nors mažo šviesaus taško ant pjezojutiklio korpuso vaizdą. Tokie taškai
virpant jutikliui duoda daug šviesių linijų. Parinkite tokią, kuri nesusilieja su kitomis. Sukdami
kalibravimo įtaiso rankenėlę „Амплитуда“
nustatykite patogų šio brūkšnio ilgį.
3.6. Keisdami osciloskopo
vertikaliojo kanalo stiprinimą rankenėlėmis
“mV/ДЕЛ”, pasiekite, kad signalo mojis
ekrane būtų ne mažesnis kaip 4 padalos.
Jeigu tai nepavyksta, perjunkite matavimo
stiprintuvo stiprinimo koeficientą į kitą
padėtį (pvz., iš padėties „320“ į padėtį
„100“). Vertikalia kryptimi signalo vaizdą
ekrane galima stumdyti rankenėle „↕“.
3.7. Mikroskopo okuliariniu
mikrometru išmatuokite šviesaus brūkšnio
4 pav. vaizdo ilgį (4 pav.). Iš pradžių sukdami
okuliarinio mikrometro būgnelį nustatykite
horizontalią kryžiaus žymės liniją ties viršutiniu matuojamojo brūkšnio galu (4 pav., a) ir atskaitykite
mikrometro rodmenis. Sveiki milimetrai atskaitomi pagal dvigubo brūkšnio padėtį skalėje, matomoje
okuliaro regėjimo lauke, o dešimtosios ir šimtosios milimetro dalys – mikrometrinio būgnelio limbe.
Taip atliekama pirmoji atskaita N1. Toliau sukdami mikrometrinį būgnelį, horizontalią kryžiaus liniją
sutapdinkite su apatiniu šviesaus brūkšnio galu ir atlikite antrąją atskaitą N2. Tikrasis brūkšnio ilgis (jis
lygus jutiklio korpuso virpesių mojui) apskaičiuojamas taip
1
xm 2 x0 N1 N2 ; (7)
2
čia x0 – jutiklio svyravimų amplitudė, mm; Γ = 8,5 – optinės sistemos didinimas; daugiklis 2 atsiranda
dėl to, kad matavimo kryptis pakrypusi 45o kampu matuojamojo brūkšnio atžvilgiu.
3.8. Išmatuokite signalo osciloskopo ekrane mojį. Rankenėle „↨“ pastumkite vaizdą ekrane tiek,
kad apatinis kreivės taškas tiksliai sutaptų su viena iš ekrano linijų. Atskaitykite signalo kreivės aukštį
Ns ekrano padalomis (didžiosiomis, bet šis skaičius gali būti ir trupmeninis, įvertinant didžiosios padalos
dalis). Jeigu viršutinis kreivės taškas nesutampa su vertikalia ekrano tinklelio linija, kad būtų patogu
matuoti signalo kreivę galima perstumti horizontalia kryptimi rankenėle „↔“. Matuojamo signalo mojo
įtampa apskaičiuojama taip
U m 2U 0 CBN s ; (8)
čia U0 – signalo amplitudė, V; C – osciloskopo kairiosios rankenėlės (1000, 100, 10, 1) daugiklis;
B – osciloskopo apatinės vidurinės rankenėlės (20, 10, 5, 2, 1) daugiklis. Viršutinė vidurinė rankenėlė
matavimo metu turi būti fiksuotoje kraštinėje dešinėje padėtyje.
5
3.9. Jutiklio pagreičio nustatymas. Laikome, kad kalibravimo įtaisas virpina jutiklį pagal
harmoninį dėsnį. Tuomet jo poslinkis aprašomas išraiška
x x0 sin t . (9)
Diferencijuodami šią išraišką du kartus, gauname pagreitį
a x0 2 sin t a0 sin t , (10)
čia a0 x0 2 - pagreičio amplitudė, m/s2; t – laikas, s; = 2f ciklinis dažnis, rad/s; f – dažnis, Hz.
Pagreičio mojis, kai virpesiai yra 50 Hz dažnio, lygus
am 2a0 8 2 f 2 x0 19,74.104 x0 . (11)
Jeigu poslinkiai matuojami milimetrais, o pagreičiai – metrais per sekundę kvadratu, tai pagreičio
mojis
am 98, 7 xm ; (12)
čia xm – jutiklio virpesių mojis, mm.
3.10.Jutiklio jautrio nustatymas. Jutiklio jautris, (mV.s2)/m apskaičiuojamas pagal formulę
U
Sa m ; (13)
Kam
čia K – matavimo stiprintuvo stiprinimo koeficientas, surandamas pagal stiprinimo ruožo jungiklio padėtį
(žr. lentelę).
Literatūra
Kontroliniai klausimai
Ataskaitos forma
8 laboratorinis darbas
2.Matavimų rezultatai
S1 S2 S3
Vidutinis jautris S …………..mV.s2/m
3
3.Matavimo aparatūros struktūrinė schema
4.Išvados