A Hunger Artist
A Hunger Artist
instituti
galaktionis kvlevis centri
VIII
Tbilisi 2019
1
uak(UDK) 821.353.1(092tabiZe g.)
g–17
saredaqcio kolegia:
Teimuraz doiaSvili (redaqtori), levan bregaZe,
gaston buaCiZe, irakli kenWoSvili, emzar kvitaiSvili,
rostom CxeiZe
pasuxismgebeli mdivani
naTia sixaruliZe
morige redaqtori
levan beburiSvili
garekanis dizaini
Tengiz mirzaSvili
kompiuteruli uzrunvelyofa
TinaTin duglaZe
2
`artistuli yvavilebi~ – 100
Teimuraz doiaSvili
4
5
6
`wignTa yovelYTa zemo~
zurab kiknaZe
I
`wigni~ galaktionis poeziaSi arcTu umniSvnelo sak-
vanZo sityvaa. TormettomeulSi, romelic met-naklebi
sisruliT moicavs mis nawerebs, am sityvis gamoyenebis
rekorduli 1025 SemTxvevaa dadasturebuli (sanikiZe
1996: 315). wigni, es TiTqos prozauli nivTi, sityvieri
teqstebis SemTavsebeli da gamavrcelebeli xelsawyo,
rogorc erTi mniSvnelovani artefaqti damwerlobis Sem-
dgom kacobriobis civilizaciaSi, misTvis aSkarad kon-
ceptualuri Rirebulebis movlenaa. iq, sadac, saxeldobr,
`xelovnebis yvavilebSi~, naklebad unda yofiliyo mosa-
lodneli, es sityva TerTmetgzis gansxvavebul konteq-
stebSi da gansxvavebuli niSnis matareblad aris naxsenebi:
* `me Cafluli var bevr saintereso wignebSi, iseT wignebSi, romlebic jer
aravis dasizmrebia ramed rom gamoeyenebia~, iwereba igi moskovidan (javaxaZe
2013: 563). gaurkvevelia, Tu ras gulisxmobda poeti `gamoyenebaSi~ da ra iyo
misi Sedegi. MmogvianebiTac: `me ki vuzivar isev wignebs~ (narkvevi `poeziis
integralebi~). arc mis Tanamedrove, arc mis Semdgom qarTvel poets ar
dauTmia esoden `prozauli~ sagnisTvis erTi striqoni mainc, araTu poemis
mTavar personaJad eqcia.
9
Tavs uyris wignSi gafantul koSmarul xilvebs). erTi
yovlismomcveli wignis gamocema praqtikulad ganuxor-
cielebeli darCa. Mmis warmosaxvaSi erT wigns unda moec-
va misi naocnebaris mTeli sisavse, realurad ki igi isev
da isev simravleze fiqrobda da es simravle Crdilavda
xarisxs. magram amgvari ciebcxelebiani, usagno pragmatu-
loba mis cxovrebaSi gviandeli gamovlinebaa. `xelovnebis
yvavilebis~ epoqaSi mas ar sCveoda uniadago facifuci,
simravlis, rac SeiZleba meti ricxovnebis, wyurvili. am
wlebis xanmokle periodSi intuiciam leqsebis pirveli,
1914 wlis, krebulis Semdeg mas sami wigni, rogorc ide-
alurs miaxloebuli konceptualuri krebulebi, Seaqmnevi-
na. pirveli `xelovnebis yvavilebia~, meore – `100 leqsi~*,
mesame – 1927 wlis `leqsebi~, e.w. zarniSiani wigni. Tu ro-
gor momWirneobas iCenda igi `xelovnebis yvavilebis~ Sed-
genisas iqidan Cans, rom 1915-1919 wlebSi gamoqveynebu-
li leqsebidan mxolod Tormeti miiCnia axali krebulis
Rirsad, sxvebze, rogorc, misi azriT, wignisTvis Seufe-
rebelze, uari Tqva. es imas mowmobs, rom mas savsebiT ga-
azrebuli hqonda axali krebulis mniSvneloba, rom is ar
unda yofiliyo ubralod axali, rogorc pirvelis momdev-
no rigiTi wigni. is uUnda yofiliyo ara bevri, non multa, sed
multum, axali Tvisobriobis Semcveli movlena, `romelic
jer aravis dasizmrebia~. molodini 1914 wlis `leqsebi-
dan~ (`am wigniT me vfiqrobdi qveynis afeTqebas~) ufro
1919 wlis krebuls Seefereboda. SesaZloa, mogveCvenos,
rom pirveli wigni meoris mosamzadebeli safexuri iyo,
magram Tu davdgebiT ara evoluciuri ganviTarebis (jer
nakluli, mere gansrulebuli), aramed Semoqmedebis po-
ziciaze, unda uarvyoT saerTod mosamzadebeli periodis
cneba da vaRiaroT yoveli periodis, rogorc Semoqmedeb-
* poetis mier amoCemebuli `asis~ Sesaxeb (asi poeti, asi mwerali, asi kompozi-
tori, asi saRamo, asi koncerti, asi danomrili skami, asi baRi...) ix. javaxaZe
2013: 465.
10
iTi axali etapis, TavisTavadoba.* Amagram mainc rCeba STa-
beWdileba, rom meore wigniT axali, sxva poeti gvelapara-
keba, magram es siaxle winamavalis, romelic Aim droisTvis
aseve siaxle iyo qarTul poeziaSi, axali manifestaciaa.
`mwerlis suli farTovdeba da viTardeba periodebad, misi
qmnilebani ki sulis faruli zrdis Sedegebia~ (al. bloki).
da is, ris zrdasac vgulisxmobT, yovel asakSi igiveo-
brivia Tavis TavTan. cnobili striqonebi `rogorc erTia
qveyana mTeli, ise erTia galaktioni~ gulisxmobs ara mxo-
lod erTaderTobas, unikalobas, rac yoveli pirovnebis
xvedria, aramed igiveobas Tavis TavTan, erTis mTliano-
bas Tavis bunebriv saxecvlilebebSi.
`xelovnebis yvavilebs~, romlis franguli saTauri
`Crâne aux fleurs artistiques~ garkveul Canafiqrs amxels, asi
weli Seusrulda. Aaxal qarTul mwerlobaSi ver davasaxe-
lebT sxva wigns, romelsac misodeni saetapo mniSvneloba
hqondes ara mxolod avtoris SemoqmedebaSi, aramed zoga-
dad qarTul poetur sityvierebaSi. asi weli sruli sauku-
nea, magram Cvens SegnebaSi es asi weli guSindeli dRea. es
wigni dRemde Tavisi zemoqmedebis ZalmosilebiT iseTive
cocxali da aqtualuria, rogorc maSin, roca avtoris xe-
lidan gamovida. 1919 wels misi gamoCena udidesi siaxle
iyo, magram dResac, 2019 wels, am siaxles yavli ar gasvlia,
ar gaxunebula. Cven naklebad viciT, ra STabeWdilebas ax-
denda es ucnauri, `jer argagonil~ leqsTa krebuli mis
pirvel mkiTxvelebze.** darwmunebulni unda viyoT, rom
pirveli mkiTxvelebisTvis iseTive enigmaturi iqneboda
krebulis arsebiTi, konceptualuri mxaris gamomxatveli
bevri leqsi, rogorc DdRemde Cans. Aam asi wlis ganmavloba-
Si, gansakuTrebiT ukanasknel xans, bevri warmatebuli Tu
II
davubrundeT ymawvils, romelmac adrindel ucxoSi
epoqaluri (rogorc qveynis, ise mis pirovnul masStab-
Si) wigni aRmoaCina. isic aRmoCnda, rom ucxo TavisTava-
di Rirebulebis movlenaa da ara gardamavali safexuri
Seucnobelsa da Secnobils Soris. iseve, rogorc `ucxo
moyme~ nacnobi gaxda Ziebis Semdeg, magram misi saxe kvlav
darCa idumalebiT mocul movlenad da poemaSi is pirvel
Semxvedr `ucxo moymedve~ cocxlobs, Aaseve `xelovnebis
yvavilebSi~ ymawvilisTvis kvlav ucxod brwyinavs, Tumca
DimJamidan dRemde gamoucnobia saxeebi, sityvebi, adgil-
adgil mouwesrigebeli sintaqsic ki, romelic swored am
uwesrigobiT aris momxibvleli. is ver egueba maT raci-
onalizebas, sayovelTao sicxademde maT dayvanas, maTi
empiriuli wyaroebis Cxrekas. maT xom ukan moitoves sag-
nobrivi, rogorc nikolai berdiaevi uwodebs, gaobieqte-
buli samyaro (объективированный мир), moitoves rogorc
frTaSesxmulma efemeridebma TavianTi Wuprebi. Ees samya-
ro, rogorc obieqtivaciis Sedegi, pragmatuli intere-
sebis kvalobaze aris SeTxzuli. Ggonebam yvelaferi obi-
eqtad aqcia, rac imas niSnavs, rom adamiani mowyda WeS-
marit realobas da masac saganTa Soris erT-erT sagnad
gadaqceva emuqreba. Mmagram adamiani, rogorc suli, ar
14
SeiZleba iyos sagani, miTumetes, misi Sinagani cxovreba
ar unda iqces sagnad. U poezia-ocnebam sagnebi pragmatu-
li tvirTisgan unda gaaTavisuflos. metic, poeturi
Semoqmedeba warmosaxvaSi aRadgens im realobas, ufro
sworad, am warmosaxviT SeaRwevs im sinamdvileSi, sadac
sagnebi gantvirTulia miwieri simZimisgan. Dda am mize-
ziT, roca vkiTxulobT `xelovnebis yvavilebis~ leqsebs,
TiTqos niadagi gvecleba, Hhaeri gaiSviaTebulia, sunT-
qva gvekvris. sad aRmovCndiT? nacnobi sagnebi kargaven
wonas, xolo sityvebi iseTi moulodnelobiT emezob-
lebian da emsWvalvian erTmaneTs, rom ukve aRar aRniS-
naven imas, rasac yoveldRiur yofaSi aRniSnavdnen. jer
kidev 1914 wlis krebulSi is ambobs SeSfoTebiT:
III
ras warmoadgens is samyaro, romelic masSi `gaocebis
mwuxarebas~ iwvevs, sadac ukvdavebis niSnebia `dumili da
gaoceba~ (XXXI `paraleli~)? es namdvilad antipodia Cve-
uli samyarosi, sadac mZime, nivTieri sagnebi batonoben
adamianebze. ocnebaSi ki sagani kargavs miwier simZimes da
haerovan simsubuqes iZens.
anri bergsoni ambobs, rom realurad ar arsebobs erT-
xel da samudamod mocemuli mza sagani Tu movlena, aseTi
ram mxolod inteleqtis iluziaa, mxolod misi pragmatu-
li interesebis warmonaqmnia. arc mdgomareoba, rogorc
aseTi, arsebobs, mxolod mudmivi cvalebadoba, ganuwy-
16
veteli denadoba, A mxolod mudmivad qmnadi da ara erTxel
da samudamod yalibSi moqceuli sagnebi, mdgomareobani;
arc saganTa da arc movlenaTa gamyofi xazebi, mkveTri
konturebi, arsebobs, yvelaferi erTmaneTSi talRebad
gadadis, erTmaneTs emsWvaleba. saganTa da movlenaTa
denadobis, xanierebis gancdis unari mxolod intuicias
Seswevs, romelic uSualod swvdeba ocnebis `metafizi-
kur~ sinamdviles. filosofosi, romelsac anri bergsoni
amgvari Semecnebisken mouwodebs, poetisgan Sors ar aris.
ras gvauwyebs sityva-cneba `ocneba~ poetis meore wig-
nSi? `xelovnebis yvavilebis~ III, TavisTavad gamoucnob,
leqsSi `angelozs eWira grZeli pergamenti~ aris striqo-
ni – `ocneba naxazi saganTa uariT~, romelic amouxsnel
enigmad iqna miCneuli, rogorc `auxsneli qaragmi~, ise
rom misi gaSifrvis mcdelobac ar yofila (m. kveselava);
an es aris `albaT erTaderTi definicia `artistul yvavi-
lebSi~ (z. SaTiriSvili, Tumca aRniSnuli ar aris, Tu ra
da rogori realobis definiciaa igi); sxva azustebs, ro-
gorc `usagno xelovnebis erTgvar gansazRvrebas~ (v. ja-
vaxaZe); sxvaTa ufro miaxloebuli azriT, igi antinomiuri
sinamdvilis, `sagnobriv samyarosgan gaTiSvis~ mauwyebe-
lia (T. doiaSvili, l. bregaZe,). Ees ukanaskneli Tvalsazri-
si, vfiqrob, axlos aris, erTi SexedviT araTu enigmatur,
aramed TiTqos raime sazrisisgan daclil striqonTan.
ra azri unda amoicnos `saRma azrma~ erTmaneTTan dauka-
vSirebel sityvaTa am mimdevrobaSi? – `ocneba naxazi sa-
ganTa uariT~. SesaZlebelia, leqsSi (`angelozs eWira...~)
mas ar moeZebnos amxsneli konteqsti. verafers gvimartavs
misi momdevno striqonebi –
damowmebani:
26
leqsebis wigni uSualo Sedegia cisferyanwelebTan kul-
turuli dialogisa da konkurenciisa. axal did wignSi
TavianTi epoqis kulturuli realizebis molodins
vxvdebiT cisferyanwelebTan. „artistuli yvavilebi“,
romelic mTels Semdgom aswleulSi qarTvelebis mier
Tanamedrove qarTuli poeziis did wignad iqneba miCne-
uli, am wlebSi marTlac Seiqmna. qarTuli literaturis
mravalsaukunovani diaqronuli tradicia da evropuli
modernizmis sinqronuli kulturuli konteqsti urTi-
erTqmedebs „artistuli yvavilebis“ esTetikur samyaro-
Si. magram Tuki am wigns uSualod mis Tanadroul qar-
Tul realobas SevusabamebT, davinaxavT, rom im drois
saqarTvelos kulturuli, istoriuli, socialuri siv-
rce qmnis niadags msgavsi wignisTvis. sami mniSvnelovani
faqtori amzadebs am niadags: wina aTwleulebSi qarTve-
li samocianelebis saqmianobiT miRweuli Sedegebi; uSu-
alo Tanamedroveebis, pirvel rigSi, cisferyanwelebis
saqmianoba; saqarTvelos suverenitetisa da nacionaluri
TviTidentifikaciis erTiani suliskveTeba.
galaktion tabiZis rigiT meore leqsebis wigni, „Crâne
aux fleurs artistiques“ – „Tavis qala artistuli yvavilebiT“,
an, ubralod, „artistuli yvavilebi“ – 1919 wlis april-
Si gamoicema da 1914-1919 wlebSi Seqmnili teqstebisgan
Sedgeba. Sesabamisad, am teqstebis Tanadrouli istori-
uli da kulturuli realoba moicavs ruseTis imperiis
SemadgenlobaSi yofnis bolo wlebs da saqarTvelos Ta-
visuflebis wlebsac. am droisTvis, socialuri ganviTa-
rebis TvalsazrisiT, qarTul sociums ukve gamovlili
aqvs samocianelTa sazogadoebrivi da saganmanaTleblo
moRaweobis aTwleulebi da miRweulia maTi Sesabamisi
Sedegebi.
qarTvelTa erTianobis ideis, erTiani identobis gan-
msazRvrelad ilia sagangebod asaxelebs enobriv faqtors
da saubrobs enobriv-saazrovno sivrcis mTlianobis mniS-
vnelobaze RirebulebiTi da kulturul-nacionaluri
27
erTianobis misaRwevad. cxadia, es mTlianoba, uwinaresad,
teqstis, wignis meSveobiT iqmneba da ara mxolod warsu-
lis memkvidreobasTan Tanaziarobas, aramed eris mier
axali teqstebis producirebis unars gulisxmobs. Tuki
unda gaerTiandnen qarTvelebi, visac „erTisa da igive
eniT WirSi uglovnia, lxinSi umxiarulnia, da romelic
dResac erTisa da igive eniT – Tu arafers akeTebs – Ta-
vis moZmes mainc abezRebs RmerTTanaca da kacTanaca“ (Wav-
WavaZe1991: 164). iliaseuli satiris fonze igulisxmeba,
rom gaerTianebis SemTxvevaSi, garda dabezRebisa, maT am
enis SemoqmedebiTi potencialis realizebac unda SeZ-
lon. Tavad iliasa da akakis literaturuli teqstebi,
da ilias mierve kulturul mimoqcevaSi Semotanili ni-
koloz baraTaSvilis poezia, axalgazrda galaktion
tabiZisTvis SemoqmedebiTi sayrdenia. Tumca enobrivi da
kulturul-esTetikuri sivrcis erTianobis Tvalsaz-
risiT gansakuTrebiT mniSvnelovani is teqstebia, rasac
misi uSualo Tanamedroveebi qmnian da rac cocxal Se-
moqmedebiT process amTlianebs.
samocianelTa Taobis msoflmxedvelobrivi da sazo-
gadoebrivi saqmianobis uSualo Sedegia ganaTlebis pri-
oritetuloba. maT mier ganxorcielebuli Rirebule-
biTi arCevanis da qarTvelTa Soris wera-kiTxvis gamav-
rcelebeli sazogadoebis praqtikuli saqmianobis Sede-
gad ganaTlebis miReba sazogadoebaSi sayovelTaod ga-
ziarebul saWiroebad iTvleba. rogorc vrwmundebiT, ara
mxolod adgilobrivi saswavleblis (gimnazia, seminaria)
dasruleba, aramed saerTaSoriso (rusuli an evropuli)
sauniversiteto ganaTlebis miRebac 1910-iani wlebis
axalgazrdobis miswrafebaa. am mizniT ara mxolod oja-
xebi gaiReben xarjebs, qarTuli sazogadoebac axdens
saxsrebis mobilizebas axalgazrdebis ganaTlebisaTvis.
mTavaria, ganaTleba ar iTvleba elitis upiratesobad da
demokratiuli wreebisTvis xdeba prioriteti. umamod
gazrdili axalgazrda poetis msgavsi survilic mxolod
28
misi gansakuTrebuli monacemebiT rodi aixsneba.1 Cven
vxedavT, rom Tavis garemocvaSi galaktions gamoarCevs
ara Tu ganaTlebis miRebis survili, aramed is, rom
sxvebze ufro gvian aisrulebs sawadels: qarTveli
axalgazrdebi ruseTisa da, ukve, evropis umaRles sas-
wavleblebSi gaemgzavrnen, galaktioni ki 1914 wels qu-
TaisSia da sasowarkveTil werilebs iwereba.2 1915 wels
is saTavadaznauro banks mimarTavs misi ganaTlebis da-
finansebis TxovniT.3
roca „artistuli yvavilebi“ mzaddeba, ilia WavWava-
Zisa da misi Taobis publicisturi da sazogadoebrivi
saqmianobis Sedegad realurad ganxorcielebulia mo-
dernuli istoriuli epoqis Sesabamisi axali qarTuli
nacionaluri identobis Seqmnis amocana (nacvlad medi-
evaluri epoqis feodaluri identobisa).4 marTalia,
1914 wlisTvis qarTveli xalxi da misi samosaxlo kvlav
ruseTis imperiis SemadgenlobaSia, magram SeiZleba iT-
qvas, rom es xalxi ukve Semdgaria, rogorc warmosaxviTi
erToba, warmosaxviTi sazogadoeba (b. andersoniseuli
gagebiT),5 maT mier aRdgenili da gacnobierebulia sa-
qarTvelo Tavis warmosaxviT sazRvrebSi. Tuki naxeva-
ri saukuniT adre ilia wuxs, rom mis xalxSi araferia
„sayovelTao“, ar aris „qarTvelis“, rogorc „sayovelTao
saxelis“, aRqma6 da dakargulia „SemkreblobiTi, dide-
buli erTiani azri, romelsac yoveli Cvengani qarTve-
lobaSi unda xedavdes“,7 1910-iani wlebis saqarTveloSi,
swored iliasa da misi Taobis moRvaweobis Sedegad, Cven
vxedavT, rom Semdgaria nacionaluri konsolidacia, gac-
nobierebulia erTiani warsulis safuZvelze saerTo mo-
mavlis Seqmnis amocana. rac mTavaria, nacionaluri idea,
rogorc modernul epoqas Seesabameba, ara elitis, aramed
farTo wreebis mier aris gaziarebuli. maSin roca 1860-ian
wlebSi ilia wers, rom sxvadasxva kuTxis Svilebs ara aqvT
erTiani qarTuli identoba (daZaxilze „qarTvelo“ ara-
vin moixedavs), mecxramete saukunis bolos akaki wereTe-
29
li ufro saimedo metaforas qmnis: „Canguri saqarTveloa,
/ simebi Cven varT yvelao, / sxvadasxva kuTxis mcxovrebi“
(„naTela“, 1897), Tumca ki amave teqstSi aRniSnavs, rom
isini mainc „cal-calke“ mRerian. meoce saukunis dasa-
wyisSi ki dutu megrelis leqsSi „me patara qarTveli var“
(1902) „sayvareli saqarTvelo“ gamocxadebulia erTian
sivrced, misi yvela kuTxe erTnairad aris „samSoblo“
patara (axali Taobis, axali cnobierebis) qarTvelis-
Tvis. realurad, am droisTvis samSoblo ruseTis imperi-
is sazRvrebSia, magram am leqsidanac CvenTvis naTelia,
Tu ramdenad warmatebulia ukve qarTvelTa koleqtiur
warmodgenaSi saqarTvelos sazRvrebis SemosazRvris,
anu warmosaxviTi saqarTvelos Seqmnis iliaseuli idea.
amitom SemTxveviTi ar aris, rom „artistul yvavi-
lebSic“, leqsSi „dabruneba“ (1918), galaktion tabiZe sa-
kuTar samSoblod aRiqvams saqarTvelos erTian sivrces,
romelsac aqvs saerTo sulieri centri, mcxeTa: „lixs
aqiT da iqiT, mtkvars, liaxvs da faziss, / arqmeven udab-
nod gadaSlil oaziss, / sadac mze mwvelia, cxelia dare-
bi, / mcxeTaSi grialiT miqrian zarebi“ (tabiZe 2016: 155).
TviT simbolisti poeti, romelic am wignSi acxadebs, rom
misi SemoqmedebiTi sauflo Tavad usazRvroebaa, rom mis
„samSoblos da samflobelos ar aqvs sazRvari“ (ix. „poeti
brboSi“, 1916. iqve: 65), mainc aRiqvams erTian saqarTvelos
fizikuri da sulieri dabrunebis sivrced, sayrdenad ma-
terialur samyaroSi.8
am momentisTvis saqarTvelos ukve gacxadebuli aqvs
suverenul er-saxelmwifod damkvidrebis neba, rac swo-
red samocianelTa mier realizebuli nacionaluri kon-
solidaciis proeqtis Sedegia.
„artistuli yvavilebi“ iwereba im wlebSi, roca qar-
Tvelebi emzadebian suverenitetisTvis da aRweven kidec
mas. 1914 wlidan, pirveli msoflio omis fonze, rogorc
Cans, qarTvelebi Sinaganad Eelian cvlilebebs. niSan-
doblivia, rom politikur wreebze metad es ganwyobebi
30
ikiTxeba swored sazogadoebriv, da sakuTriv, salitera-
turo wreebSi. rogorc ufrosi, aseve axalgazrda Taobis
qarTveli poetebi imedianad akvirdebian movlenebis gan-
viTarebas da fiqroben Tavisufal, evropul momavalze.
naTelia, rom es molodini aerTianebs, erTi mxriv – sa-
mocianelebs, meore mxriv ki – modernistebs: samocianel-
Ta lideris – akaki wereTlis imedebs mixeil javaxiSvili
sagangebod moigonebs didi poetis gamosaTxovar werilSi,
1915 wels da amiT sakuTar fiqrebsac cxadyofs. pirveli
msoflio omis fonze mxcovani poeti elis sakuTari sam-
Soblos ganTavisuflebas ruseTisagan, imedovnebs, rom
RmerTi misTvis oriode wlis sicocxlesac gamoimetebs
da amas moaswrebs: `iqneba msoflio Weqa-quxilSi Cveni be-
dis zarmac Camohkras… iqneba saerTo ali rom Caqreba, Cve-
ni sanTelic ainToso“ (javaxiSvili 2001: 475). tician tabi-
Ze ki Jurnal „cisfer yanwebSi“ acxadebs: „rogorc ar un-
da gaTavdes omi, aSkaraa, rom wina aziaSi evropa SemoaRebs
karebs da am dros Cven unda davxvdeT SeWurvili erovnuli
SemecnebiT, erovnuli kulturis yvela folaqeb Sekruli,
rom iyos mTavari morgvi, romelzec moexveva axali ide-
ebi“ (tabiZe 1916: 26). politikuri da kulturuli cvli-
lebebis molodini, qarTuli nacionaluri ideisa da pro-
gresis evropuli ideebis sinTezi, tradiciuli „qarTuli
sityvisa“ da „evropis prezentizmisa da futurizmis“
Sexvedra (iqve) – 1916 wlis gazafxulze am xedviT iwyebs
galaktion tabiZis Taoba moqmedebas. maT aerTianebT sa-
qarTvelos aRorZinebis, „qarTuli renesanis“ molodini,
rac gaxmiandeba tician tabiZis, giorgi leoniZis, grigol
robaqiZis, geronti qiqoZis essebSi. amave dros, naTeli
xdeba, rom qarTuli ideis realizacia, „namdvili renesan-
si“ am Taobis warmodgenaSi ukavSirdeba eris kulturul
TviTreprezentacias, esTetikuri SesaZleblobebis axal
simaRleze ayvanas, xalxis mier farTod gaziarebuli kul-
turuli Rirebulebebis Seqmnas. entoni d. smitis mixed-
viTac, saerTo, masis mier gaziarebuli kultura naciona-
31
luri identobis erT-erTi fundamenturi maxasiaTebelia
(smiti 1993: 14). amave dros, nacionaluri identobis ar-
sebobis sivrceebad smiti erTdroulad warmoidgens ro-
gorc politikur, ise kulturul erTobas (smiti 1993: 99).
marTlac, roca qarTvelebi ayalibeben suverenul poli-
tikur erTobas, Cndeba saWiroeba kulturuli erTobis
gamomsaxveli axali niSansvetisa. saqarTvelos demokra-
tiuli respublikis pirobebSi, rogorc ki qveyana aRwevs
suverenitets da erovnuli TviTgamorkvevis amocana Ses-
rulebulad iTvleba, iwyeba fiqri am procesis esTeti-
kur, SemoqmedebiT miRwevad gardasaxvaze, rac namdvili
„gvirgvini“ unda gaxdes erovnuli optimizmiT aRsavse
erisTvis. swored qarTvel simbolist poetTa wreSi Cnde-
ba molodini axali didi wignisa, romelic iseTive logi-
kuri miRweva unda gaxdes modernul epoqaSi TviTreali-
zebuli saqarTvelosTvis, rogoric medievaluri epoqis
saqarTvelosTvis iyo „vefxistyaosani“. 1919 wels cis-
feryanwelTa axali Jurnali „meocnebe niamorebi“ swored
am suliskveTebas gvamcnobs. Salva afxaiZe msjelobs qar-
Tuli poeziis perspeqtivebze da wers: „saqarTvelom naxa
Tavisi Tavi. da politikur aRorZinebasTan erTad daiwyo
qarTuli xelovnebis renesansic. saqarTvelom unda daim-
kvidros Tavisi Tavi kulturulad. SemTxveviTi araa, rom
ganTavisuflebul saqarTveloSi xelovnebis renesansis
sadave axalma Skolam – simbolizmma daikava xelSi. igi sxva
gzas ver airCevda. [...] universalurad ganviTarebuli sa-
qarTvelo rusTvelis mowyvetilma sityvam daagvirgvina.
aseTive gvrigviniT unda Seamkos ganTavisuflebuli saqar-
Tvelo axalma Skolam – simbolizmma“ (afxaiZe 1919: 9). am
molodins valerian gafrindaSvilic gaamyarebs da mo-
dernuli epoqis saqarTvelos esTetikuri TviTrealiza-
ciis formatad amjerad ara medievalur literaturul
gvars, eposs, aramed, evropuli modernistuli kulturu-
li tendenciis Sesabamisad, lirikas miiCnevs: „qarTuli
poezia jer eposiT amayobs, magram dgeba sabediswero wami,
32
rodesac qarTuli poezia, rogorc salomeia, moiTxovs
ioqanaanis mokveTil Tavs“ (gafrindaSvili 1919: 14).
qarTveli simbolisti poetebis es winaswarmetyveleba
swored 1919 wels axdeba – ufro zustad, gamarTldeba
maTi xedva kulturuli, socialuri, nacionaluri ganvi-
Tarebis logikisa, romelic Tavisuflebis, evropeizaci-
is, TviTganaxlebisa da TviTrealizaciis koleqtiur mis-
wrafebebs kulturuli miRwevebis saxiT warmoaCens. na-
Telia, rom qarTuli kulturis ganviTarebis tendencia
evropul konteqstTan, Tanadrouli msoflios aqtualur
esTetikur miRwevebTan TanxmobiT unda iqnes gavrcobi-
li da es simbolizmis/modernizmis enis qarTul sityvas-
Tan sinTeziT, meore mxriv ki, qarTveli adamianis mier
modernuli mgrZnobelobis gaziarebiT esaxebaT SesaZ-
leblad: „saqarTvelo mdidaria ucxo ferebiT, ganebivre-
bulia surnelovan xmebiT. simbolizmma daisaxa miznad
maTi gacxoveleba. misTvis saWiroa surnelovani feri da
mdidari xma, rogorc iaraRi xelovnur tanjvisa da Semoq-
medebisa. ferisa da xmis sintezi sityvaSi ikvanZeba. ami-
tom, aqedan iwyeba istoria qarTuli sityvis Ziebisa. igi
(sityva) droTa ganmavlobaSi cxraklitulSi iyo Camwy-
vdeuli. sityva ganZarcvuli iyo im Zvirfas ganZebidan,
rac mas rusTvelma SesTavaza. „cisferi yanwebidan“ iwye-
ba organiuli gasalaSineba sityvisa, misi esTetiuri fa-
seulebis aRdgena. xma iRebs Tavisebur saxes, damoukide-
bel arsebobis uflebas. Cven ar gvawuxebs motorebis da
qarxnebis xmauri, ar gvabrmavebs eleqtronis sxivebi. mag-
ram es ar niSnavs, rom qarTvelis fsixika ar garTulebu-
liyos. mis suls ar mieRos nerviuli saxe. gaizarda ganc-
daTa sfero. daibada axali grZnobani. axali sityva saWiro
iyo uCveulo emociebis gadmosacemad“ (afxaiZe 1919: 9).
cisferyanwelebma zustad gansazRvres is winapiro-
bebi, rac axal kulturul miRwevas, axal did wigns unda
dasdeboda safuZvlad: qarTvelTa nacionaluri konsoli-
dacia, saqarTvelos saxelmwifoebrioba, qarTuli kultu-
33
ris CarTva evropul kulturul konteqstSi, simbolizmis
esTetikis aTviseba da qarTuli sityvis „esTetiuri
faseulobis aRdgena“, lirikis formatSi am potencialis
realizacia. garkveulwilad ar gamarTlda mxolod is
bolomde gamouTqmeli, Tumca naTlad nagulisxmevi ime-
di, rom amgvari didi wigni uSualod maTi dajgufebis
farglebSi Seiqmneboda. galaktion tabiZe aris maTive
Taobis warmomadgeneli, jgufis bevri aqtivobis monawi-
lec, maTTan naTesaurad da megobrulad dakavSirebuli
poeti. cxadia, am wlebSi isic muSaobs simbolizmis far-
glebSi, magram is ar aris am „ordenis kavaleri“. „cisfe-
ri yanwebis“ dajgufebis wevrebi marTlac gamoscemen
am wlebSi mniSvnelovan wignebs. isini ver gadaswonian
„artistul yvavilebs“, Tumca moicaven maRalmxatvrul
teqstebs da, rac gansakuTrebiT mniSvnelovania, qmnian
simbolizmis/modernizmis erTian esTetikur konteqsts
saqarTveloSi: tician tabiZis „qaldeas qalaqebi“ ibeW-
deba, rogorc wignis nawilebi („cisferi yanwebis“ pir-
velive nomerSi, 1916 wels, leqsebi warmodgenilia saer-
To saTauriT: wignidan „qaldeas qalaqebi“. am ciklis
leqsebi Semdgom periodul gamocemebSic ibeWdeba da
gamTlianebulia Tematikis, problematikis, poetikis
TvalsazrisiT); 1919 wels quTaisSi gamoicema valerian
gafrindaSvilis „daisebi“; 1920 wels iqve gamodis kolau
nadiraZis „baldaxini“. ukve gasabWoebul saqarTveloSi
ramdenime wlis manZilze kvlav grZeldeba modernistuli
kulturuli tendencia da gamodis: 1921 wels, quTaisSi,
sandro cirekiZis poeturi prozis wigni „mTvareule-
bi“; TbilisSi gamodis Salva karmelis wignebi: 1921 wels
„babiloni“ da 1924 wels „semiramidas baRi“; amave wels
aqve gamoicema raJden gvetaZis „virebis mesia“; 1926 wels,
TbilisSi, gamova nikolo miwiSvilis „gardacvaleba“.
modernistuli kulturuli tendenciis simZlavreze mi-
uTiTebs, rom lirikis garda TanmimdevrobiT gamodis
qarTuli modernistuli romanebi: konstantine gamsa-
34
xurdias „dionisos Rimili“ (1924), grigol robaqiZis „gve-
lis perangi“ (1926), demna Sengelaias „sanavardo“ (1926).
1926 welsve gamoicema grigol robaqiZis piesebis wigni:
„londa, malStrem. lamara“.
galaktionis Sesaxeb gamokvlevebSi TiTqmis ar aRiniS-
neboda misi Tanadrouli qarTuli modernistuli kul-
turuli garemos roli poetis SemoqmedebiT ganviTa-
rebasa da miRwevebSi. es, erTi mxriv, galaktionis po-
ziciis Sesabamisia: is Tavad cdilobs Tavi aCvenos, an,
SesaZloa, marTlac aRiqvams kidec Tavs saerTo pro-
cesebisagan gamijnulad. Tumca aSkaraa, rom moder-
nizmisadmi/simbolizmisadmi, zogadadevropuli poeziis
konteqstisadmi interesi rogorc uSualod galakti-
onis, ise misi Tanamedrove axalgazrda poetebis – cis-
feryanwelebis urTierTgaziarebuli kulturuli pozi-
ciaa. martosuli geniosi, „martoobis ordenis kavale-
ri“ (t. tabiZe) sruliadac ar aris marto Tavisi Semoq-
medebiTi Ziebebis procesSi. sakuTriv evropuli da
rusuli simbolizmisadmi interesi mas akavSirebs cis-
feryanwelebTan da SemoqmedebiTi dialogis formiT ga-
moxatuli es esTetikuri kavSiri ufro Zlieria, vidre
iqneboda, Tundac, organizaciuli kavSiri.9
dajgufebis aqtivobis pirvelive wels galaktions sir-
Tuleebi eqmneba yvelaze axlobel poetebTan urTierTo-
baSi. 1916 wlis 15 dekembers olia okujavasadmi miweril
werilSi is erTbaSad acxadebs dasrulebulad mis mego-
brobas paolo iaSvilTan, valerian gafrindaSvilTan da,
rac mTavaria, tician tabiZesTan: „samudamod davSordiT
erTmaneTs me da gafrindaSvili da iaSvili. Zalian didi
Cxubi mogvivida da vuTxariT erTmaneTs iseTi sityvebi,
romlebic amis Semdeg daaxlovebis nebas ar mogvcems. me
ar vnanob. [...] tite Turme aq Cemze cotaTi ironiul we-
rilebs iwereba. Finita la comedia!“ (tabiZe 2008: 37-38).10 amave
werilSi Zalian niSandobilivia galaktionis mokle wina-
dadeba, romelSic mTeli misi pirovnuli da SemoqmedebiTi
35
ganwyobebis amokiTxva SegviZlia: „am dReebSi gamova meore
„cisferi yanwebi“. didi ambebia, erTi sityviT...“ (tabiZe
2008: 37-38).
Jurnali, romlis axal nomerSic aRar Seva galakti-
onis leqsebi, rogorc Cans, misi dakvirvebis, dafiqre-
bis, yuradRebis sagania, iseve rogorc dajgufebis
sxva gamocemebi. Temebis, problemebis, esTetikis Tana-
ziarobis TvalsazrisiT Cven winaSea erTiani konteqsti,
romelsac qmnian qarTveli simbolistebi – galaktioni
da cisferyanwelebi.11
SeniSvnebi:
38
Tu cisferyanwelebi“ (1992), „galaktioni ukve aTiode novatoruli
lirikuli Sedevris avtori iyo, roca cisferyanwelebi TavianT
jgufs ayalibebdnen, qarTul leqsSi gardatexa manamde moxda, vi-
dre „cisferyanwelTa“ literaturuli gaerTianeba gaformdeboda“
(xinTibiZe 1992: 8). Tumca naTelia, rom kulturuli konteqstis
Secvlisa da ganaxlebis TvalsazrisiT gansakuTrebuli mniSvne-
loba swored cisferyanwelebis erTobliv, jgufur, organizebul
saqmianobas hqonda. pirvelobis dilema SeiZleba Canacvldes dia-
logis konceptiT – im fonze, rom galaktion tabiZesa da mis Taobas
saerTo esTetikuri interesebi da miznebi amoZravebT.
10. cxadia, ganxeTqileba aseTi radikaluri ar iqneba. werilis
daweridan ramdenime dReSi, 23 dekembers, galaktionis saRamo cis-
feryanwelebis monawileobiT Catardeba: „quTaisis TeatrSi gaimar-
Ta galaktionis didi saRamo: „...saRamo daiwyo b. al. wereTelis leq-
ciiT: „neoromantizmi qarTul uaxles literaturaSi“... leqciis
Semdeg daiwyo b-n tabiZis leqsebis kiTxva. farda aixada da scenaze
gamoCnda suraTi: sami asuli, TeTr mosasxamSi, WianuriT xelSi. Sem-
deg cocxal suraTad dadgmuli iyo leqsi „meri“. Tarebs qveS jva-
ris sawerad gamowyobili dgas asuli da TeTr svets miyrdnobili,
nabadSi gaxveuli moCans TviT mgosani. Wianuri ukravs da loJidan
leqss „meri“ kiTxulobs paolo iaSvili... Semdeg l. jafariZem da v.
gafrindaSvilma waikiTxes g. tabiZis leqsebi: „me da Rame“, „verxvebi“
da sxv. ukanasknel ganyofilebaSi TviTon gal. tabiZem waikiTxa Ta-
visi leqsebi. sazogadoeba mxurvale taSiscemiT ajildoebda mgo-
sans. debma iSxnelebma gitaraze imReres gal. tabiZis leqsebi. saer-
Tod, saRamo Zlier saintereso iyo da mxolod, samwuxarod, xalxi
cota daeswro SedarebiT“ (gaz. „Cveni megobari“, 1916, № 242).
11. wignze muSaobis wlebSi, 1914-dan 1919 wlamde, galaktionisa
da cisferyanwelebis irgvliv kulturuli da politikuri garemo
radikalurad Seicvleba. quTaisSi dawyebuli maTi saqmianoba 1918
wlidan umetesad TbilisSi grZeldeba. 1917-1918 wlebSi galak-
tioni xangrZlivad aris moskovSi, amTavrebs Saniavskis sareJiso-
ro kursebs, Cadis petrogradSic. Tumca ruseTis dedaqalaqebi,
romlebic 1890-iani wlebidan moyolebuli simbolizmis, Semdgom
ki avangardizmis, zogadad vercxlis xanis kulturuli aRzevebis
39
momswre iyo, axla rusuli revoluciebis qaosiT aris moculi. rusi
xelovanebi TavSesafars sxvadasxva qalaqebSi, maT Soris Tbilis-
Sic pouloben. Tbilisi modernistul-avangardistuli aqtivobebis
sivrce da axali multinacionaluri kulturuli centri xdeba. am
sivrceSi qarTul mxares swored cisferyanwelebi warmoadgenen.
1918-1920 wlebSi qarTveli da ruseTidan emigrirebuli xelovanebis
monawileobiT araerTi perioduli organo da wigni gamoicema, Semoq-
medebiTi saRamoebi tardeba, literaturuli kafeebi ixsneba, Tum-
ca galaktioni am RonisZiebebis monawileTa Soris ar gvxvdeba.
„artistuli yvavilebis“ 1918-1919 wlebiT daTariRebuli leqsebi
ufro mis moskovur-petrogradul gamocdilebas asaxavs, vidre
Tbilisur modernistul-avangardistul bums.
damowmebani:
40
gaga lomiZe
41
galaktionologiaSi aseve aRniSnulia: „dantes „RvTaeb-
riv komediaSi“ ricxvebs didi simboluri datvirTva
aqvs. amitomac uwodebda dante Tavis Tavs „geometrs“.
Sdr. galaktionis leqsi „poeti-tribunis“ Savi varianti:
„poeti midis swore, geometri da moangariSe“. rogorc
sxva SemTxvevaSi, galaktionis leqsebSi kompoziciuri
simetria Tu ricxvebisadmi sakraluri mniSvnelobis mi-
niWeba ar emyareba raime rTul Teoriul sistemas, mag-
ram arc mTlad gaucnobierebeli aqtia“ (kenWoSvili
1999: 234). ricxvTa harmoniis asociacias galaktionis
„artistul yvavilebSi“, albaT, yvelaze metad leqsi
„lurja cxenebi“ aRZravs, romlis TiToeuli taepi Se-
iZleba vertikalurad, or nawilad davyoT da amiT fo-
nika sruliad ar dairRves. amavdroulad, es dayofili
taepebi erTmaneTs sarkiseburad anagramasaviT irek-
lavs da Sinaarsis doneze, barokoseuli anamorfulobis
esTetikis msgavsad, sxvadasxva poziciidan dagvanaxebs
sinamdviles: mTel „lurja cxenebSi“ erTmaneTs ireklavs
da, imavdroulad, upirispirdeba dro da zedrouloba/
udrooba, sadac sinanulis cneba drois warmavlobas,
denas ukavSirdeba („iCqarian wamebi“), xolo TviTon po-
etis pozicia aq drois miRma sivrceSia, sadac mas SeuZ-
lia Tqvas: „me ki ar menaneba“ da sadac „yvavilni ar arian“,
radgan yvavilebi – sezonuri monacvleobis es simbolo
– mxolod materialur samyaroSia, iqaa, sadac droa. es
iseTive sivrcea, rogorc dantes „RvTaebriv komediaSi“
RerZi.1 ricxvebis harmonia kidev erT striqonSi vlinde-
ba: „mxolod SuqTa kamara veraferma dafara: /mSral ricx-
vebis amara udabnoSi Reldeba!“, sadac ricxvebi harmoniis
tolfasia, xolo „ConCxiani tyeebi“ – igive qaosia. poezia
da, zogadad, xelovneba aris is, rac samyaroseul wes-
rigs Seesabameba. swored samyaros amgvari xedva vlindeba
formalistur midgomaSic, romelzec mogvianebiT sergei
eizenSteini oqros kveTis Teoriasa da samyaros wyobas
Soris analogiaze isaubrebs: „...spirali gansazRvravs e.w.
42
evklideseul „oqros kveTas“, romelic safuZvlad udevs
antikuri xanis yvelaze gamorCeul namuSevrebs. misi
ganumeorebeli esTetikuri zemoqmedeba agebulia imaze,
rom bunebaSi organuli zrda-ganviTarebis procesis sa-
baziso formula gadatanilia sivrcobriv proporciebSi
da Tanabrad vrceldeba nautilusis niJaraze, mzesumzi-
ris Tavsa Tu adamianis ConCxze. amitomac, es proporcia
[xelovnebis] nimuSis agebis kanonSi ganviTarebis yve-
la organuli procesis sruli asaxvaa (Отражение). amave
dros es aris erTaderTi wesrigis arekvla (Отображение),
romelic orive kanons udevs safuZvlad“ (eizenSteini
1966: 652).
„artistuli yvavilebidan“ leqsSi „Serigeba“ Semde-
gi striqonebi amyareben poeziis da poetis uzenaesi
daniSnulebis Sesaxeb Sexedulebas: „amaRldi, sulo,
TeTr akldamaze / mSvenierebis leqsiT mqebeli! / dRes
yvelgan mzea da silamaze/sikvdilTan Seni Semrigebeli“.
amave leqsSi galaktionis „me“, anu, zogadad, poeti Se-
darebulia myinvarTan: „Cven gvirgvinebi gvaqvs odnav
msgavsi, / lamazi SuqTa maradi nTebiT: / me – msubuq daf-
nis foTlebiT savse, / myinvars – umZimes iagundebiT“. aq
galaktioni, bodlerisgan gansxvavebiT, romlisTvisac,
marTalia, „xelovneba – maradiulia, dro – warmavali“,
magram sikvdili imarjvebs poetze, rogorc adamianze
(leqsi „uiRbloba“), ufro axlos dgas romantikosebis
mier sakuTari „me“-s aRqmasTan (baironi, Seli, puSkini,
lermontovi).2 galaktionis da narcisizmis mimarTebis
kvlevas araerTi naSromi mieZRvna.3
rac Seexeba yvavilebs, es Tema bodlerTanac mniSvne-
lovania da galaktionTanac, rom aRaraferi vTqvaT ma-
Ti krebulebis saxelwodebaze. galaktionTan „artis-
tul yvavilebSi“, ZiriTadad, vxvdebiT: vards, ias, gvi-
rilas, orqideas, romelTagan, albaT, yvelaze xSiria
vardi da ia. rogorc aRvniSneT, yvavilebi bodlerTan
borotebis da silamazis SeTavsebad gvevlineba. is, xe-
43
lovnebasaviT, orbunebovania: efemerulicaa da mara-
diulic, an rogorc bodleri ambobs: „xelovnebis or-
bunebovneba adamianis orbunebovnebis fataluri Sede-
gia“ (bodleri 1965: 3). da vinaidan adamianebi Seqmnili
arian mSvenieris komponentebis analogiiT, amitomac maT
SeuZliaT mSvenierebis Seqmna da aRqma. es orbunebovne-
ba uneburad Segvaxsenebs, erTi mxriv, Vanitas-is Janris
xelovnebas da gansakuTrebiT hans holbain umcrosis sa-
xelganTqmul namuSevars „elCebi“, sadac orplanianoba da
ori perspeqtiva sruliad cvlis warmodgenas imaze, ris
reprezentaciasac mxatvari axdens;4 meore mxriv, udavod
gagvaxsendeba bodleris leqsi „niRabi“ imave „borotebis
yvavilebidan“, romelic STagonebulia ernst kristofis
mier Seqmnili anamorfuli qandakebiT da sadac bodle-
ris lirikuli „me“ Tavidan am qandakebaze saubrobs, ro-
gorc qalis mSvenierebis gamoxatulebaze, xolo Sem-
deg sxva perspeqtiviT Sexedvisas – orTaviani urCxuli
aRmoCndeba.
galaktionTan yvavilebi, Tanac „artistuli“ – xelov-
nebis sikvdilze gamarjvebis simbolod iqceva; sikvdil-
ze imitom, rom krebulis saTauri amaze migvaniSnebs –
„Tavis qala artistuli yvavilebiT“.5 galaktioni Tavis
krebulSi yvelaze xSirad axsenebs vardebs6 da iebs.7 sa-
idan Cndeba Tavis qala „artistul yvavilebTan“ erTad?
rogorc cnobilia, bodleris „borotebis yvavilebSi“
erT-erTi centraluri sakiTxia sikvdilis Tema. amave
dros, „borotebis yvavilebis“ 1887 wlis gamocemis tya-
vis Casadebze gamosaxuli iyo Tavis qala da mcenare.8
SesaZlebelia, galaktions nanaxi hqonda es gamocema,
an, asec rom ar yofiliyo, sruliad cxadad grZnobda
bodleris krebulis mTlian suliskveTebas. amas garda,
cnobilia, rom galaktioni „artistuli yvavilebis“
gamocemamde ramdenjerme ewvia moskovs da erTxel – pe-
terburgs.9 am periodis werilebSi is aRfrTovanebiT sa-
ubrobs iq nanaxi muzeumebis Sesaxeb. advili SesaZlebelia,
44
rom galaktionze gansakuTrebuli STabeWdileba moexdi-
na barokos xanis e.w. Vanitas-is Janris natiurmortebs, sa-
dac xSirad gamosaxuli iyo Tavis qala da yvavilebi, ro-
gorc sikvdilis da maradiuli kvdoma-aRdgomis simbolo.
ermitaJSi, magaliTad, daculia piter van steenvikis
da ian pauvel gilemansis am tipis natiurmortebi.10
Vanitas-is tipis natiurmortebiT gataceba SemTxveviTi
ar aris, vinaidan am TematikiT gataceba Cveulia ro-
gorc barokosTvis, ise simbolizmisTvis, rogorc tipo-
logiurad msgavsi mimdinareobebisTvis. simbolizmic
aseve uxvad mimarTavs Tavis qalis, yvavilebis, mtvris,
ConCxis, qviSis simboloebs, rac bodleris „borotebis
yvavilebSi“ sakmaod gvxvdeba („amuri da Tavisqala“, „sik-
vdilis cekva“ da a.S.).
rogorc alber ories simbolistur TeoriaSia, xelov-
neba, idea formiT gamoixateba da is subieqturia, vina-
idan obieqti subieqtis ideis gamomxatvelia. am Tval-
sazrisiT, simbolizmi tipologiurad romantizmsac
ukavSirdeba. simbolizmis samyaro, romantikosebiseuli
samyaros msgavsad, mistiuri arsebebiTaa dasaxlebuli
da rogorc goTikur romanebSi, aqac sikvdilis Tema aq-
tualuria. simbolistebic, romantikosebis msgavsad, si-
namdviles gaurbian – xan warmosaxviT samyaroSi (rogorc
vilie de-lil-adanTan an ernst Teodor hofmanTan),
xan bunebaSi (Tumca es ukanaskneli simbolistebisTvis
naklebad sainteresoa). simbolistebs da romantikosebs
aerTianebs misticizmisa Tu saSinelebaTa esTetikis mi-
marT interesi, magram romantikosebis SemoqmedebaSi
politikuri sakiTxi mniSvnelovania, masSi metia amboxi
da qmedeba, simbolizmSi ki meti statikaa, Tumca foni
xSirad romantizmSic da simbolizmSic SiSismomgvre-
lia. am TvalsazrisiT, sagulisxmoa galaktionis „lurja
cxenebis“ interteqstis sakiTxi.11 TavisTavad, lurja
cxenebi igive apokalifsis cxenebia ioanes gamocxadebi-
dan, rac msoflio poeziasa da xelovnebaSi sxvadasxva-
45
gvaradaa warmodgenili – fermkrTali, lurji Tu ruxi
cxenis saxiT, magram leqsis konteqsti ukavSirdeba
poezias da, zogadad, xelovnebas, sadac „SuqTa kamara“
xelovnebidan momdinareobs. maSin roca baraTaSvili-
seuli „merani“ ufro swrafvas ganasaxierebs, sadac „be-
dis samZRvris“ gadalaxva, romantizmiseuli msoflxed-
vis gaTvaliswinebiT, niSnavs socialuri, politikuri
Tu sxva faqtorebiT daRdasmuli mocemulobis miRma
gasvlas. es yvelaferi ukavSirdeba potencialobis sa-
kiTxs romantikul azrovnebaSi: adamianebs imTaviTve
aqvT garkveuli potenciali, magram garemo pirobebma
xeli unda Seuwyos maT am potencialis gamovlenaSi. am
SezRudvebis zRvaris gadalaxva niSnavs flagmanad qce-
vas. swored amgvari pirovnebebi iyvnen romantizmis xanis
moazrovneebi, xelovanebi da politikosebi. konkretuli
ideis saxeliT maTi Tavganwirva momavali TaobebisTvis
normad iqceva – adamianis uflebaTa normebis dacvis
msgavsad. aseTma moazrovneebma daadastures, rom mo-
cemuli sazRvrebis gadalaxva SesaZlebelia da amas so-
cialur da politikur cxovrebaSi didi cvlilebebi
moaqvs. ase rom, „bedis samZRvris“ gadalaxva pirobiTo-
bebis samyarodan zedroulSi gadasvlis maniSnebelia.12
rogorc bodleris „borotebis yvavilebis“ mkvlev-
rebi aRiareben, krebuli erTiani konceptualuri wignia
da struqturul mTlianobas qmnis. igive SeiZleba iTqvas
galaktionis „artistul yvavilebze“ da mis struqtu-
razec. „artistuli yvavilebi“ sruliad aSkarad rom
exmaureba evropul da, am SemTxvevaSi, frangul simbo-
lizms, amaze miuTiTebs Tundac epigrafad wamZRvare-
buli striqonebi. dasavleTis da aRmosavleTis daax-
loebis (rogorc esTetikur, ise konceptualur done-
ze) gamovlinebis intensivobiT, „artistuli yvavilebi“
Tamami da zusti ganacxadia da Teoriul da praqtikul
safuZvels umyarebs tician tabiZis cnobil sityvebs
„qaldeas qalaqebidan“: „gafizis vardi me prudomis Cavde
46
vazaSi, / besikis baRSi vrgav bodleris borot yvavilebs“.
gasaocaria, Tu rogor grZnobs galaktioni evropul
simbolizms da mis konteqsts sinqronul da diaqronul
WrilSi, tipologiurad msgavsi mimdinareobebis gaT-
valiswinebiT. is sakuTar Semoqmedebas (da, savaraudod,
misi cxovrebis/Semoqmedebis e.w. „simbolistur“ peri-
ods) goties, verlenis Tu bodleris Semoqmedebis da
cxovrebis konteqstSi xedavs, razec isev epigrafebi,
analogiebi da Tundac misi striqonebi miuTiTebs: „xSi-
rad vigoneb verlens, rogorc daRupul mamas“.
SeniSvnebi:
47
danteseuli sivrcis, rogorc elifsuri geometriis tipis mixedviT
agebulis, daxasiaTebisTvis. <...> 1871 wels f. klaini miuTiTebda,
rom sferosebur sibrtyes gaaCnia ormxrivi zedapiri, xolo elif-
surs – calmxrivi. danteseuli sivrce Zalian hgavs swored elif-
sur sivrces. amiT moulodnelad efineba sinaTlis nakadi Suasa-
ukuneobriv warmodgenas samyaros sasrulobis Sesaxeb“ (florenski
1967: 46-48).
2. aRniSnuli TvalsazrisiT, galaktionis hipertrofirebuli
„me“ TiTqos ufro axlos dgas, erTi mxriv, romantikosebis mier sa-
kuTari Tavis aRqmasTan da, meore mxriv, TiTqos win uswrebs avan-
gardistebis TviTformirebas, romlebic cxovrebasa da xelovnebas
Soris tolobis niSans weren. am gagebiT, galaktioni ewinaaRmdegeba
valerian gafrindaSviliseul pozicias leqsidan „bohemis monolo-
gi“, romelic ufro axloa bodleriseul da dawyevlili poetebis
da dekadansis warmomadgenlebis msoflxedvasTan („samarcxvinoa
poetisTvis sxva kariera/garda TviTmkvlelobis./ara msurs viyo
viktor hiugo, an akaki,/me mirCevnia daviRupo, rogorc bohema./sa-
marcxvinoa poetisTvis sxva kariera/garda sigiJis./ara msurs viyo
bednieri rogorc goete./me mirCevnia daviRupo, rogorc rollina./
samarcxvinoa poetisTvis sxva kariera garda Wleqisa!/dRegrZel
malarmes mirCevnia isev laforgi./poetisaTvis me viwame es kari-
era:/sigiJe, Wleqi da TviTmkvleloba“).
3. galaktioni ocnebobda galaktionologiaze. rogorc vax-
tang javaxaZe wers: galaktioni „am sityvas didxans efereboda.
werda, xatavda, xazavda – qarTulad, rusulad, rusul-qarTula-
dac. grafikulad aformebda, CarCoSi svamda, marcvlavda. stambaSi
mTavruli SriftiT aawyobina da anabeWdi magidasTan gaikra, leqsic
dawera, saubaric Caiwera...“ zaza kvercxiSvili Tavis recenziaSi,
romelic krebul „galaktionologiis“ pirveli wignis gamosvlas
eZRvneba, aRniSnavs: „m. xarbedias statiidan sagangebod moviyvane
fragmenti, sadac aris sityvebi: „poeturi mes hipertrofia“. saqme
isaa, rom wignSi am hipertrofirebuli `mes~ grafikuli gamosaxule-
bac SeiZleba vnaxoT. me-11 gverdze dabeWdilia poetis avtografi:
ujredebian furcelze warwerili „galaktionologiя“, sworkuTxa
CarCoTi Semoxazuli da CarCos qvemoT gatanili kidev erTi, sity-
48
vis asoebTan SedarebiT uzarmazari, Savad Seferadebuli, msuye я.
da Tumca, es я, arafriTa hgavs adamianis satanj instrumentebs, ar-
sebiTad, Cvens winaSea swored usaSinlesi sawamebeli iaraRi.. hiper-
trofia samedicino terminia – sxeulis ama Tu im nawilis metismet
gadidebas niSnavs.. mdgomareoba WeSmaritad tragikuli aris maSin,
roca „mes~ hipertrofiiT genialuri xelovani daavaddeba xolme...
galaktioni erTianad daimona genialobam… imdenad, rom yvelaferi
pirovnuli, – TviT olia okujavasadmi misi uaRresad adamianuri,
sulisSemZvreli, magram rogorRac `aramasStaburi~ siyvarulic ki,
– misi grandiozuli Semoqmedebis fonze, erTob uferul kerZo faq-
tad SeiZleba mogveCvenos da TviT misi hipertrofirebuli я-c, mar-
Talia, sicocxles uwamlavda galaktions da yovlad unugeSo mar-
toobisTvis wiravda, magram poeziaSi – ukve geniis ganmwmend cecx-
lSi gavlili – mxolod saintereso Taviseburebad vlindeboda: „…da
arasodes amobrwyindeba sxva saukune galaktionis“ (kvercxiSvili
2002: 1-6). zaza SaTiriSvilic yuradRebas amaxvilebs galaktionis
narcisistul diskursze – mefe-poetis xatze, romelic araerTxel
Cndeba poetis SemoqmedebaSi da mis mimarTebaze Tavis winapar po-
etebTan: „mefe-poetis xats myarad ukavSirdeba dideba da aRiareba.
Tuki „mkvdari, daRupuli mamis“ miRma akaki ikiTxeba, mefe-poeti,
garkveuli azriT, axali rusTavelia – galaktionis triumfaluri
alter ego. yovelive zemoT aRniSnuli – „mkvdari mamis“ invarianti,
kontaqtis SeuZlebloba, „me“, rogorc erTaderTi unikaluri sxe-
uli, mefe-poetis xati, poetis didebis invariantuli motivi – aya-
libebs „namdvili“ galaktionis „narcisistul ritorikasa“ da 1915-
27 wlebis poetikas – e. w. „galaktionis kanons“ (SaTiriSvili 2004:
21). bela wifuria wers: „galaktionis mier akakis Canacvlebis motivi
da „narcisistuli ritorikac“ aqtualuria ara mxolod poetebis
mefis, an „mefe-poetis“ statusis aqtiurobisas 1915-1927 wlebSi,
aramed momdevno periodSi, saxalxo poetis statusis gaaqtiurebi-
sasac“ (wifuria 2016: 29).
4. namuSevarze warmodgenili arian frangi saero da sasuliero
pirebi, romlebic inglisSi saero da sasuliero xelisuflebis el-
Cebad msaxurobdnen. namuSevari SegviZlia davyoT oTx nawilad:
Tuki vertikalurad davyofT, gamoCndeba, rom masze warmodgeni-
49
lia sasuliero da saero samyaro, razec elCebs Soris ganTavsebu-
li nivTebic miuTiTebs (mag., globusi da barbiTi); Tuki vertika-
lurad dayofil namuSevars SuaSi perpendikularulad gadavkveTT,
davinaxavT, rom axla ukve is ciur da miwier sferoebadac daiyofa
(mag., ciuri da miwieri globusi). esaa samyaros adamianuri xedva.
magram rogorc ki namuSevris wina planze warmodgenil anamorful
gamosaxulebas davakvirdebiT da ukve gansxvavebuli perspeqtiviT
SevecdebiT mis garCevas, davinaxavT, rom es aris Tavis qala, romlis
fonzec danarCeni gamosaxuleba iseve bundovani gaxdeba, rogorc
manamde Tavis qalis es gamosaxuleba. swored perspeqtivis es or-
magoba qmnis rogorc formismier efeqts, ise Sinaarsobriv mraval-
planianobas aniWebs mas da, sabolood, xazs usvams yvelafris warma-
vlobas, rac Vanitas-is Janris ferwerisTvis iyo damaxasiaTebeli.
5. rogorc cnobilia, antikur samyaroSi yvavilebi, erTsa da
imave dros, sikvdilsac ukavSirdeba da dabadebasac (mag., dionise
da sxva kvdoma-aRdgomadi RvTaebebi). analogiuradaa qristianul
kulturaSic (ramdenadac ieso kvdoma-aRdgomadi RmerTia, dioni-
ses msgavsad, masTan asocirebuli yvavilebic orbunebovnebas
gamoxatavs). Tumca aqac antikur da qristianul samyaroebs Soris
sxvaoba isaa, rom dro erT SemTxvevaSi wriulia da is, rac kvde-
ba, isev aRdgeba, xolo qristianul samyaroSi namdvili cxovre-
ba materialuri arsebobis Semdeg, „imqveynad“ iwyeba da aRdgoma
meored mosvlasTan, apokalifsTanaa dakavSirebuli.
6. vardi iesos vnebasTanacaa dakavSirebuli da RvTismSoblis
siwmindes da wminda siyvarulis gamarjvebasac gamoxatavs, rom aRa-
raferi vTqvaT vardebis simbolur kavSirze jvarosnebis orden-
Tan. yvavilebis, ofelias da sikvdilis konceptualur dakavSirebis
gamo SegviZlia gavixsenoT jon miles namuSevari „ofelia“, sadac
swored am cnebebis gaerTianebaa warmodgenili. Seqspiris „hamlet-
Si“ ofelia asaxelebs ama Tu im yvavilis simbolur mniSvnelobas:
„ai, sakmelas-balaxi: es niSnavs, ar damiviwyoo. gTxov, Cemo sayva-
relo, ar damiviwyo. ager kidev qveynis-gula, gulidam ar amomiRoo...
ai, kama SenTvis da RiRiloebi. ai, SenTvisve, mariam-sakmela; cota
mec damrCa... SeiZleba amas RvTismSoblis yvavili davuZaxoT... Sen
gagaxarebs amis tareba da me ki... me sakmelad unda vukmio. ager guli-
50
saba... mindoda iac momeca, magram sul erTianad daWkna, roca mokvda
mamaCemi... amboben, keTili bolo hqondao“. qarTuli Targmanis ko-
mentarSi naTqvamia: „ofelia arigebs yvavilebs maTi simbolikuri
azris mixedviT: miRebulia azri, rom sakmelas balaxs („ar damivi-
wyo“) da qveynis gulas („ifiqre“, „gulidan ar amomiRo“) igi aZlevs
laerts, romelic SesaZloa mas hamleti hgonia; kamas („TvalTmaqco-
ba“ da „farisevloba“) da RiRiloebs („Ralati“) – xelmwifes; mari-
am-sakmelas („sinanuli“ da „mwuxare mogoneba“) aZlevs dedofals
da TavisTvisac itovebs, Tanac miuTiTebs, rom am yvavilis tarebis-
Tvis maT sxvadasxva mizezebi aqvT; gulisabasac („TvalTmaqcoba“),
albaT, dedofals aZlevs, xolo sityvebi iis Sesaxeb (ia – „erTgu-
leba“) uTuod horacios exeba“ (Seqspiri 1954: 750).
7. ias berZnebi da romaelebi ukavSirebdnen sikvdils, Suasauku-
neebSi gamarjvebul frang trubadurebs ajildovebdnen iebiT. iebi
ukavSirdeba ofelias Seqspiris „hamletidan“, romlis nakvalevi
galaktionis „artistul yvavilebSi“ araerTxel ikiTxeba.
8. gamocema ogiust rodenis ilustraciebiT iyo gaformebuli,
sadac aseve figurirebda sikvdilis simbolika. gamocemis ilustra-
ciebi SeukveTes ogiust rodens. tyavis Casadebi Seqmna anri marius
miSelma. masze amotvifrulia ConCxi da muqi mwvane feris narSavi.
„borotebis yvavilebis“ pirveli gamocemis garekanisTvis naxati
Seqmna frangma mxatvarma da graviorma feliqs brakemonma. graviu-
raze, romelic ucnobi mizezebis gamo garekanze ar gauSves, gamo-
saxulia ConCxi Svidi yvavilis garemocvaSi, romlebic Svid momakv-
dinebel codvas ganasaxierebs.
9. 1916 wlis seqtember-noemberSi, 1917 wlis aprilSi, 1918 wlis
ianvar-ivlisSi.
10. Vanitas-is Janris namuSevrebSi yvavilebi sicocxlis cikluro-
baze miuTiTeben da warmodgenilia sxvadasxva saxiT – jer gauSle-
li, srulad gaSlili da damWknari. amgvar namuSevrebSi, araiSvi-
aTad, yvavilebTan erTad gvxvdeba Tavis qalac – sikvdilis simbo-
lo. adrien van utrehtis natiurmortSi Tavis qala wignze devs, rac
adamianis codnis sazRvrulobaze miuTiTebs. miwieri faseulobebis
fonze gamosaxuli Tavis qala ki imaze migvaniSnebs, rom sinamdvile-
51
Si yvelaferi warmavalia. warmavlobis Tema Vanitas-is tipis namu-
SevrebSi srulyofili saxiTaa warmodgenili hans holbain umcro-
sis SedevrSi „elCebi“. igive Tema barokodan modernizmis da Semdeg
ukve – postmodernizmis (oRond ukve parodiuli elferiT) xanaSi
aqtiurdeba. magaliTad, frida kalos (praqtikulad, galaktionis
Tanamedroves) tiloze „sizmari (sawoli)“ ConCxis da yvavilebis
simbolika erTdroulad gvxvdeba, sadac yvavilebi xelaxal dabade-
baze unda miuTiTebdes; xolo ukve postmodernizmSi, damien hirsti,
namuSevriT „RvTis siyvarulisTvis“ (2007) briliantebiT inkrus-
tirebuli me-18 saukunis realuri Tavis qalaTi, romelic artis-
tma TviTonve SeiZina auqcionze, – ironiiT Segvaxsenebs, erTi
mxriv, warmavlobas da, meore mxriv – xelovnebis ukvdavebas.
11. „mkvlevrebi (burWulaZe 1980: 173-178; kenWoSvili 1999: 131;
kveselava 1977: 62) sxvadasxva teqstTan da personaJTan avleben
„lurja cxenebis“ mxatvrul da literaturul paralelebs: plato-
nis dialogi „fedoni“, antikuri miTologia (pegasi), dantes gerioni
(„jojoxeTis“ XVII T.), baironis „kaeni“, goeTes „fausti“, baraTaSvi-
lis „merani“, aleqsandr blokis „Tormetni“, andrei belis „qriste
aRsdga“, konstantine balmontis „sami cxeni“, valeri briusovis
„cxeni mwvane“ da sxva. TviT es faqti „lurja cxenebis“ polifoniur
xasiaTze miuTiTebs“ (xalvaSi 2010: 130).
12. sruli Tavganwirva da Tavisuflebis ideis mimarT erTgule-
ba aaxloebs „merans“ baironis poeziasTan, gansakuTrebiT „evTana-
ziasTan“. sagulisxmoa, rom TviTon galaktioni „lurja cxenebs“
qarTuli poeziis interteqstSi aTavsebs da aRniSnavs: „ori merania:
merani avTandilis da merani baraTaSvilis, isini sxvadasxvagvarni
arian, saWiro iyo maTi SeerTeba. da es me movaxerxe. Cemi merani Se-
Tavsebaa am ori sxvadasxvaobis: rusTavelis riTmis dacva, baraTaS-
vilis ritmis gamoyeneba, azris gaRrmaveba, – ai, „lurja cxenebi“
(tabiZe 1975: 141-142). marTalia, galaktioni baraTaSvilis merans
„zarmac cxenad“ moixseniebs, magram „lurja cxenebSi“ cxenebis mo-
qmedebis asparezi xelovnebis sferoa, xolo baraTaSvilis „mera-
nis“ samoZrao sivrce ufro egzistencialuria. am TvalsazrisiT,
galaktionis „lurja cxenebSi“ virtuozuli montaJis miuxedavad,
TviTon cxenebi, simbolizmis esTetikis Sesabamisad, statikuradaa
52
warmodgenili da mxolod sivrce icvleba, xolo baraTaSvilTan
„merani“ ufro metad amboxTan da moZraobasTanaa dakavSirebuli
(gavixsenoT luciferiseuli amboxis Tema baironis „kaenSi“).
galaktionTan ufro metad Jesti da pozaa, vidre moZraoba,
qmedeba („g. tabiZes gansakuTrebulad hqonda gamZafrebuli Jestis,
pozis, moZraobis da sulieri mdgomareobis Sesabamisobis gancdis
unari, kargad esmoda sxvadasxva niSanTa ena“ – kenWoSvili 1999: 108)
13. rogorc T. doiaSvili aRniSnavs: „..„artistuli yvavilebis“
pirveli leqsis – „Semodgoma „umanko Casaxebis“ mamaTa savaneSi“
– azrobriv-koncefciuri siaxlove goties „minanqrebisa da kame-
ebis“ winaTqmasTan da amis meSveobiT goeTes „divanis“ prologTan
„hijra“, agreTve rigi konkretuli realiebisa imis uflebas iZl-
eva, rom galaktionis es lirikuli Sedevri „artistuli yvavilebis”
prologad miviCnioT“ (doiaSvili 2003: 54). „artistuli yvavilebis“
damabolovebeli leqsis, „dominos“ komentarebSi ki, romelic ama-
ve avtors ekuTvnis, vkiTxulobT: „krebulis bolo leqsi wigni-
mTlianobis epilogia, romelSic lirikuli narativis reziumireba
xdeba. aqedan gamomdinare, avtoriseuli TariRi 1916 weli saeWvoa;
„domino“ ufro 1918-1919 wlebSi unda iyos dawerili“ (tabiZe 2016:
267).
14. krebuls epigrafad wamZRvarebuli aqvs amonaridebi oTxi
frangi poetis leqsebidan: „moulodneli momxibvleloba samkauli-
sa – vardisferisa da Savis“ (bodleri); „cisferi qalwuli nakadu-
lis gril napirebze“ (T. gotie); „Camaval mzeTa melanqolia“ (p. ver-
leni); „...da vardebi metad tanmaRali“ (a. renie). es saxeebi mis leq-
sebSi garkveuli modifikaciebiT meordeba („vin aris es qali, vin
aris es qali,/aseTi cisferi?“; „Camaval mzeTa mgloviareba“).
15. SegviZlia amave rigis movlenad CavTvaloT striqoni ga-
laktionis leqsidan „Semodgomis fragmenti“, sadac grei (albaT,
dorian grei) da zeinabi, evropa da aRmosavleTi erTmaneTTan Sewy-
vilebulia. rogorc qarTul literaturaTmcodneobaSia aRniSnu-
li: „dasavluri da aRmosavluri kulturuli modelebis Sexvedra
qarTul mwerlobaSi „dialoguria“, winaaRmdegobis mudmivi pi-
robiT, vinaidan qarTuli mwerloba da qarTuli literaturuli
53
kanoni mudmivad arsebobs Sinagani moTxovnilebisa da garegani gan-
pirobebulobis zRvarze, dasavlur da aRmosavlur civilizaciaTa
gzaSesayarze“ (ratiani 2018: 29). dasavlur-aRmosavluri esTetikis
sinTezis Sesaxeb saubaria nino darbaiselis publikaciaSi, sadac
mkvlevari aRniSnavs: „artistul yvavilebSi Sesuli leqsi „ucnauri
sasaxle“ Sedegia galaktionis swrafvisa qarTul poeziaSi dasav-
lur-aRmosavlur kulturaTa SenivTebis, „trianoni – Sirazis“
Serwymisaken. rogorc es „artistuli yvavilebis“ gamocemamde zus-
tad saukuniT adre goeTem „dasavlur-aRmosavlur divanSi“ gana-
xorciela, magram goeTesTvis donori – aRmosavluri kultura iyo,
galaktionis rwmeniT ki, aRmosavleTTan saukuneTa manZilze isedac
mWidrod dakavSirebuli qarTuli poeziisTvis donori dasavlu-
ri kulturuli monapovari unda gamxdariyo (T. doiaSvili), oRond
kulturaTa gzajvaredinze, qarTuli poeturi tradiciis mtkice
niadagze unda aSenebuliyo poeziis axleburi, mSvenieri sasaxle.
poeziis, rogorc sityvieri nagebobis, sasaxlis – Seqmna galakti-
onis sanukvari ocneba iyo, magram Tavidan Tu saZirkveli „ucnauri
sasaxlisaTvis“ gaWra da xaraCoebic aRmarTa, Semdgom naSenebis
bevrjerac gadakeTeba mouxda. Tavsac TiTqos ajerebda: „maRal
mTazeda avage sasaxle axal-axali, liTonze ufro magari, piramide-
bze maRalio“, magram sabolood, mainc poeziis taZari „nikorwminda“
aRmarTa“ (darbaiseli 2010: 82-83).
damowmebani:
54
iampolski 1998: The Memory of Tiresias. Intertextuality and Film. Mikhail Iampolski.
University Of California Press. Berkeley, Los Angeles, Oxford: 1998.
kenWoSvili 1999: kenWoSvili i. galaktion tabiZis samyaroSi. Tbilisi:
SoTa rusTavelis saxelobis qarTuli literaturis institutis gamo-
cema, 1999.
kvercxiSvili 2002: kvercxiSvili z. `gaumarjos galaktionologias~.
gaz. „wignebi“, №1 (288), 2002.
kvitaiSvili 2017: kvitaiSvili e. „sxva saukune galaktionis~. galak-
tion tabiZis TxuTmettomeulis xuTi tomis gamo“. sjani, 18. Tbilisi:
Tsu gamomcmloba, 2017.
ratiani 2018: ratiani i. qarTuli mwerloba da msoflio literatu-
ruli procesi. Tbilisi: Tsu gamomcemloba, 2018.
tabiZe 1975: tabiZe g. Txzulebani Tormet tomad, XII. Tbilisi: 1975.
tabiZe 2016: tabiZe g. Txzulebani TxuTmet tomad, t. 2. Tbilisi: 2016.
florenski 1967: Флоренский П. А. Мнимости в геометрии. Учен. зап. Тарту-
ского гос. ун-та, 1967.
SaTiriSvili 2004: SaTiriSvili z. galaktionis poetika da ritorika.
Tbilisi: gamomcemloba `logos-presi~, 2004.
Seqspiri 1954: Seqspiri u. tragediebi, t. II. Tbilisi: gamomcemloba
„sabWoTa mwerali“, 1954.
wifuria 2017: wifuria b. qarTuli teqsti sabWoTa /postsabWoTa/
postmodernul konteqstSi. Tbilisi: ilias saxelmwifo universitetis
gamomcemloba, 2016.
xalvaSi 2010: xalvaSi r. „lurja cxenebis“ interteqsti. J. semiotika,
VII. Tbilisi: ilias saxelmwifo universitetis gamomcemloba, 2010.
xarbedia 2002: xarbedia m. `galaktionis qalaquri teqsti~. galakti-
onologia, I. Tbilisi: 2002.
55
piramidebze maRali
Teimuraz doiaSvili
mamuli
***
`mamulis~ orplanian struqturaze ukve saTauri
migvaniSnebs: mamuli memkvidreobiT miRebul kerZo-
mflobelobasac aRniSnavs da samSoblos zogad cnebasac.
romeli SinaarsiTaa gamoyenebuli igi galaktionTan?
leqsi aSkarad biografiuli xasiaTisaa. karga xnis Sem-
deg mamiseul ezo-karSi mibrunebul lirikul subieqts
mogonebebi misZalebia, wuxs, rom winaprebi „wasulan~,
aRar arian, aremares „sxva xalxis~ Jriamuli avsebs, upa-
tronod mitovebuli sacxovrisi ki gapartaxebula. dro
musravs yvelafers, qreba raRac mouxelTebeli da Zvir-
fasic, rac poetis guls wuxiliTa da sinanuliT msWvalavs.
pirveli STabeWdilebiT, „mamulSi~ galaktioni TiT-
qos mxolod pirovnul-intimur, kerZoobiT gancdebs gad-
mogvcems, rom ara erTi garemoeba – pirdapiri aluziebi
ilia WavWavaZis `gazafxulTan~ (`tyem moisxa foToli~).
am aluziebs leqsi mamulis sivrcidan samSoblos sivr-
cisken gahyavs. qarTvelTa cnobierebaSi xom sakuTrebis
aRniSvnamde dakninebul sityva `mamuls~ uzenaesi Sinaarsi
iliam daubruna, Seaxsena ra ers, `rom qveynad casa / RvTad
moucia marto mamuli~!
galaktionis leqsi `mamuli~ sulieri memkvidris, Svi-
lis tkiviliani pasuxia mamis mier siWabukeSive dasmul
kiTxvaze:
mamulo sayvarelo,
Sen rosRa ayvavdebi?!
57
I. `cvrian balaxze...~
61
dgeba sakiTxi: rogor ukavSirdeba „mamulis“ pirveli
ori striqoni – cvriani balaxis motivi mTlian teqsts –
winaprebs, „sxva xalxs“, venaxSi mosiarule „moxuc mamas“
anu yovelive imas, razec leqsSia saubari.
sanam am gzaze win waviwevdeT, oriode sityva vTqvaT
„mamulis“ sawyisi ortaepedis religiuri interpretaci-
is cdaze. poetis RvTaebrivi warmomavlobis ideis sa-
fuZvelze teqstSi amokiTxuli da danaxulia poeti-
angelozis zecidan anu maradiuli samSoblodan miwaze
– amqveyniur samSobloSi dabrunebis aqti: sanam zecis
binadari SiSveli terfebiT ar Seexeba ciTkurTxeul
„cvrian balaxs“, is ver gaigebs, „raa mamuli“!
mxatvruli teqstis recefcia Tavisi bunebiT subieq-
turia, amitom yovel interpretacias arsebobis ufleba
aqvs, magram Tu mas mecnierulobis pretenziac axlavs,
aucilebelia obieqturi argumentireba, am SemTxveva-
Si, Tundac galaktionis religiuri mrwamsis winaswari
kvleva. amis gareSe xelT religiuri cnobierebis reci-
pientis mier leqsis qristianuli saxismetyvelebis mi-
xedviT gaazrebis survili SegvrCeba.
galaktionis winaprebi sasuliero wres ekuTvnodnen,
ganaTlebiT da aRmsareblobiTac poeti marTlmadide-
beli qristiani iyo. igi zedmiwevniT icnobda Zveli da
axali aRTqmis wignebs, Cinebulad iyenebda religiuri
genezisis siuJetebs, motivebs Tu saxeebs Tavis poeziaSi,
magram es rodi niSnavs, rom SemoqmedebiT procesSi or-
Todoqsi morwmunesaviT miwyiv qristianuli saxismety-
velebis simboloebiT azrovnebda. rodesac am aspeqtiT
ganixilaven galaktionis leqsebs, – gansakuTrebiT sim-
bolisturi periodisas, – dasaviwyebeli araa, rom poeti
im Taobas ekuTvnoda, romelic pirispir aRmoCnda „Rmer-
Tis sikvdilis“ Tavzardamcem, krizisul ideasTan. am ide-
am „mTliani msoflaRqmis rRveva“ (tomas elioti) gamo-
iwvia. rRvevis nabzarebi „mamulSic“ moCans, Tumca amaze
– qvemoT...
62
II. „sxva xalxi“
63
SiSi imaSi gamoixata, rom Jurnal „ciskarSi“ „aRmarT-
daRmarTis“ pirveli publikaciisas galaktionis stri-
qonebi represiaSi mohyva – epigrafi cenzuram amoiRo.
oTar CxeiZis mier originaluri xerxiT miniSnebuli
Tvalsazrisis literaturaTmcodneobiTi dasabuTeba
mogvianebiT rostom CxeiZem scada. mkvlevaris azriT,
winaparTa miwaze moJriamule „sxva xalxi“, romlisTvi-
sac ucxoa intimuri mimarTeba qarTul miwasTan, poetSi
sevdian da skeptikur ganwyobilebas iwvevs, amitom „sxva
xalxi“ – „ar aris da arc SeiZleba iyos axali Taoba, ro-
gorc erTi SexedviT SeiZleba mogveCvenos, „sxva xalxi“
marTla sxva xalxia, Cvens miwa-wyalze SemoWrili da ga-
Tamamebuli ucxo Tesli, erovnulobis dakargvas da ga-
dagvarebas rom gviqadis~.
mTavari argumenti, romelic rostom CxeiZes axali
Tvalsazrisis sasargeblod mohyavs, leqsis finalSi in-
tonaciurad xazgasmuli mwuxarebis gancdaa – mwuxarebi-
sa da sinanulis mizezi ar SeiZleba iyos TaobaTa buneb-
rivi monacvleoba, mizezi mxolod ucxo tomis („sxva
xalxis~) moZalebis safrTxeao.
„sxva xalxi~ kidev erTi axleburi – „winaparTa~ („Terg-
daleulTa~) erovnul ideologiasTan dapirispirebis
aspeqtiTac iqna gaazrebuli. am Tvalsazrisis Tanaxmad,
„sxva xalxSi~ igulisxmeba axali Taoba – qarTveli social-
demokratebi Tavisi klasobriobis TeoriiT da erovnuli
nihilizmiT, moaxloebuli revoluciis molodinSi rom
Jriamulobs (guram barnovi).
leqsSi uSualod politikuri Tu socialuri qvete-
qstebis amokiTxva, Cemi azriT, frTxil midgomas mo-
iTxovs. „mamuli~ ar aris samoqalaqo, politikuri lirikis
nimuSi – igi intimuri, elegiuri Janris leqsia, romelic
galaktionma simbolistur krebulSi – „artistul yvavi-
lebSi~ Seitana. Semoqmedebis am etapze poetis lirikaSi
erovnuli Tu socialuri problematika ukana planzea
gadaweuli, mis TvalsawierSi ki ufro sulis metafizi-
64
kuri ltolvani, axali poetur-esTetikuri tendenciebis
mxatvruli xorcSesxmis amocanebia moqceuli. amis gaT-
valiswinebiT, Tu „mamulis~ teqstSi transformirebuli
sinamdvilis aRdgena gvsurs, ufro logikuri Cans lite-
raturul-esTetikur konteqstze orientireba.
***
„sxva xalxis~ Sinaarsis dasadgenad, vfiqrob, arsebi-
Tia imis garkveva, Tu vin hyavs nagulisxmevi galaktions
„winaprebSi~. manamde cxadi mxolod isaa, rom „winaprebi~
da „sxva xalxi~ erTmaneTTan SeuTavsebadi saxe-cnebebia.
winaprebi wavidnen, magram ras niSnavs „winaparTagan
wavida yvela~ – sariTmo poziciaSi gatanili, ritmul-ev-
foniurad sagangebod aqcentirebuli es ganmazogadebe-
li sityva?
leqsema „yvela~ Sinaarsobrivad ugamonaklisobas aR-
niSnavs, magram „mamulSi~ igi, rasakvirvelia, sayovelTao
gadaSenebas ar gvauwyebs. Cemi azriT, am sityviT oden isaa
naTqvami, rom yvela, visac poeti winaprad miiCnevs, wasu-
lia, cocxali aRaraa. aqedan gamomdinare, „winaparTa-
gan wavida yvela~, savaraudod, sulier winamorbedT
– literaturul winaprebs unda gulisxmobdes, romel-
Tagan ukanaskneli – vaJa-fSavela swored 1915 wels anu
„mamulis~ daweris wels gardaicvala.
winaparTa wasvlazea Sefaruli saubari „artistuli
yvavilebis~ kidev erT leqsSi – „sizmrebi~, romelic imave
1915 wliT TariRdeba:
68
aq mware gza aqvs winaswarmetyvels,
SeCerdi! Suri iRviZebs brboSi,
ar aris wminda, umwikvlo grZnoba
da saqarTvelo saqarTveloSi.
ar aris grZnoba pativiscemis,
ar aris kaci da megobari,
rom odnav mainc Seumsubuqdes
daRlil macxovars wamebis jvari.
***
vfiqrob, dadga dro gavarkvioT, ra faruli ZafebiT
ebmis erTmaneTs cvrian balaxze fexSiSvela gavla, sevda
gardasul winaparTa gamo da „sxva xalxis~ gamoCena.
kiTxvas „raa mamuli?!~ galaktionma poeturi defini-
ciiT upasuxa, rom es, upirveles yovlisa, mSobeli miwis
uSualo SegrZnebaa, magram nuTu am fundamenturi cnebis
Sinaarss mxolod fiziologiuri impulsi qmnis?! miwas
miwadi miaqvs, mamulis ukvdavebas ki Tanamdev sulebTan
uwyveti kavSiri inaxavs – samSoblo miwis SegrZnebis gaq-
robasTan erTad swored winaprebTan sulieri kontaqtis
dakargva gvauwyebs, rom axloa sabediswero Jami, roca
WeSmarit memkvidres genetikurad igive, magram mentalu-
rad gadasxvaferebuli „sxva xalxi~ Caenacvleba.
axla gavixsenoT meterlinkis piesa „lurji frinveli~,
kerZod, personaJi-simbolo – „cvrian balaxze fexSiSve-
la sirbilis netareba~, romliTac isargebla galaktionma,
da gaverkveT, ra funqcia akisria am saxes wyaro-teqstSi.
69
lurji frinvelis anu idealis maZiebeli bavSvebi
„netarebaTa baRidan~ anu miwier-materialur siameTa
sivrcidan gadainacvleben „aumRvreveli simSvidis baR-
Si~ – sulieri netarebis wiaRSi, sadac isini „cvrian
balaxze fexSiSvela sirbilis netarebas~ xvdebian. es
erT-erTi sawyisi sulieri netarebaa, romelic bavSvebs
„zeviT, siRrmeSi, ciur karibWesTan~ mcxovreb „diad si-
xarulebTan~ akavSirebs. „diadi sixarulebi~ sikeTes, sa-
marTlianobas, azrovnebas, siyvaruls da sxva sulier
faseulobebs ganasaxiereben.
meterlinkis piesis fonze Zneli aRar Cans galaktionis
erTi SexedviT ucnauri saxis – „cvrian balaxze fexSiS-
vela gavlis~ konteqstualuri Sinaarsis amocnoba.
cvrian balaxze fexSiSvela siaruli fizikur da su-
lier SegrZnebaTa zRvarze mdgomi netarebaa: igi im-
pulss fizikuri SegrZnebidan iRebs da, saswaulebri-
vad, Sinagan, sulier mdgomareobad gardaiqmneba. es
materialuris gansulierebis is ideaa, romlis ganxor-
cielebac eocnebeboda vladimir soloviovis filoso-
fiiT gatacebul galaktions. miwasTan uSualo Sexebis
grZnobadi gancdidan ibadeba sulieri gancda – sam-
Soblos grZnobis netareba! swored es sawyisi netareba
miuZRvis pirovnebas „diadi sixarulebisaken~ – winapar-
Ta zeciuri sauflosaken, sadac Tavmoyrilia maT mier
dagrovili umaRlesi sulieri faseulobani – „sixa-
rulebi~, romlebTan ziarebis gareSe adamiani ver iq-
ceva Tavisi eris Svilad. pirovnebam unda gaiaros gza
mSobliuri miwis pirvelyofili SegrZnebidan eris wi-
aRSi dagrovili sulieri saunjis aTvisebamde, ris gare-
Sec identifikaciis aqti („vina var~) ver xorcielde-
ba. vinc am gzas ar gaivlis, an uaryofs, mSobeli miwis
SegrZnebasac dakargavs da, Sesabamisad, erovnul su-
lierebasTan kontaqtsac – maTi simravle ukve „sxva
xalxia~...
70
III. „moxuci mama~
o, sabralo saqarTvelo,
bevri ver grZnobs, rom es veli
aris ucnob, usaxelo
meomarTa ferfli Zveli.
sisxli risTvis iRvreboda?
warRvnis dRidan ra xdeboda?
vnaxoT, rom ar vnebdebodiT,
ra vakeTeT,
ras vSvrebodiT?
***
erT leqsSi galaktioni aRwers gamocxadebas „Zveli wi-
naprisa“, romelic mTidan sevdianad gascqeris misgan ru-
dunebiT Seqmnilis iavaryofas:
77
gadamxmara Cveni baRi,
Cveni baRi Zvelis-Zveli
da cremlebi mosdis moxucs,
daupyria gulze xeli.
78
kritikuli diskursi
zaza abzianiZe
galaktionis sanTeli
galaktionisadmi miZRvnil mogonebebSi geniSnebaT, ro-
gor damaxsovrebiaT mis Tanamedroveebs erTi simboluri
epizodi: akakis panaSvidi quTaisSi, TeTr xidTan mdebare
eklesiaSi da kedelTan mdgari axalgazrda kaci tanjuli
gamometyvelebiT da ori kelaptriT xelSi. am mizansce-
nis simbolizmi, romelic ori didi qarTveli poetis `mem-
kvidreobiTobas~ asaxierebs (`mefe mokvda – gaumarjos
mefes!~) – calke Temaa. magram, amjerad, im or kelaptar-
Tan erTad, is sanTlebic gavixsenoT, romelTa mkrTali
cimcimi gvexmareba ukeT davinaxoT poetis tanjuli saxis
nakvTebi...
pirvelad, `sanTlebi~ 1914 wels `ainTo~ (J. `Teatri da
cxovreba~, 1914, №31), mere ukve 1919 wels acimcimda `san-
Teli~ – `artistul yvavilebSi~, oRond – simartoveSi!
anu: rac ar unda gasakviri iyos, galaktionma `sanTle-
bi~ Tavisi lirikis saukeTeso nawils ar miakuTvna da es
ufaqizesi leqsi gverdze gadado. im uamrav kiTxvas, ra-
sac galaktionis SemoqmedebiTi biografia badebs, es er-
Tic daemata.
oRond, vidre am Tavsatexs mivubrundebodeT, moviS-
velieb sanTlis saxismetyvelebisadmi miZRvnil statias
`simboloTa ilustrirebuli enciklopediidan~:
`taZarSi – `uflis saxlSi~ mosuli mlocveli aucileb-
lad anTebs sanTels, rogorc rwmenisa da nugeSis maradi-
ul simbolos. sanTeli RvTismsaxurebis dros metyvelebs
swored mlocvelTa gulebSi anTebul RvTis siyvarulze,
xolo sanTelTa simravle – taZarSi gamefebul sulier
zeaweulobas moaswavebs.
79
bibliuri simbolikiT `sanTeli anTebuli da saCino~
(ioane 5,33-35) ufalTan ziarebis simboloa. albaT swored
amitom uamravi lampriTa da sanTliT gaaCiraRdna IV sa-
ukunis dasawyisSi, aRdgomis dResaswaulze konstantine-
poli konstantine didma, romlis saxelTanacaa dakavSi-
rebuli romis imperiaSi qristianuli sarwmunoebis le-
galizeba (313 w. mediolanis ediqti).
sanTeli, rogorc RvTismsaxurebis ganuyofeli ele-
menti, Zveli aRTqmis RvTismsaxurebidan modis. qristi-
anTa pirveli devnis droidan, mas, garda sakralurisa,
funqcionaluri daniSnulebac hqonda, radgan pirvel
qristianebs liturgiis Catareba warmarTTagan malu-
lad, bnel mRvimeebsa da katakombebSi uwevdaT. imave peri-
odidan romaelebic TiTqmis yvela religiur dResaswa-
ulze intensiurad xmaroben sanTels. ukve II saukunidan
moyolebuli, ganasxvavebdnen cvilisa da qonis sanTlebs
da radgan futkris cvilisgan damzadebuli sanTlebi ga-
cilebiT Zvirad fasobda, am `usisxlo msxverpls~ mxo-
lod da mxolod RvTismsaxurebis dros iyenebdnen.
sanTlis natif saxismetyvelebazea agebuli boris pas-
ternakis lirikuli Sedevri `zamTris Rame~ – sabediswe-
ro siyvarulis ganumeorebeli suraTi, romelic Tan erT-
vis mis romans `eqimi Jivago~.
qarTul poeziaSi sanTlis simbolikaze laparakisas,
folkloruli nimuSebis garda, Cven, raRa Tqma unda, gvax-
sendeba akakis ganumeorebeli `xatis win~ da galaktionis
ori, adrindeli, ufaqizesi leqsi, romelTac swored san-
Tlis simbolika daedoT safuZvlad~ (abzianiZe, elaSvili
2012: 38-39).
enciklopediaSi, am teqstis Semdgom, galaktionis
leqsebia citirebuli da aqac, igive mimdevrobiT min-
da gadavikiTxoT es ori Sedevri. jer `artistul yvavi-
lebSi~ `anTebul~ `sanTels~ davakvirdeT:
80
Ramis naTelSi, mtverSi, mTvareSi
miyvarda sulis Sexeba Seni,
tfilisis daRlil qaris TareSi,
koSkebi, Zvelad nageb-naSeni.
msubuqi aliT gzebs ekideba
talRebi neli da surneleba,
me maxsovs Seni Zveli dideba
da ganSoreba aw meZneleba.
yoveldRe modis axali talRa
myvirala, susti da dRevandeli,
da droSasaviT me mimaqvs maRla
sanTeli... Seni suli, sanTeli.
81
Tlis~ analogiur suraTs: `yoveldRe modis axali talRa
myvirala, susti da dRevandeli...~?!
namdvilad exmianeba. magram rogorc ki movindomebT
galaktionis mravalwertili SevavsoT – poezias publi-
cistikad gadavaqcevT. vgoneb, sword am publicisturma
paTosma acduna Cemi is kolegebi, romelTac `sxva xal-
xSi~ ara drois warmavalobis maradiuli suraTi, aramed
politikuri miniSnebani dainaxes. galaktionis axali
TxuTmettomeulis komentars moviSvelieb: `sxva xalxi~ –
sintagma mkvlevarTa mier interpretirebulia, rogorc:
a) eTnikurad ucxo tomi; b) erovnul ideologiasTan da-
pirispirebuli qarTveli social-demokratebi; g) lite-
raturul asparezze gamosuli fsevdonovatorebis axal-
Taoba – uarmyofeli klasikuri tradiciebisa (tabiZe
2016: 255).
`moxuci mama~ – sintagma mkvlevarTa mier identifici-
rebulia mama RmerTTan, akakisTan, iliasTan~ (tabiZe 2016:
255).
SesaZloa, yovelive is, ris Tqmasac vapireb, marTlac
im gaunelebeli STabeWdilebiTaa nakarnaxevi (rogorc
Teimuraz doiaSvili ambobs: `pirveli STabeWdilebiT, `ma-
mulSi~ galaktioni TiTqos mxolod pirovnul-intimur,
kerZoobiT gancdebs gadmogvcems...~ (esse `da melandeba...
moxuci mama~, doiaSvili 2013: 146). magram, axlac am azrs
vadgevar, rom `mamulSi~galaktioni sworedac rom mo-
xuc mamaze wers da ara did qarTvelebze – im mamaze, ro-
melic TvaliT ar unaxavs da romelic ise wavida am qvey-
nidan, rom dabereba ver moaswro. magram wers iseTi dra-
matizmiTa da eqspresiiT, rom sevdiani mizanscena cvriT
danamul imerul ezoSi moxuci mamis landiT itevs da
iTavisebs mTels Cvens nostalgiur mogonebebs, im uT-
qmel, amoutirebel, Cagmanul tkivils, romelic Cveni fa-
taluri danakargebis gamoZaxilia da romlis gareSec nam-
cecic ar iqneboda CvenSi arc adamianuris da arc `Zalze
adamianurisa~...
82
axla, galaktionis TxuTmettomeulis pirveli tomi ga-
davSaloT da misi `sanTlebi~ gadavikiTxoT:
damowmebani:
86
levan bregaZe
aragvis qaragma
qarTul mxatvrul literaturaSi aragvi nikoloz
baraTaSvilis Semoyvanilia. sazogadod, bunebis mimarT
evropelebis yuradReba Jan-Jak rusom gaamaxvila, roman-
tikosebma bunebis esTetikuri aTviseba misgan STagone-
bulebma daiwyes. giorgi nadiraZis sityviT, `SesaZloa
mxatvruli Semoqmedebis istoriaSi bunebis grZnoba arc
arasodes yofila ise mdidari da intensiuri, rogorc
romantikosTa TaobaSi. [...] `landSafts unda ganicdide
rogorc sakuTar sxeuls [...]~, wers novalisi Tavis frag-
mentebSi~ (nadiraZe 2010: 108).
`qarTuli literaturis istoriis~ me-3 tomSi
vkiTxulobT:
`nikoloz baraTaSvilis peizaJur mxatvrobaSi pirveli
adgilTagani ekuTvnis aragvis napirebis cnobil aRweras
poemaSi `bedi qarTlisa~. [...] aq baraTAaSvili araCveuleb-
rivi ZlierebiT gadmogvcems aragvis xeobis mSvenierebas.
poeti cxovel suls STaberavs bunebis suraTebs, mis xmeb-
sa da ferebs da erTi amosunTqviT ambobs am harmoniuli
qveynis simReras:
morbis aragvi aragviani,*
Tan mosZaxian mTani tyianni,
da Seupovrad mouTamaSebs
garemo Tvissa atexil Walebs.
hoi, napirno, aragvis pirno,
mobibineno, SvebiT momzirno...
(abzianiZe 1969: 170).
* epiTeti `aragviani~ (vinc an rac ar agvianebs, swrafia), evfoniurad dakav-
Sirebuli wina sityvasTan (aragvi), erTi xalxuri etimologiis Tanaxmad,
safuZvlad daedo mdinaris saxelwodebas (iToniSvili 1989: 10). am saxelwo-
debis meore xalxuri axsna gvxdeba vaxuSti bagrationTan: `ewoda saxeli ese
am mdinares TvisiTave, vinaiTgan dis Cqarad, mogvis da imRvrevis Savad: `xe-
dav, ara gvis es wyali am xevTa!~ (vaxuSti 1973: 350; Sdr. iToniSvili 1989: 9).
87
nikoloz baraTaSvilis Semdeg aragvi qarTuli lite-
raturis sakulto mdinared iqca. aragvs eZRvneba ilia
WavWavaZis poemis `aCrdilis~ (1859) me-5 Tavi, romelic ase
iwyeba:
Cveno aragvo! rarig miyvarxar!..
qarTvlis cxovrebis mowame Sen xar...
Sens kideebzed Cemi mamuli
iyo erT drosa gamSvenebuli!
Cemis qveynisa dideba Zveli
Sens wminda Tval-win ayvavebula;
miyvarxar misTvis, rome qarTveli
aq – Sens kidezed dabadebula.
(WavWavaZe 1987: 182).
dawuxebulma, aragvo,
ro gnaxe, gavixareo,
sruliad gamovicvale,
welSiac avixareo.
ra lamazia, wyeulo,
SenT zvirTTa laRni Cqerani,
gaafTrebulsa talRasa
kldes ro wauvlen Tqerani!
(vaJa-fSavela 1961: 50).
89
Segisruldeba;* aseve – zmanebad moxsenieba mquxare arag-
visa, romelic erTxelac garinddeba (albaT maSin, roca
masTan misul poets ca gaexsneba) da yovelive es ucnaur
mosvlas daemsgavseba. (pirveli strofis mquxare aragvis
saswaulebrivi garindeba leqsis bolos mkafio simbolis-
turi markeria).
sintagma `ucnauri mosvla~ gansakuTrebiT aucna-
urebs** leqsSi moniSnul garemos. `ucnauri mosvla~, ro-
gorc Cans, aris gaucnaurebuli Targmani rusuli gamo-
Tqmisa `чудное пришествие~, romliTac aRiniSneba zebu-
nebrivi movlena, saswaulebrivi gamocxadeba RvTaebis an
romelime wmindanisa.*** `ucnaur mosvlas~ gaucnaurebuli
Targmani imitom vuwodeT, rom es gamoTqma qarTulad,
Cveulebriv, aseTi saxiT gvxvdeba: `sakvirveli mov-
lineba~**** an `sakvirveli gamocxadeba~.***** leqsikur-
frazeologiuri gaucnaureba/gaucxoeba aq idumalebas
hmatebs saTqmels.
***
`artistul yvavilebSi~ Setanil leqsSi poeti aragvis
monaxulebis mizezzec migvaniSnebs, roca gveubneba –
`sadac moklul ocnebiT RimilisTvis Cavedi~. es SeiZleba
ase gavigoT: mas Semdeg, rac ocneba ver avixdine, nugeSis
saZieblad aragvs mivaSureo, im aragvs, romelic ilia
WavWavaZisTvis ukve ganasaxierebs matianes, sadac SeiZ-
leba amoikiTxo samSoblos warsuli, rac SesaZlebelia
dagexmaros mtanjvel kiTxvaTa pasuxis Ziebisas (`Sens
zvirTebs Soris Cemis qveynisa / grZeli moTxroba damar-
xulia [...]. gulxeldakrefiT Sensa wminda wyals / ramden-
jer tanjviT vadevnebdi Tvals!.. / ras veZebdi me? Cem
qveynis warsuls...~. – WavWavaZe 1987: 182-183).
`artistuli yvavilebis~ avtors imedi aqvs, rom aragvi
mas aramarto mxneobas Sehmatebs, aramed mis bedniereba-
sac odesme aq Caeyreba safuZveli, am magiuri, zebunebrivi
Tvisebebis mqone mdinaris piras (`erTxel Svid weliwadSi
Seni ca gaixsneba, / rasac maSin isurveb – yvelaferi iqneba~).
jerjerobiT ki `artistuli yvavilebis~ lirikuli
`me~, samSoblosa da mSobeli xalxisagan gaucxoebuli,
aragvs gamosamSvidobeblad ewvia, vinaidan ucxoeTs miemg-
zavreba (amave wignis erT leqsSi, `mzadeba gasamgzavreb-
lad~, vkiTxulobT: `radgan ar maqvs samSoblo, radgan ar
myavs aravin, / isev ucxoeTisken mimafrenen navebi~ [tabiZe
2016b: 134], xolo leqsSi, romlis saTauria `ramdenime dRe
petrogradSi~ acxadebs: `kargia Zili rkinaze mZime! / an
ucxoeTSi ugzod dakargva!~ [tabiZe 2016b: 151]).
93
`aragvs~ krebulSi win uZRvis leqsi `TibaTve gavi-
da~, romelSic aseTi striqonebia: `mec male CrdiloeTs
vewvevi kidobniT, / mSvidobiT, mSvidobiT, mSvidobiT!~
(tabiZe 2016b: 121).
1917-1918 wlebSi, rodesac leqsTa es krebuli mzad-
deboda, galaktioni eqvsi TviT gaemgzavra moskovs da
cota xniT revoluciur petrogradsac ewvia (doiaS-
vili 2013: 169). ase rom, zemoT damowmebuli striqonebi
avtobiografiul momentebs asaxavs da isic gasaTvalis-
winebelia, rom `galaktionis pirveli ori wigni – `leq-
sebi~ (1914) da `Crâne aux fleurs artistiques~ (1919) ar aris teq-
stebis Cveulebrivi nakrebi. TiToeuli maTgani poetis
mier mxatvrul mTlianobad aris Cafiqrebuli~ (tabiZe
2016a: 10); amas isic mowmobs, rom samSobloSi dabrunebis
amsaxveli leqsebi, `gemi `dalandi~ da `dabruneba~ bo-
losken aris ganTavsebuli. axla ki, rogorc gansaxilavi
leqsidan Cans, poeti samSoblodan gamgzavrebis win Zalis
mosakrebad, mxneobis Sesamateblad miaxlebia aragvs,
auxsnel qaragmas da Tavisi idumalebiT magiuri zemoq-
medebis SemZle mdinares.
P. S.
vfiqrob, Zneli misaxvedri ar aris, ras niSnavs meta-
fora `aragvTan dadebuli xelSekruleba~ („xelSekrule-
ba, dadebuli erTxel aragvTan, / mgosans rom mxdida Sens
raindad da gmirTa gmirad, – / rCeba ZalaSi~ [tabiZe 1966:
44]; `puSkinsa da aragvs Soris / dadebuli / xelSekruleba
/ ZalaSi rCeba~ [tabiZe 1973: 296]). miT ufro gagviadvilde-
ba am tropis `gaSifvra~, Tu daumTavrebeli poemis zemoT
ukve citirebul am adgilsac gavixsenebT: `kargia, Zlier
kargi / emsaxuro aragvis / silamazes, Svenebas~ (tabiZe
1973: 296) – anu: `xelSekrulebis~ Tanaxmad, poeti (mo)em-
saxureba (umRers, ganadidebs, popularizacias gauwevs)
aragvs, xolo es grZneuli mdinare ki sicocxlis xalisiT,
SemoqmedebiTi energiiTa da STagonebiT aRavsebs mgosans,
raindad da gmirTa gmirad aqcevs mas.
94
damowmebani:
95
tabiZe 1973: tabiZe g. Txzulebani Tormet tomad, t. X. Tbilisi: gamom-
cemloba `sabWoTa saqarTvelo~, 1973.
tabiZe 2016a: tabiZe g. Txzulebani TxuTmet tomad, t. I. Tbilisi: SoTa
rusTavelis qarTuli literaturis instituti, 2016.
tabiZe 2016b: tabiZe g. Txzulebani TxuTmet tomad, t. II. Tbilisi: SoTa
rusTavelis qarTuli literaturis instituti, 2016.
tolstoi 1870: Толстой М. В. Рассказы из истории русской церкви. Москва:
1870. Книга I, глава V. https://www.ccel.org/contrib/ru/History/History5.html
wereTeli 1958: wereTeli a. TxzulebaTa sruli krebuli TxuTmet to-
mad, t. VII. Tbilisi: gamomcemloba `sabWoTa saqarTvelo~, 1950.
WavWavaZe 1987: WavWavaZe i. TxzulebaTa sruli krebuli oc tomad, t. I.
Tbilisi: gamomcemloba `mecniereba~, 1987.
96
irakli kenWoSvili
damowmebani:
beli 1933: Белый А. Начало века. Москва: Гос. Изд. Xуд. Литературы, 1933.
lotmani 2000: Лотман Ю. О метаязыке типологических описаний культуры.
Семиоафера. СПБ, 2000.
sordia 2009: sordia l. galaktion tabiZis saxismetyvelebisa da
msoflmxedvelobis sakiTxebi. Tbilisi: gamomcemloba `universali~,
2009.
tabiZe 2008: tabiZe g. saarqivo gamocema ocdaxuT wignad, w. XXI. Tbili-
si: gamomcemloba `literaturis matiane~, 2008.
tabiZe 2016: tabiZe g. Txzulebani TxuTmet tomad, t. II. Tbilisi: 2016.
103
`aris mSvenier ferTa Sexvewa~
nestan kutivaZe
127
damowmebani:
128
pasturo: Пастуро, М. Синий. История цвета. el.rsursi: https://www.litmir.me/
br/?b=135685&p=3
robaqiZe 1996: robaqiZe gr. simarTle CemTvis yvelaferia. Tbilisi:
1996.
sulava 2002: sulava n. `galaktionis vardTmetyveleba~. galaktiono-
logia, I. Tbilisi: 2002.
tabiZe 2016: tabiZe g. Txzulebani TxuTmet tomad. t. II. Tbilisi: 2016.
tresideri: Трессидер, Д. Словарь символов. el.rsursi: https://www.gumer.
info/bibliotek_Buks/Culture/JekTresidder/index.php
qegl 1990: qarTuli enis ganmartebiTi leqsikoni. Tbilisi: 1990.
SaTiriSvili 2002: SaTiriSvili z. `artistuli yvavilebis~ erTi invar-
iantuli modeli~. galaktionologia, I. Tbilisi: 2002.
wifuria 2016: wifuria b. `galaktioni – nacionaluri poeti~. wignSi:
galaktioni – 125, saiubileo krebuli. Tbilisi: Tsu gamomcemloba, 2016.
xinTibiZe 1992: xinTibiZe ak. galaktioni Tu cisferyanwelebi. Tbilisi:
gamomcemloba `gulani~, 1992.
xinTibiZe 2005: xinTibiZe ak. `Tovlis simbolika galaktionis poezia-
Si~. literaturuli Ziebani, XXVI. Tbilisi: 2005.
jorbenaZe 1999: jorbenaZe b. poeziis ena. Tbilisi: 1999.
129
emzar kvitaiSvili
130
bodleri Tan hyveboda TiToeuli leqsis formis daxve-
was. mTeli cxovrebis manZilze srulyofda igi „borote-
bis yvavilebs“. orjer gamosca sicocxleSi, xolo mesame,
yvelaze sruli variantis gamocemas veRar moeswro.
alfred de vinisadmi gagzavnil werilSi (1861 wlis 16
dekemberi) igi sagangebod aRniSnavda:
„erTaderTi Seqeba, romelic am wignis mimarT meamebo-
da, imis aRiarebaa, rom igi ar aris leqsebis albomi, rom
mas aqvs dasawyisi da bolo. yvela axali poema imisTvis da-
iwera, raTa Camesva erTaderT CarCoSi, romelsac odesRac
mivageni“.
bodleri aq gulisxmobs Tavisi wignis monoliTur
mTlianobas. aseTi SemTxvevebi evropul poeziaSi arc ise
iSviaTia. magaliTad, franguli poeziis gamocdilebas na-
ziareb did germanel poets stefan georges (igi stefan ma-
larmes Segirdi iyo) aqvs am tipis wignebi („sulis weliwa-
di“, „cxovrebis noxi“, „meSvide beWedi“ da sxvebi). rilkem
misi poetikis mZlavri zegavlena ganicada. georges Semoq-
medebis safuZvliani mcodne da mTargmneli vladimir le-
tuCi wers: „rilkem georgesgan gadaiRo, agreTve, ganuyo-
feli wignis principi. „sulis weliwadisa“ da „cxovrebis
noxisagan“ iseve ar SeiZleba SevadginoT „rCeuli“, ro-
gorc rilkes wignidan „Jamni“.
Cemi mizani Zalze mokrZalebulia. minda davakvirde „ar-
tistuli yvavilebis“ erT Taviseburebas – masSi lurji,
cisferi feris siWarbes, Sevecado avxsna am movlenis arsi.
***
romantizmis suliT nasazrdoebi da gamsWvaluli
galaktion tabiZis SemoqmedebaSi advili SesamCnevia
nikoloz baraTaSvilis poeziis kvali, razedac araerT-
xel dawerila. baraTaSvilisganve Seisisxlxorca man
lurji feris Tayvaniscema. „meranis“ avtoris yvelaze
ufro romantikuli ieris leqsi anderZiviT miiRo da
gaiTavisa, gulisficarze hqonda amokveTili:
131
cisa fers, lurjsa fers,
pirvelad qmnilsa fers
da ar am qveyniurs,
siyrmidgan vetrfodi.
***
lurji feris uCveulo simravlis gamo galaktion
tabiZis poeziaSi xSirad gvxvdeba ia, romlis miRmac xSi-
rad am unazesi yvavilis nairgvari simboluri mniSvnelo-
ba ikiTxeba.
simboloebisa da xatebis cnobil leqsikonSi, sxva mniS-
vnelobebTan erTad (siyvaruli, erTguleba, saTnoeba,
Tavmdabloba, aramdgradoba, ubiwoba da sxva), dasaxele-
bulia iis ori ZiriTadi mniSvneloba. erTi mxriv, igi aris
132
aRorZinebis, gazafxulis macne da, amis gverdiT, mwu-
xarebis, sikvdilis yvavili (de vrizi 1984: 288–289)
mkvlevarebi xSirad imowmeben laertis sityvebs Seq-
spiris genialuri tragediis – „hamletis“ bolo, mexuTe
moqmedebidan (suraTi pirveli), rom ofelias saflavze
gazafxulis iebi amova.
maCabliseul TargmanSi vardia damatebuli, magram es,
arsebiTad, arafers cvlis, azri igivea:
gul-mkerdic agiyovdeba,
dedao, ia-vardiTa!..
135
espanuri barokos udides poets luis gongoras (1561–
1627), visac servantesma „iSviaTi da ganumeorebeli
genia“ uwoda da visac aRmerTebda lorka, „bednierebis
uecar gaelvebaze“ aqvs leqsi, sadac adamianis arsebobas
igi adarebs yvavils, romelic diliT iSleba, SuadRisas
mze aTbobs, saRamoTi ki Wkneba.
amave WrilSi unda vaxsenoT vaJas SedarebiT adrin-
deli leqsi „niblias anderZi“ (1891), sadac ia mwuxarebis,
sikvdilis yvavilad gvevlineba da romelSic iSviaTi,
Znelad warmosadgeni silamazis gadmomcemi striqonebia.
pawia, mobuzuli Cituna ardasaviwyar survilad tovebs:
***
`artistuli yvavilebis~ calkeul poetur saxeebSi
saguldagulo CaRrmaveba Sors wagviyvanda da, amdenad,
mokle Sefasebas, mcire monaxazebs davjerdi im adgile-
bisa, winamdebare Temas rom esadageba.
rigiT meore sakulto leqsis („lurja cxenebi“) dasa-
Taureba SemTxveviTi ar gaxlavT. es saxe poeziis sauf-
loSi gaWraze migvaniSnebs, simboloa galaktionis muzi-
sa, emblemis ieri aqvs da mTel leqssac lurjad feravs.
araamqveyniuri, miRma samyaro, „samudamo mxarec“ lur-
jadaa warmodgenili, aelvarebuli „nislis namqeriT“ ga-
buruli. „civ samareSi“ wolac silurjis usiamo, naRvli-
an gancdas badebs da amis gverdiT savsebiT bunebrivad
JRers leqsis erT-erTi, ukiduresad tragikuli adgili:
„samudamo mxareSi mxolod simwuxarea“. xolo refre-
nad SerCeuli, umZafresi tempis mqone striqoni (`Cqari
grgvinva-grialiT hqrian lurja cxenebi“), romelic amave
136
dros bolo wertilicaa, safuZvels qmnis, rom leqss
mTlianad lurji foni gasdevdes.
safrangeTis ulamazes, tragikulad daRupul dedo-
falze dawerili umSvenieresi leqsi „mariam antuaneta“
erT adrindel esseSi sagangebod maqvs ganxiluli da am-
jerad mxolod bolo strofze SevCerdebi, amJamindel
Temas rom exmianeba: „trianonis“, „TeTri Sadrevnebis“,
„versalis brolis“ da samefo karTan daaxloebuli dide-
bulebis xseneba moxdenilad acocxlebs samudamod Cav-
lil, ganumeorebel, mravalTaTvis sanatrel „galantur
epoqas“.
TavmokveTili dedoflis xvedrTan leqsis amRerebu-
li toni, SesaZloa, ramdenadme Seuferebelic gveCve-
nos, magram igi sasurvel kontrasts qmnis yvavilebiT
gadafifquli gazafxulis fonze: lurji feris mozR-
vaveba mwuxarebis iers aZlevs cxenis Tavawyetil gavard-
nas, xolo finalSi saxifaTo qrolvas eJvnebisa Tu zanza-
lakebis wkriali mosdevs:
***
olia okujavas darad cota vinme Tu grZnobda galak-
tionis leqsebis TrTolvas, mis iersa da gamoxedvas. ro-
stom CxeiZes Tavis veeba, Zalze mniSvnelovan biografiul
romanSi „komikosi tragediaSi“ (2012) olias dRiurebidan
moxmobili aqvs ramdenime iseTi adgili, moulodnelo-
138
bisagan SekrTebi. mxolod poetis tragikulad daRupul,
ufaqizesi gancdebis meuRles SeeZlo daewera aseTi ram
– Seni TvalebiT mowyenili da nazi iebi mimzereno (CxeiZe
2012: 483). iqve, dRiurisave mixedviT, aRwerilia (Tve da
ricxvic aris dasaxelebuli, 26 Tebervali), stambisken
rogor miiCqaroda „genialuri poeti iebis sevdiani mze-
riTa da sicivisagan acaxcaxebuli, sazafxulod gamowyo-
bili zamTris susxian dReebSi“ (CxeiZe 2012: 485).
ar aris gasakviri, iebiviT akiafebul poetis Tvalebs,
yvavilTa Soris, yvelaze metad ia, sifrifana furclebi-
dan daZruli misi gauxunari silurje moswoneboda da es
feri sxva sagnebze gadaetana. amis mowme axlave gavxdebiT.
galaktion tabiZis zamTriseuli peizaJebi sulis Sem-
Zvreli naRvlianobiT, iSviaTi sinaziT gamoirCeva da am
dros yvelafers silurjis ieri gadahkravs. es TvalnaT-
liv Cans misi xsenebuli Sedevris („Tovli“) pirvelsave
strofSi:
***
vaJa-fSavelas Zalze Taviseburi leqsis „niblias an-
derZis“ gamo adreve vaxsene „artistuli yvavilebis“ erT-
erTi mSveneba, sizmareuli xilvebiT mosirmuli „pirimze“,
sadac mibnedili mTvaris Suqze gacocxlebulia JamTasv-
lisagan iavarqmnili sasaxle da warsulis suraTebs, ku-
boSi uxvad Cafenili iebis fonze, iseve, rogorc wreSi
datrialebul mocekvave efemerul arsebebs, silur-
140
jis naRvliani ieri dahkravs. vaJas leqsTan gadaZaxili
Soreuli, magram mainc sagrZnobia:
kubo ki RamiT savsea iiT
da waqceuli svetebi dgeba:
amodis mTvare da samaiiT
fermkrTal qalebis mimodis wyeba.
***
„artistuli yvavilebis“ yvelaze mZafri dramatizmi-
Ta da virtuozuli ostatobiT gamorCeul leqss „silaJ-
varde anu vardi silaSi“, sadac mTel qarTul poeziaSi
JReradobis, keTilxmovanebis mxriv dRemde gadaulaxve-
li sariTmo wyvili saTaurSivea gatanili da sizmarTan
Sedarebuli, tanjviT aRsavse „cxovrebis gza“ mwuxarebis
lurji feriTaa daRdasmuli, gamowvlilviT, ar ganvixi-
lav. mxolod erT adgils gamovacalkeveb, romelSic poeti
– „ocnebis baRiT daWrili gedi“ – Semawuxeblad Secvlil
sakuTar saxes xatavs da saamisod iebia moxmobili. xate-
bis winaSe mdgari, igi Jinianad da gamomwvevad mimarTavs
ulmobel, yovlis gamTelav bedisweras:
***
Semodgomas galaktion tabiZis lirikaSi mudam naR-
veli da mwuxareba axlavs. am feradovan, uaRresad
daxvewil, grZnobamoZalebul leqsSic („Semodgomis
fragmenti“) uxvadaa „mwuxare da nazi zmaneba“, sinanuli
ulamazes yvavilTa Wknobis, foTolcvenis gamo, ra-
sac aseve „mWknari axalgazrdoba“ uwyvildeba. galakti-
oni, rogorc giorgi leoniZe, mZafrad, mtkivneulad ga-
nicdida siWabukis wlebTan ganSorebas da es araerTxel
gamouxatavs. savsebiT bunebrivia, rom xsenebuli leq-
sis finaluri striqonebi Semodgomis cis silurjiTaa
gadanaTebuli:
143
lurj yvavilebis Telva,
axalgazrdoba urCi.
146
leqsi sakmaod daSorebulia pirveli wignis xelweras da
masSi aSkarad sacnauria reformiseuli siaxle. axalgar-
dacvlili poetis aCrdils, rogorc mosalodneli iyo,
mgloviarobis lurji ieri dahkravs. amaze es CurCuliT
naTqvamic migvaniSnebs:
da mwuxarebis maleniavSi
mofrindnen lurji angelozebi!
***
„artistul yvavilebSi“, verlenis Semdeg, SemTxveviT
ar aris moxseniebuli meore „dawyevlili poeti“ vilie de
lil-adani. igi parizuli bohemis uTvalsaCinoesi figura
iyo da amitomac leqsSi „gviani ocneba“ gansakuTrebuli
yuradReba gamoamJRavna misdami. pirvelsave strofSi sa-
tanis gamoCena iman ganapiroba, rom mis nawerebSi xSirad
moqmedeben satanuri, demonuri Zalebi. leqsebi cota dar-
Ca, magram misi „sastiki moTxrobebidan“ erT-erTma galak-
tions STaagona leqsi „orxideebi“, razedac `galaktiono-
logiis“ mesame wignSi gamoqveynebuli maqvs esse „ocnebis
gamosarCleba“ (kvitaiSvili 2004).
„gviani ocnebis“ ori strofi erTgvari Semzadebaa fi-
naluri sami striqonis dasawerad. mwuxarebis ucnaurad,
galaktioniseburad xseneba („yeliT gadaqaneba“) gzas ux-
snis lurji feris mozRvavebas, xolo „ganSorebis dRe“
aRiqmeba sikvdilad, rasTanac galaktions zogjer iro-
148
niuli damokidebuleba hqonda. suraTi rom ufro cxadi
gaxdes, leqsis mTlianad motana ajobebs:
wigni vedrebiani:
aloceba satanis,
da ocneba gviani
vilie de lil-adanis.
xSirad momefarebis
Cemi kargi zmaneba
da mtanjavs mwuxarebis
yeliT gadaqaneba.
lurji, lurji dRe aris,
ganSorebis dRe aris,
me ar veli uaress...
***
lurji anu cisferi Warbadaa mimobneuli galaktionis
calkeul leqsebSi: „gamomyves lurja cxenebis mtveri“
(`nugeSi~), „ecema Tmebi lurj sarkeebs, viT nakaduli...“
(„zRapari“), „cviva lurji faruli...“ („ucnauri sasaxle“),
„lurji ialqnebidan vici, ra darebia!“ („mzadeba gasamgza-
vreblad“), „saRamo iwva xaverdis ydaSi, viT wigni lurji
da ZvelisZveli“ („srolis xma mTaSi“), magram yovel maT-
ganze Znelia yuradRebis SeCereba.
krebulis erT-erTi gamorCeuli da idumali leq-
sia „wm. giorgi“, romelsac mere, mizezTa gamo, „Zveli
wisqvili“ ewoda. mtkvris da aragvis SesarTavTan amosu-
li mTvare iqaurobas burusSi xvevs da ucnaurad naTq-
vami: „cvari svams zambaxebis fialas“, yvelafers lurjad
aaelvarebs, riTac Semzadebulia umSvenieresi suraTi:
„lurj zRapariviT xavsi faravs dawewil wisqvils...“ da
iqve, akiskisebuli, grZelTmiani alebis TamaSi broliviT
gamWvirvale Sadrevnis CqerebSi leqss miTiur sanaxaobad
aqcevs.
149
zogi ram uTuod unda iTqvas galaktion tabiZis erT-
erT uZlieres leqsze „dabruneba“, sadac lurji feri
uSualod araa naxsenebi, magram umTavres da Seumcdari
alRoTi mignebul poetur xatSi iribad, Tumca aSkarad
monawileobs.
Tavdapirvelad Cven Tvalwin gadaSlilia „lixs aqiT
da iqiT“ ganfenili saqarTvelo, miniSnebulia mis mier
gadatanil damangrevel brZolebze, gaxsenebulia saamayo
winaprebi, maTi wuxili qveynis ubedobaze, rasac mosdevs
SeRamebis moulodneli da dauviwyari aRwera. aq poeti
Tavis sayvarel da nacad xerxs iyenebs. SekiTxvis ucnaur-
ma, TiTqosda miamiturma formam da iqve gacemulma sxar-
tma, yvelafris damtevma pasuxma SeuZlebeli SeaZlebina
poets, Tanac yovelgvari daZabvis gareSe:
150
swored aseT metaforad unda CaiTvalos galaktion tabi-
Zis daxatuli, mqrali, molurjo, Txeli, iolad mosaSo-
rebeli, mwife xilismieri mtvriT dafaruli „dabindul
qliavs“ Sedarebuli mSobliuri mTebi.
galaktionis lirikis saukeTeso qmnilebebi aTvalsa-
Cinoebs im iSviaT Tvisebas (amas ki gansakuTrebuli niWi
esaWiroeba), roca bunebaSi arsebul saganTa moxazuloba
da feri sityvaSi gadadis. `dabrunebam~ es unari umaRle-
si ZaliT gamoavlina.
***
galaktion tabiZis umZafres, dauokebel ltolvas
silurjisa da am feris nairgvari tonebisadmi yvelaze
Tvalxilulad, „magiuri kristalis“ darad avlens „artis-
tuli yvavilebis“ mozrdili, xuT waxnagad ganwiluli
leqsi „gzaSi“. didi qalaqis mtvriTa da SxamiT mowamluli
poeti ocnebaSia gadasuli, sofluri siwmindisa da sim-
yudrovisaken mieqaneba. leqss Tavidan bolomde silur-
jis ieri gadakravs da amas saTaves udebs dataroebuli ya-
nis Sriali („...nacnobi JrJola simindis“), pirvel striqons
(„lurji aCrdili cxel haerSi dgas“) rom exmianeba. leq-
sis gzad warmodgenil mdinarebaSi ki yovelives galaktion
tabiZis poeziis mravaljer aRniSnuli mTavari feri gan-
sazRvravs. sxva nawilSi es miraJi misi pirveli, uiRblo
siyvarulis xatebasa da saxels ukavSirdeba („gadifrens
Tvalwin aCrdili meris~...). meris motivs qvemoT kvlav
mivubrundebiT, manamde ki leqsis sxva striqonebsac unda
davakvirdeT.
siymawvilis Jami poetisaTvis aris „Zveli zRapari“. siw-
mindes ganasaxierebs „sofelSi samreklos zari“... „yaneb-
Si elva namgalis“ lamobs, rogorme ganeridos sulisSem-
xuTvel garemos („damwvari viyav qalaqis qafiT“), daibru-
nos monatrebuli idilia; „uCvevad kargi da fexSiSveli“
gaWrilia sizmareuli SoreTisaken, raTa kvlav ixilos
„mindvrebi, mTebi da zRva yanebi...“
151
leqsis ritmi zustad mihyveba frinvelebis (mwyeri,
RalRa, torola) moZraobas; yvelaferi zurmuxtisfrad
da lurjadaa gadanaTebuli, iqmneba iSviaTi silamazis
suraTi – erTmaneTTanaa Serwymuli, samudamod gadajaW-
vuli xati da xma, ris miRwevasac umaRlesi ostatoba
ganapirobebs:
152
gaxede Sor mTebs! gaxede serebs!
gaxede talRebs Caqsovils tbaSi,
cisferi ise ucxod iferebs
samosels dReTa elvarebaSi.
***
bevrjer davrwmunebulvarT, rom lurji (igive iisfe-
ri) da cisferi galaktion tabiZis lirikaSi ukidegano,
uZiro laJvardsa da amayad azidul mTebs ukavSirdeba.
saamiso magaliTebis daZebna advilia. gavixsenoT Tundac
ucnaurad ayiravebuli da amasTanave mwyobri striqonebi:
153
„lurji trialiT brunavdnen mTebi da iryeoda laJvardi
broli“ („me ara erTxel mqonia frTebi“). silurje mTebs
ufro Sebindebisas edeba. es kargad Cans erT adrindel
(1925) leqsSi `saRamo soflad“, sadac mSobliuri kuTxis
sanaxebia daxatuli. pirvelsave strofSi saRamouli
mTebis ieris gadmosacemad poeti ias iSveliebs, magram
es sityvebi uCveulo, manamde gamouyenebeli formiTaa
warmodgenili:
***
cnobilia, rarig uyvarda galaktions wyneTi da misi
Semogareni. wyneTis tyeebSi am RmerTkacis xetialsa da
myudro qvabulSi xSirad yofnazea dawerili revaz ina-
niSvilis erT-erTi saukeTeso poeturi moTxroba „pani“.
TviT galaktions wyneTisa da misi mimdebare soflebis
silamazem mravali mSvenieri leqsi STaagona. xiblavda
siyvaruliT naxsenebi „uZos mTebis“ moxazuloba, mzisgan
oqrosfrad SeRebili mwvervalebis cqera. uTuod gri-
gol orbelianis mgznebare leqsi utrialebda gonebaSi,
roca am striqonebs werda:
155
dRemdis saxe Tamar mefis
SerCenia beTanias...
159
erTi leqsis sivrce
ramaz xalvaSi
Sdr.:
aq lbils mdeloze sanugeSod viname cremliT.
(„fiqrni mtkvris piras“)
variantebSia:
damowmebani:
178
Tamar lomiZe
180
sainteresoa, rom samZRvarsaqeTa sivrcis dasaxasi-
aTeblad moxmobil mravalferovan saxeebsa da warmod-
genebs samZRvarsmiRma yofierebis aRwerisas enacvleba
sakmaod mwiri da erTmniSvnelovani suraTebi. rac
yvelaze arsebiTia, lirikuli gmiris momavali da sam-
ZRvarsmiRma sivrce warmoCndeba ara damoukideblad, ara-
med – negaciuri daxasiaTebis meSveobiT, rogorc `ara-
awmyo~, `ara-mamuli~:
***
mkvlevari zaza SaTiriSvili SeniSnavs, rom `negatiu-
ri bgerweris sanimuSo magaliTi lurja cxenebia. ar/ver
fonetikuri jgufi totalurad `faravs~ lurja cxenebis
teqstualur qsovils: `... miusafari mdumarebis gareSe/ sa-
mudamo mxareSi... simwuxarea / wevxar... samareSi/ ... da arc
suls uxaria...~. garkveuli azriT, ar-ver imdenad msWvala-
vs teqsts, rom pozitiuri xdomilebebi da warTqmiTi ga-
monaTqvamebic negatiur konteqstSi ikiTxeba: `miiCqarian
/ sizmarian CvenebiT... / CemTan moesvenebiT – yvelani aq
arian~. e.i., arsebobisa da daswrebulobis mtkicebiTi ga-
monaTqvami gamoxatavs aryofnasa da dauswreblobas. ga-
monaTqvamSi `yvelani aq arian~ ukve Cawerilia ar, rogorc
wyveta da carieli, brma laqa – arara. arara lurja cxe-
nebSi funqcionirebs rogorc teqstis maproducirebeli
tropi. am azriT, lurja cxenebis ZiriTadi interteqsti
aris negatiuri Teologiis diskursi, sadac negacia (ar/
ver) warmoadgens RmerTis, rogorc absoluturad tran-
scendenturisa da dauswreblis maqsimaluri daswrebu-
lobis reprezentacias~ (SaTiriSvili 2004: 97).
uaryofiTi nawilaki `ver~ `lurja cxenebSi~ mxolod
erTxelaa gamoyenebuli. meored is sityva `veraferis~
nawilis saxiT gvxvdeba. amitom aq SeiZleba vimsjeloT, Zi-
riTadad, `ar~ marcvlis ganmeorebis Sesaxeb. garda amisa,
vfiqrobT, SesaZlebelia `lurja cxenebis~ am evfoniuri
Taviseburebis, e.i. am poetur teqstSi marcval – ar-is six-
Siris sxvagvari axsnac, miT umetes, rom Cven winaSea leq-
187
siTi teqsti. bgerebis an bgeraTkompleqsebis ganmeoreba
leqsiTi teqstebis erT-erTi ZiriTadi struqturuli
Taviseburebaa da aucilebeli sulac araa, rom, magali-
Tad, `ar~ marcvlis ganmeoreba zemomoyvanili mizezebiT
aixsnas. `ar~ marcvlis xSiri ganmeoreba SeiZleba sxva mi-
zezebiTac avxsnaT – iseTebiT, romlebic uSualod gamom-
dinareobs `lurja cxenebis~ rogorc poeturi teqstis
specifikidan. kerZod, mniSvnelovania, rom – ar– marcvle-
bis Semadgenel `a~ xmovans `lurja cxenebSi~ ZiriTadad,
metruli maxvili moudis: elvarebda, mxareSi (3-jer), mdu-
marebis, gareSe (2-jer), TareSSi (2-jer), uxaria, simwuxa-
rea, miiCqarian, sizmarian, sizmaria, arian (2-jer), samareSi
(2-jer), samarea, miiCqarian, iCqarian, Cqari (2-jer) (gamona-
klisebia: wevxar, kamara, amara da miusafari). amgvarad, 23
sityvaSi gvxvdeba maxviliani `a~ xmovani, rac gacilebiT War-
bobs gamonaklisTa raodenobas.
`ar~ oden uaryofiTi nawilaki rodia, aramed – arsebi-
Ti saxelebisa da mimReobebis mawarmoebeli sufiqsic. es –
ar– (-al-) sufiqsi miRebulia maxviliani l, r sonantebis
vokalizaciis Sedegad (gamyreliZe ... 1965: 74 da Smd.) (xa-
zgasma Cemia – T. l.) da saxelebisa da mimReobebis mawar-
moebel sufiqsad iqca. –ar– sufiqsis maxvilianobas, rac
fuZiseuli xmovnis sinkopes iwvevs, adasturebs a. Sani-
Zec, mag.: `davWen – da-m-Wn-avr-i, movkued – mo-m-kud-avr-i,
davjed – da-m-jd-avr-i, movyem – mo-m-ym-avr-i, ganvtef –
gan-m-tf-avr-i~ (SaniZe 1976: 137).
riT unda iyos motivirebuli `lurja cxenebSi~ – ar–
marcvlis maxvilianoba da sixSire? arsebobs ara marto
e.w. kulturuli mexsiereba, aramed – enobrivi mexsiere-
bac, rogorc misi Semadgeneli nawili. savaraudod, swo-
red is unda gansazRvravdes `lurja cxenebis~ bgeriTi
qsovilis im Taviseburebas, rom masSi – ar– sufiqsi max-
viliania: mimReobebi, zmnebisgan gansxvavebiT, procesu-
alobis, droiTi grZliobis niSniT ar xasiaTdebian. SesaZ-
loa, hipoTezis saxiT, vivaraudoT, rom – ar– maxviliani
188
marcvlis sixSire, romelic mimReobebTan asocirdeba,
`lurja cxenebSi~ asaxul situacias Seesabameba da xazs
usvams transcendenturi samyaros zedroulobas (an mis
udroobas).
vfiqrobT, `meranisa~ da `lurja cxenebis~ analizis
Sedegad gamovlenili (ara mxolod leqsikur damTxveva-
Ta doneze dafiqsirebuli) paralelebi imis safuZvels
iZleva, rom davaskvnaT: galaktionis `lurja cxenebi~
konceptualurad nik. baraTaSvilis `meranis~ uSualo
(cnobier Tu gaucnobierebel) reminiscencias warmo-
adgens, emyareba im samyaros im models, romelic `meran-
Sia~ asaxuli da swored amis meSveobiT adasturebs sam-
yaros baraTaSviliseuli modelis WeSmaritebas `lurja
cxenebis~ avtorisTvis.
SeniSvnebi:
damowmebani:
191
SaTiriSvili 2004: SaTiriSvili z. galaktionis poetika da ritorika.
Tbilisi: gamomcemloba `logos presi~, 2004.
SaniZe 1976: SaniZe ak. Zveli qarTuli enis gramatika. Tbilisi: Tsu
gamomcemloba, 1976.
Ciqovani 1963: Ciqovani s. rCeuli werilebi. Tbilisi: gamomcemloba
`literatura da xelovneba~, 1963.
xalvaSi 2010: xalvaSi r. `lurja cxenebis~ interteqsti. – semiotika.
Tbilisi: 2010.
192
Essai
vaxtang javaxaZe
ori eskizi
193
– Cven faruli TrTolviT uarvyofT sayvarel didebis
taxts, rodesac davinaxavT, rom sxva maRlobze gaixara
axali ganaxlebis koconma. – dasZina meorem.
magram, rodesac WeSmaritad `sxva maRlobze gaixara
axali ganaxlebis koconma~, taxtis daTmoba arc ise ioli
aRmoCnda: Tvalebze xelebi aifares, da, sxva rom veraferi
mouxerxes, `не вижу~ gaukeTes (barbarizmisaTvis bodiSi!)
da sruli martoobisaTvis gawires isedac martoobisa-
ken miswrafebuli (`e ojaxdaqceuli, Tu ver mxedavs, fexi
mainc versad wamomkrao~, – mwared ixumra erTxel).
Tumca esec unda vikiTxoT: iyvnen ki dabadebulebi
`artistuli yvavilebis~ mkiTxvelebi 1919 wels? – ro-
desac am moulodneli wignis saTauric ki zustad ver
iTargmneba, Tu saerTod ar iTargmneba?
– Cven rom aklebuli gvqonda rusTavelis prospeqti,
sad iyo maSin galaktioni? – Semomitia erTxel erTma na-
xevrad cisferyanwelma (`yanwelobs, Tan ar yanwelobs!~).
– rodesac me movel, – aravin ar Canda! – TiTqos Cems
magier upasuxa da daumata: dRemde veravin ver damajera,
rom me mjobnian Cemi tolebi!
1933 wels rusulad Seaxsena sakuTar Tavs:
– Ты пришел в нежеланный момент для многих.
…isRa dagvrCenia, ganvmartoT: Sedevrebs qmnian ara qu-
CaSi gamosuli demonstrantebi, aramed sanTlis SuqTan
gaxiznuli geniosebi! xolo sanTels rac Seexeba, marTlac
sanTlis mkrTal naTels amjobinebda atomis saukuneSi,
radgan sanTlis wre met intims qmnida da kidev ufro ga-
namartovebda. xSirad dRisiTac ar aRebda darabebs da
ise werda, anda srul wyvdiadSi ijda da ocnebobda. sawer
magidaze sanTlebi ewyo da bazris SpargalkaSic sagange-
bod iniSnavda: `Sandali. sanTlebi (Sesaferisi). kargi sa-
magido sanTeli. sanTeli Sandlisa...~
dabolos, esec akadra oTxmocdacameti wlis cisfer-
yanwelma:
194
– `lurja cxenebi~ bodvaa. qrian bodvebi da abdaubdebi.
195
variacia galaktionis motivze
da TemidasaviT gvepatiosneba
saganTa uariT naxazi ocneba.
196
levan berZeniSvili
galaktionis danaSauli
205
interpretacia
Teimuraz doiaSvili
vardi
nawvimar silaSi
***
enigmuri saxe `silaSi vardi~ mkvlevarTagan dRemde
orgvarad aris aRqmuli. tropi, udideswilad, danaxulia
realobis konteqstSi, rogorc `mtvrian gzaze dacemuli
206
yvavili, romelsac brbos mier fexiT gaTelva moelis~
(burWulaZe 1985: 144).
arsebobs meore, gansxvavebuli xedvac – `silaSi var-
dis amosvla~, realurobisaTvis uCveulo da logikurad
gaumarTlebeli movlena, magram savsebiT bunebrivi da
damajerebeli mxatvruli pirobiTobis doneze (javeliZe
1982: 121).
pirveli Tvalsazrisis mravalricxovan momxreebs sa-
buTad moaqvT galaktionis gviandeli, sabWoTa periodis
gamouqveynebeli leqsi `silaSi vardi~, romelsac, – ro-
gorc Cans, saTauris gamo, – enigmuri saxis axsnad, tropis
avtoriseul komentarad miiCneven.
dasaxelebul leqsSi namdvilad aris naxsenebi yvavi-
li, romelic `mSobel buCqs TavisTavad moswyda da mtvri-
an gzaze daeca~, magram es simboluri yvavili, rogorc
ityvian, sul sxva dramidanaa. galaktioni aq alegori-
ulad gadmoscems bunebis nebieri yvavilis (poetis) ambavs,
romelic sabediswerod ascda Semoqmedebis wminda gzas da
cxovrebis mtversa da WuWySi aRmoCnda. poeti morCilad
elis zecis wyromas Tu brbosagan gaTelvas, rogorc sa-
zRaurs maRal mowodebasTan Tundac uneblie dacilebis
gamo.
es is mtkivneuli Temaa, romelic realurad awvalebda
axal droSi `massebis poetad~ saxecvlil galaktions da
romelsac araferi aqvs saerTo `silaJvardesTan~. saTa-
uri `silaSi vardi~ gviandeli teqstisaTvis, Cemi azriT,
erTdroulad Taviseburi aluziacaa da qronologiuri
markeric, romelic, erTi mxriv, mizanmimarTulad gvax-
senebs silaJvardis – idealis metrfe poets, meore mxriv
ki – socialistur sinamdvilesTan SeuTavsebel, `ide-
urad mavne~ Temas (brbosgan gaTelili poeti) e.w. Savbne-
li warsulisaken amisamarTebs.
enigmis konkretizaciis es cda, garda imisa, rom dama-
jerebeli araa, mcire garkveulobasac ki ver hmatebs Se-
darebis idumal Sinaarss; ufro piriqiT, radgan msgavse-
207
bis migneba mtvrian gzaze dacemul yvavilsa da `Soreuli
cis silaJvardes~ Soris, praqtikulad, SeuZlebelia.
aqve unda aRiniSnos erTi araordinaruli garemoeba.
enigmis garedan Semotanili SinaarsiT gaazrebis gamo
gamokvlevebSi, nebsiT Tu uneblieT, SedarebaTa rigi
isea interpretirebuli, TiTqos Sedarebis sagani – `cxov-
rebis gza~ poetis mier sinonimuri xatebiT ki ar iyos
ganmartebuli, aramed – dapirispirebuli, kontrastuli
saxeebiT. magaliTad, erTi mkvlevarTagani wers: `silaJ-
varde da vardi silaSi kontrastuli SinaarsiT dat-
virTuli mxatvruli saxeebia da ara sinonimuri wyvilis
Semadgeneli komponentebi~ (devdariani 2010: 80-81).
aseTi Sefasebis safuZvelze ganmazogadebeli dask-
vnac keTdeba: `aq erTmaneTis pirispir dgas ori mkveTrad
gansxvavebuli sinamdvile: silaJvarde – ocnebiT, po-
eturi fantaziiT warmosaxuli samyaro da nawvimar sila-
Si vardi – yofierebis biwiT Semusvrili suli. es silaSi
moqceuli is vardia, romelic usaxuri brbos gasaTela-
daa ganwiruli~ (iqve: 81).
vnaxoT konkretulad, ras ambobs leqsSi galaktioni da
ras miawers mas mkvlevari.
– [ise] rogorc nawvimar silaSi vardi, Cemi cxovrebis
gza aris sizmari da Soreuli cis silaJvarde, – gvauwyebs
simbolisti poeti.
– poetis cxovrebis gza [aris] rogorc nawvimar silaSi
vardi, [ise] sizmari da Soreuli cis silaJvarde, – gvim-
tkicebs interpretaciis avtori (iqve: 81).
gansxvaveba am or pozicias Soris mniSvnelovania da
arsebiTic: galaktioni Sesadarebeli saxeebis Sinagan,
idumal msgavsebaze migvaniSnebs, mkvlevari ki maT Soris
ararsebul kontrasts aRmoaCens, TiTqos silaJvarde da
silaSi vardi urTierTdapirispirebuli polusebi iyos.
zemoT ukve iTqva, rom arsebobs enigmuri saxis sxvag-
vari xedvac – silaSi amosuli vardi. saxe gaazrebulia,
rogorc SemoqmedebiTi nebiT Seqmnili pirobiToba, ro-
208
melic realurobis samzeridan alogikuria – silaSi vardi
ar amodis. SeuTavsebel sityva-cnebaTa (sila, vardi) oq-
simoronuli erToba, am Tvalsazrisis mixedviT, liriku-
li personaJis Sinagan winaaRmdegobaze, sulier gaoreba-
ze mianiSnebs, xolo kvlavac opoziciur wyvilad aRqmuli
silaSi vardi – silaJvarde yofierebis kontrastulobas
gamoxatavs (javeliZe 1982: 120, 122).
enigmuri saxis orgvari recefciis miuxedavad, Zneli
SesamCnevi araa, rom Sedarebis azrobrivi interpretaci-
isas orive xedvisaTvis amosavalia romantizmis funda-
menturi paradigma sinamdvilisa da idealis (ocnebis) da-
pirispirebulobis Sesaxeb. gansxvaveba mxolod imaSia, rom
yofierebis kontrastulobis ideas erTi realur-Sinaar-
sobriv planSive poulobs, xolo meore – gamosaxvis plan-
Si, saxis oqsimoronul formaSi.
yuradRebiT davakvirdeT leqsis pirvel strofs, ro-
melsac gansakuTrebuli mniSvneloba aqvs rogorc sakuT-
riv enigmuri saxis, ise rTuli Sedarebisa da mTliani teq-
stis gagebisaTvis.
RvTismSoblisadmi mimarTvis Semdeg, riTac strofi
iwyeba, lirikuli personaJi miniSnebis xerxiT gadmog-
vcems im Sinagan mdgomareobas, romelSic igi imyofeba
aRsarebis Jams. simboloTa meSveobiT is axasiaTebs Tavi-
si idumali cxovrebis gzas da amzadebs fons im sulieri
dramisaTvis, rasac eZRvneba leqsi. strofis ganwyobile-
ba, marTalia, sevdiani da minorulia, magram aq jer ar
aris gamJRavnebuli daeWveba arCeuli gzis WeSmariteba-
Si. mTxrobeli, rogorc Cans, karga xania, gasulia miwieri
realobidan da mxolod sizmrebSi binadrobs.
enigma `nawvimar silaSi vardi~, romelic `cxovrebis
gzis~ erT-erTi msazRvrelia, Sedarebis struqturis
elementia. Sedarebis mxatvruli logikiT igi Sinaar-
sobrivad gaTanabrebul simboloTa mwkrivis wevria. amis
gamo `nawvimar silaSi vardi~ msgavsia/aris sizmari da
silaJvarde.
209
simboloTa sinonimuroba leqsSi xazgasmulia ara mar-
to saxeobriv, aramed leqsikur da evfoniur doneebzec.
saxeTa leqsikur gaigivebaze metyvelebs saTaurSi
gatanil mTavar simboloebs Soris dasmuli maigivebeli
kavSiri `anu~ (`silaJvarde anu vardi silaSi~), agreTve,
sityvaTa sagangebo gadasma (ara silaSi vardi, aramed var-
di silaSi) evfoniuri Tanxmierebis dayruebisa da leq-
sikuri Sinaarsis win wamowevis mizniT.
dabolos, evfoniis doneze igiveobis Ria manifes-
taciaa e. w. saukunis riTma: silaSi vardi – silaJvarde.
gavixsenoT isic, rom simbolistebisaTvis sityvaTa
bgeriTi siaxlove maTi Sinagani, ezoterikuli kavSiris
gamovlenad iTvleboda.
amrigad, leqsis saTaurisa da pirveli strofis re-
alur-obieqturi monacemebiT, teqstSi gvaqvs ara kont-
rastuli, dapirispirebuli simboloebi, aramed msgavs/
igiveobriv/ sinonimur saxeTa rigi. aqedan gamomdinare,
enigmuri saxis idumali Sinaarsi amosacnobi da gasaaz-
rebelia ara klasikuri romantikuli antiTezis – sinam-
dvilisa da idealis (ocnebis) dapirispirebis konteqs-
tSi, aramed iseT konceptualur sivrceSi, sadac simbo-
loTa msgavseba-igiveobas damajerebeli axsna da gamar-
Tleba moeZebneba.
***
`silaJarde anu vardi silaSi~, tradiciulad, evan-
gelistur miTTan mimarTebiT ganixileba xolme (na-
kudaSvili 1995 da sxv.), rac TiTqos safuZvels moklebu-
li araa: lirikuli monologi, romelsac gulwrfeli
TviTgamoxatvis – aRsarebis/locvis forma aqvs, RvTis-
mSobels miemarTeba. amasTanave, teqstSi mravladaa nax-
senebi qristianobasTan asocirebuli sagnebi da cnebebi:
xatebi, salocavi karebi, sioni, olarebi, sulis sikvdili,
samoTxe, jojoxeTi, ziareba...
210
`silaJvarde~, rogorc vTqviT, simbolisturi leq-
sia, amitom mas ori plani aqvs – realuri da irealuri.
sagnebi da cnebebi, aseve mTliani situaciac, romlebic
dakavSirebulia qristianul sarwmunoebasTan da pro-
ecirebulia evangelistur miTze, teqstis realur
plans qmnis. es realuri elementebi simbolisti poeti-
saTvis mxolod pirveladi masalaa. mTavaria maTi gar-
daqmna, gardasaxva, ris Sedegadac ibadeba meore – fa-
ruli, zerealuri plani. empiriul sagnebs, maT Soris
qristianobasTan dakavSirebul sagnebs da cnebebs, leq-
sSi uCndeba sxva, axali, `WeSmariti Sinaarsi~, romlis
amocnoba im SemTxvevaSi moxerxdeba, Tu mivagnebT sim-
bolicaziis wyaros – poetis mier gamoyenebul kon-
ceptualur sistemas. aseTi sistema ver iqneba evange-
listuri miTi, romelic realur plans ganmartavs da,
rac aranakleb arsebiTia, winaaRmdegobaSi modis kon-
kretul lirikul narativTan, teqstis monacemebTan.
`silaJvardeSi~ Tavidanve yuradRebas ipyrobs loc-
vis/aRsarebis uCveulo, travestiuli saxecvlileba. qar-
Tulma poeziam RvTismSoblisadmi aRvlenili araerTi
locva da aRsareba icis, gamsWvaluli sasoebiTa da si-
yvaruliT. aseTi leqsebi galaktionsac aqvs, magram `si-
laJvarde~ ver Tavsdeba tradiciis CarCoSi, radgan is arc
wmindanis ganmadidebeli sagalobelia da arc Sendobis
Txovna Semcodisagan. `locva karia codvilisaTvis sina-
nulisa~ (akaki), galaktionis lirikul aRsarebaSi ki sina-
nulis nacvlad dominanturia mxilebis paTosi, romelic
sakuTari sulis mCxrekel aRmsarebels ki ar warmoaCens,
aramed RvTismSoblis madlSi daeWvebul msxverplsa da
bralmdebels erTdroulad. mxilebis simZafriT `silaJ-
vardes~ mxolod nikoloz baraTaSvilis `sulo boroto~
Tu Seedreba, oRond im arsebiTi gansxvavebiT, rom bara-
TaSvili borot demons amxels, galaktioni ki... yovelTa
meox wminda qalwuls.
211
Zalian moulodnelia da uCveulo RvTismSoblis mkveT-
rad negatiuri warmoCenac. braldebani wminda qalwuli-
sadmi leqsSi erT sabraldebo aqtad aris Sekruli (IV-VI
strofebi) da ironiuli elferic axlavs. Turme yov-
ladmowyale RvTismSobels, romelic, leqsis mixedviT,
mizezia ymawvili mgosnis tragediisa, SeuZlia datkbes
(`Sexede, dastkbi~!) misi tanjuli bediT, metic – maved-
rebeli sulis sikvdilis WvretiT: `suli vedrebiT gana-
ocebi/ Sens ferxTqveS kvdeba rogorc pepela~.
leqsis daskvniT nawilSi SesamCnevia agreTve pirdapi-
ri gadaxvevebic qristianuli konfesiis dogmebidan.
`silaJvardisTvis~ Zalian mniSvnelovania mxsnelis
molodinis motivi, romelic galaktionTan qals, wminda
qalwuls, RvTismSobels ukavSirdeba (`Sens molodinSi
asea yvela?~). aq poeti aSkarad Sordeba evangelistur
narativs, romlis Tanaxmad mesia anu mxsneli aris qriste,
xsnis misia macxovars ekisreba.
teqstis finalisaken mZafrad ismis samagieros mo-
Txovna: `sad aris CemTvis samagiero? / sabedniero sad
aris suli?~ lirikuli personaJi samagieros gardacva-
lebamde, sicocxleSive moiTxovs, maSin roca qristi-
anoba aRTqmul maradiul arsebobas, rogorc jildos
zneobrivi cxovrebisaTvis, morwmunes mxolod sikvdilis
Semdeg hpirdeba sulis ukvdavebis formiT.
faqtebi, romlebzec mivuTiTeT, gvkarnaxobs, rom da-
sadgenia is konceptualuri sistema, romelic galakti-
onisaTvis sinamdvilis gardasaxvis, simbolizaciis wya-
ro iyo, Cven ki teqstis dekodirebis gasaRebs mogvcems.
amis gareSe poeturi teqstis adekvaturi wakiTxva ver
moxerxdeba.
***
`silaJvardeSi~ ori gzaa dasaxelebuli: `Cemi cxovre-
bis gza~ da `bediT dawyevlili gza~. pirveli lirikuli
subieqtis mier arCeuli individualuri gzaa, meore –
212
aryofnis, sikvdilis, `ganadgurebis sevdiani gza~, ro-
gorc adamianTa gardauvali xvedri.
`gzis~ metafora arsebobas gaiazrebs, rogorc dro-
Si ganfenil process, xolo adamiani am gzaze Semdgari
mgzavria. rogorc mxatvruli koncepti, `gza~ msofl-
mxedvelobriv pozicias gamoxatavs, ramdenadac umniS-
vnelovanes problemas – sicocxlis/cxovrebis sazrisis
Ziebas ukavSirdeba da, amasTanave, gadajaWvulia sikvdi-
lis TemasTan.
asea es `silaJvardeSic~, romlis subieqti cdilobs
sikvdilis, rogorc bedisweris, damarcxebas, droiT da-
sazRvrulobis daZlevas da maradisobisaken gaWras. aqe-
dan gamomdinare, savaraudoa, rom leqsSi moniSnulia per-
sonaJis araordinaruli sulieri Ziebani, xolo simbolu-
ri semantikis sayrdenia `xsnis~ romeliRac koncefcia anu
`gza~, rogorc msoflmxedveloba da cxovrebis wesi, rom-
lis mimarT krizisis fazaSi myof lirikul gmirs skefsisi
gasCenia.
mgosnis `cxovrebis gza~ galaktionis leqsSi, rogorc
ukve viciT, sizmarTan da silaJvardesTan aris gaigive-
buli. sizmari realobisgan mowyvetis, araqauri arse-
bobis simboloa, xolo silaJvarde – `zenaarT samyofi~,
saiTkenac miiswrafvis cierebis mosurne, miwieri xvedris
uarmyofeli arseba. gasarkvevi isaa, ra esizmreba, ra Si-
naarsi aqvs mgosnis sizmrebs, vin an ra eguleba Soreuli
cis silaJvardeSi.
galaktioni erT leqsSi ambobs: `me vxedav sizmrebs ara
Tqveneburs~. marTlac, Jamidan Jamamde, rodesac poeti
sizmris fardas gadaswevs, aRmovaCenT, rom igi Wvrets
`Sor, ucxo qveyanas~, sadac ar arsebobs warmavalobis Si-
Si, `sadac edemi yvavis da sadac / veRarc Cawvdeba bneli
samare~. es uWknobi mSvenierebis is maradiuli saufloa,
romelsac amaod, magram sasoebiT daeZebs warmavalobis
sevdiT damZimebuli suli.
213
poetis sizmrebSi `Sor, ucxo qveyanas~ mudmivad enac-
vleba saTno da lmobierad mzirali qalwulis landi, Ra-
meul zmanebaTa monawile, an mRelvare molodinis sagani.
qalwuli galaktionis lirikaSi Sori, idealuri qveynis
personificirebuli saxea, visac moelian da grZnoben da
visac zogjer konkretuli saxelic aqvs, magaliTad, be-
atriCe, laura, meri, `mze mariami~...
galaktionis lirikuli personaJis cxovreba sizmaria,
radgan sizmareulia sakuTari arsebobis aRqma (`da me var
ise – rogorc sizmari~), sizmaria zeciuri qalwulis mov-
linebani (`vina xar, vina, Cemo sizmaro~) da, bolos, sizmars
hgavs qalwulisa da mgosnis tragikuli daSorebac (`is
CamomSorda, rogorc sizmari/ auxdeneli da momxiblavi~).
lirikuli subieqtis sizmrebis wiaRSi, iq, saiTac misi
`cxovrebis gza~ miemarTeba, rogorc vxedavT, ori perso-
naJi ikveTeba – Tavad meocnebe mgosani (`me~) da zeciuri
qalwuli (`Sen~), romelTa Soris `ucnauri trfobis~ peri-
petiebis aRweras aTian wlebSi galaktionis araerTi leq-
si mieZRvna. es is ZiriTadi lirikuli narativia, romelic
sxvadasxva variaciiT meordeba.
`silaJvardeSi~ lirikuli `me~ uSualod warmogvid-
geba, rogorc RvTismSoblis moaje ymawvili mgosani,
xolo tropizebuli formiT – viTarca `gedi daWri-
li ocnebis baRiT~. maTi igiveoba leqsSi eWvs ar iwvevs
(`aha, movedi gedi daWrili...~). galaktioni aq uTuod an-
tikurobidan momdinare poetur tradicias agrZelebs,
romlis Tanaxmad gedi poetis simboloa. am simbolos
igi sxva leqsebSic xSirad mimarTavs (`da mec movkvde
simRerebSi tbis sevdian gedaT~; `epoqis gedi ocnebas
mReris gabediTebiT~...) da mas araviTari kavSiri ara aqvs
arc XIII saukunis minezingeris –Kkonrad vurcburgelis
romanTan `gedis raindi~ da arc aleqsandr blokis dra-
masTan `vardi da jvari~, ris damtkicebac surT (burWu-
laZe 1980: 106-115).
214
tropi `gedi daWrili ocnebis baRiT~ Zalian xSirad,
TiTqmis ugamonaklisod, arasworad aris gagebuli, ro-
gorc ocnebiT daWrili gedi (`ocneba imdenad Seusabamo
da ganuxorcielebeli aRmoCnda, rom gangmira poetis
guli~). poeti gvesaubreba ara ocnebiT daWril, aramed
– ocnebis baRidan mosul daWril gedze. `ocnebis baRi~
xom is sizmareuli myudro savanea, sadac Tavs afarebs
poeti-gedi, ganTiadisas ki bediT dasazRvrul sivrces –
sinamdviles ubrundeba?!
logikurad ibadeba kiTxva: maS, ram miayena geds Wriloba?
sanam am kiTxvas vupasuxebT, saWiroa gairkves, ras gu-
lisxmobs lirikuli `me~-s aRmniSvneli meore tropize-
buli saxe – `RamenaTevi da namTvralevi~. igi leqsSi oTxg-
zis meordeba da, rogorc lirikuli siuJetis gamWol
refrens, gansakuTrebuli mniSvneloba eniWeba mgosnis
cxovrebis idumali gzis Sesacnobad.
***
refrenuli tropi `RamenaTevi da namTvralevi~ mkvle-
varTagan bevrgvarad aris interpretirebuli. zogi mas
sulac pirdapiri mniSvnelobiT aRiqvams, rogorc per-
sonaJis bohemur cxovrebaze miniSnebas, sinonims codvi-
sa, romelic RvTismSoblis winaSe monaniebis sagania. am
dros, rogorc Cans, daviwyebulia, rom simbolo empiri-
uls zerealobis niSnad aqcevs, rom simbolisturi leqsi
ki ar asaxavs, aramed gardasaxavs sinamdviles.
refrenuli tropis gaazrebisas, upirveles yovlisa,
yuradRebas iqcevs sityvaTa gramatikuli forma. orive
sityva – RamenaTevic da namTvralevic – winaviTarebis
aRmniSvneli TavsarT-bolosarTiT (na-ev) aris nawarmo-
ebi. es imis mauwyebelia, rom im moments, saidanac iwyeba
lirikuli subieqtis e.w. aRsareba-amboxi, win uswrebda
RamisTevani da simTvrale/Troba.
vinc galaktion tabiZis simbolistur saxismetyvele-
baSi garkveulia, refrenul sityvebSi umal amoicnobs im
215
ganmeorebad simboloebs, romelTa garemoSic aRmocende-
ba lirikuli personaJis sizmareuli xilvebi: qalwulis
molodini SuaRamidan ganTiadamde, masTan warmosaxuli
Sexvedra-ganSorebani da siyvaruliT Troba...
Tavis droze axalgazrda galaktions `Ramis mgosani~
uwodes. Tavadac ambobs: `me movitane qveynad RameTa idu-
maleba~. am idumal RameTa mogoneba sicocxlis bolomde
gahyva poets: `da mxolod Rame, Rame inaxavs, / rac ganmic-
dia da rac minaxavs~.
ra gancdebsa da xilvebze, ra idumalebaze mianiSnebs
galaktioni, rac mxolod Ramis kuTvnilebaa da rasac Rame
inaxavs?
Rame/SuaRame is jadosnuri droa, rodesac poeti
grZneul dumilSi cidan wynar Zaxils ismens, roca `Ra-
mis usivrco sakurTxevelTan~ TamaSdeba qalwulTan
Seyris misteria. es aris Jami zeciuri gamocxadebisa,
romelmac `gamouTqmeli da mware aliT~ daswva misi su-
li, erTdroulad ganacdevina aramiwieri netarebac da
ganSorebis usasoo naRvelic. `Ramis sicxadeSi~ ganxor-
cielda saswauli – Sexeba `ar-aqaurTan~, arsebobis gar-
dasaxva samoTxed: `SenTvis samoTxed gadaiSleba Rame
uvnebo da uriJraJo~.
ase moixazeba galaktionis lirikaSi qalwulisadmi
Wabuki mgosnis `ucnauri trfobis~ siuJeti. es is xilvaa,
is ganmeorebadi sizmaria, `silaJvardis~ dasawyisSive
rom aris naxsenebi (`Cemi cxovrebis gza sizmaria~).
Ramis Tevas galaktionis leqsebSi, rogorc wesi, Tan
axlavs `Troba~, is, rac arapirdapir Cans `silaJvardis~
refrenul tropSic.
sityvebi mTvrali/Troba, sazogadod, iSviaTi araa ga-
laktionis leqsebSi. poeti mTvralia ara marto RviniT,
aramed surneliT, poeziiT, ocnebiT, cecxliT, TovliT
da a.S. magram arsebobs Trobis Tvisebrivad gansxvave-
buli, umaRlesi saxeobac – Troba `ucnauri trfobiT~!
216
aq ukve droulia iTqvas, rom RamisTeva da Troba, ro-
gorc simboloebi, mTlianad Ramis ritualic, ar aris
empiriuli situaciis ubralo asaxva, Rvinis smiTa Tu sa-
survel qalTan siaxloviT aRZruli Trobis epizodi – es
mistikuri ritualia, Troba zeqveyniuri siyvaruliT, is,
rasac aleqsandr bloki `sulis bohemas~ uwodebda.*
Troba rom mistikuri siyvaruliT eqstazia, roca sas-
rulobis SegrZneba qreba, da ara Troba `RviniT an qaliT~,
cxadad Cans galaktionis araerTi leqsidan. rasakvirve-
lia, poetisaTvis RviniT swrafwarmavali simTvralec
kargad nacnobia (`xandaxan RviniT savse fialiT/ mokle
xniT gaTrobs ocnebaT zoli~) da ocnebiT xanmokle ga-
TiSvac (`tkbili ocneba dagwvavT, dagaTrobT... isic co-
ta xniT~), magram misi mudmivi mogonebis sagania `netar
wuTebiT mTvrali siymawvile~ – Jami zeqveyniuri trfo-
biT simTvralisa, `sxvisTvis uxilav-faruli~ zerealobis
Wvretisa.
ai, RamisTevisa da qalwulTan Sexvedris erTi scena:
223
tani, maradqaluris erT-erTi yvelaze gavrcelebuli sim-
boloa. am simbolos mravalSriani Sinaarsi sakmaod sru-
lad Cans galaktionis erT CanawerSi, sadac vkiTxulobT:
`...Sors, dausrulebel silaJvardeSi mosCans saTay-
vanebeli landi beatriCesi, mudmivad sasurveli da mu-
dam miuRweveli ideali, ciuri, RvTaebrivi silamaze,
haerovani, usxeulo landi Soreuli qalis, Seqmnili si-
naTlisa, alis da surnelebisagan, Rrubeli, ocneba, ange-
losTa qveynis anarekli~ (tabiZe 2008b: 148).
es TiTqmis amomwuravi daxasiaTebaa qalwulisa – zeci-
uri satrfosi, romelic simbolistur poeziaSi sxva ara-
erTi saxeliTac moixsenieba.
amrigad, `silaJvardis~ meore, simbolur-mistikur plan-
Si Sefarulia ukvdavebis maZiebeli ymawvili mgosnis kos-
miuri drama. mgosanma iwama xsnis RmerTkacebrivi gzis
arseboba, miwier sicocxleSive maradisobasTan ziare-
bis SesaZlebloba zeqveyniuri siyvarulis ZaliT; magram
aRTqma da molodini, rom maradqaluri ukve moabijebs
dedamiwaze, რომ iwyeba axali era da qalwulis mSveniere-
ba yovelives gaaerTianebs (soloviovi: `Знайте же: вечная
женственность ныне / В теле нетленном на землю идет… / Всё сов-
местит красота неземная~)*, ar gamarTlda. amis gamo mgosnis
gulSi mware imedgacrueba, skepsisi gaCnda, radgan siz-
mrebidan da Trobidan gamofxizlebuli ukvdavebis maZi-
ebeli isev materialuri samyaros sabediswero dasazR-
vrulobis – sikvdilis pirispir aRmoCnda (gavixsenoT: `me
gza ar vici uaxloesi: / erTaderTi gza aris sikvdili~).
***
araerTi wiaRsvlisa da miTopoeturi interteqstis
dadgenis Semdeg isev mivubrundeT pirvel strofs,
trops `Cemi cxovrebis gza sizmaria / da Soreuli cis si-
* „uwyodeT, maradqaluri uxrwneli sxeuliT ukve moabijebs dedamiwaze...
yvelafers SeiTavsebs aramiwieri mSveniereba“ (leqsidan `Das Ewig-Weibliche~
– `maradqaluri~).
224
laJvarde~. ras niSnavs sofiologiuri miTis konteqstSi,
upirvelesad, `Cemi cxovrebis gza sizmaria~?
cxovrebis sizmareulobis gancda galaktionis roman-
tikul-simbolisturi lirikis erT-erTi gamokveTili
Temaa (`qveynad yoveli dRe sizmaria / da sinamdvilec mi-
hyveba sizmars~). konceptualurad `Cemi cxovrebis gza
sizmaria~ TiTqmis igiveobrivia kalderonis cnobili
metaforisa `cxovreba sizmaria~ da, amave dros, realo-
bisadmi srul gaucxoebazec mianiSnebs (`me vdgevar, ro-
gorc tyve ucxoeTSi, / rogorc sizmarSi ucxo sizmari~).
`sizmarSi dgoma~ cnobierebaSi arsebobaa, rac realo-
bisgan Tavisuflebis iluzias qmnis da ganicdeba, rogorc
`WeSmariti cxovreba~. sizmari sarkmelia `sxva samyaroSi~
(vl. soloviovi), xolo ras uWvretda konkretulad ga-
laktioni am sarkmlidan, Cven ukve viciT. poetis sizm-
rebi mistikuri xilvebia, uxilav-farulis sacnauryofaa.
leqsSi `me moval~ lirikul subieqts `dedofalT gro-
vidan~ (goeTes `dedaTa mxaris~ analogi) moesmis `Zaxili
ucnobi, msubuqi, cismari~. es qalwulis, maradqaluris
Zaxilia, misi pasuxi adre dasmul kiTxvaze: `vina xar, vina,
Cemo sizmaro?~ da, amasTanave, dapirebac:
***
olia okujavasadmi gagzavnil werilSi, romelic ori-
sami wliT uswrebs `silaJvardis~ Seqmnas, galaktioni
Tavis sulier mdgomareobas ase gadmoscems: `mSvenieri
cxovreba me ocnebaSi ganvicade... ocnebisa da sizmrebis
dro wavida~ (tabiZe 2008g: 17). aq daaxloebiT igive azri da
gancdaa gamJRavnebuli, rac poeturad, faqizi lirikuli
aqcentebiT aris gamoxatuli `silaJvardeSi~. miuxedavad
amisa, gaZneldeba mtkiceba, rom leqsi maincdamainc avto-
ris realur, konkretul-pirovnul grZnobebs exmaureba.
`silaJvardeSi~, rogorc simbolistur leqsSi, Cven
winaSea ara individi, persona, aramed miTologizebul
garemoSi moqceuli depersonalizebuli lirikuli gmiri
miTologizebuli grZnobebiT. igi konstruirebulia so-
fiologiuri miTis Sesabamisad da yoveli sagani, cneba,
saxe Tu situaciac am miTis SuamavlobiT avlens Tavis da-
farul mniSvnelobas. ase mJRavndeba, rom ganTiadi, rom-
lis mosvlaSi lirikul personaJs eWvi Sehparvia (`da Tu
rogorme isev gaTenda~), oden Ramis dRiT Secvla ki araa,
232
aramed mzesTan – maradqalurTan (`vardisfer megobar-
Tan~) Sexvedris molodini (`ramdeni Rame gamiTevia, /
mzis amosvlisTvis rom Semexeda~). aseve, sionSi Sesvla,
RvTismSoblis winaSe wardgoma da sxivi taZarSi – metaist-
oriul dro-sivrcul lokusSi gadanacvlebaa da zeciuri
naTelis – maradqaluris gamocxadeba (`SemoiWreba sionSi
sxivi~)... am gziT xdeba mTlianobaSi qristianuli saxisme-
tyvelebiTi masalis simbolizacia sofiologiuri narati-
vis konteqstSi, ris Sedegadac leqsis siuJeti, ubralod,
vinme mgosnis `ambavs~ ki ar gviambobs, SemoTavazebuli
lirikuli samyaros arss gadagviSlis.
aq sagangebod unda SevCerdeT RvTismSoblis saxeze,
romelic simbolistur poeziaSi qristianizebuli sim-
boloa maradqalurisa. miwieri siyvarulis idealizacia
RvTismSoblisadmi asketuri trfobis formiT, misdami
rainduli msaxurebis idea, rac gavrcelebuli iyo USua
saukuneebis poeziaSi, simbolistTa Soris popularo-
biT sargeblobda. wminda qalwulis simbolos galak-
tionma pirvelad 1912 wels mimarTa leqsSi `Ave Maria~ da
RvTismSoblis saxe, rogorc idealuris ganxorcieleba
realur cxovrebaSi, sofiologiur warmodgenaTa siste-
mas daukavSira (`iyo dro da Sen qveynad iyavi / mag ganu-
sazRvrel mSvenierebiT~).
maradqaluris mimarTeba RvTismSobelTan simbolis-
ti poetebis (viaC. ivanovi, a. beli. a. bloki) interesisa
da gansjis sagani iyo. msgavsad wminda mariamisa, marad-
qaluri aris samyaros mfarveli angelozi, sxivosani
arseba, `mziT Semosili qalwuli~ – `Дева облаченная в
солнце~ (vl. soloviovi; Sdr.: galaktioni – `mze-mari-
ami~), romelic yovelive arsebuls icavs qaosSi gada-
vardnisagan/codvisagan, raTa daabrunos igi RvTaebriv
yovliserTobaSi. amitomac miewereba galaktionTan wmin-
da qalwuls iseTi fundamenturi sofiologiuri niSa-
ni, rogoricaa yovlismomcveloba (`masSi yvelaa, rasac
daRlili/ adamiani qveynad eZiebs~).
233
arsebobs argumentirebuli azric, rom sofias koncep-
tisa da poeturi xatis formirebisas vl. soloviovi STa-
gonebuli iyo RvTismSoblis saxiT, rasac daemata dantes
beatriCes Strixebi da goeTes maradqaluridan momdinare
ganazrebani.*
sofiologiuri miTis safuZvelia zeqveyniuri siyvar-
uli, romlis WeSmariti mizania mkvdari, materialuri
bunebis gasuliereba da adamianis sxeulebrivi arsebobis
gaukvdaveba. `silaJvardeSi~ siyvarulis motivi, marTa-
lia, aqcentirebuli araa, magram Sefarulad igulisxmeba
Tundac RvTismSoblisadmi trfobis motivis analogiiT
Sua saukuneebis poeziaSi. RvTismSobeli `silaJvardeSi~
gaigivebulia qalwulTan anu maradqalurTan da amdenad,
leqsi ymawvili mgosnis gulis gadaxsnaa zeciuri satrfos
winaSe. mxolod am konteqstSi, satrfialo intimis piro-
biTobaSi, SeiZleba aixsnas RvTismSoblisadmi imgvari
damokidebuleba, romelic gadis religiuri reglamen-
taciidan, magram SeTavsebadia satrfialo urTierTobis
eTikasa da etiketTan.
aqve isic unda iTqvas, rom winaaRmdegobani `silaJvard-
is~ teqstsa da evangelistur miTs Soris, razec adre iyo
saubari, sofiologiuri miTis konteqstSi aRar arsebobs,
qreba: erTi rom, RvTismSoblisgan gansxvavebiT, maradqa-
lurs miniWebuli aqvs mxsnelis misia; amave dros, misganve
modis aRTqma warmavalis maradiulad gardaqmnisa ara
qristianuli sulis gaukvdavebis, aramed dapirispirebul
sawyisTa sinTezis gziT.
`silaJvardis~ mZafri skepticizmi moulodnelobas ar
warmoadgens galaktionis lirikuli gmiris sulieri gan-
viTarebis gzaze. sinamdviliT moklul grZnobaze, `oc-
nebis damarxvaze~ igi ufro adrec saubrobda (`sanam Sors
iyav~), xolo kidev erT winmswreb leqsSi `sinanuli~ mkaf-
iod ismis `aryofil bednierebasTan~ – zeciur satrfos-
Tan gamoTxovebis motivi.
* vl. soloviovis sofias zogi mkvlevari dantes beatriCes rusul versias
uwodebs (helemani 2010).
234
`silaJvardesTan~ TematikiT da ganwyobilebiT Zalian
axlosaa leqsi `is CamomSorda~:
236
damowmebani:
237
Tema da variacia
rostom CxeiZe
238
gaxldaT mis TvalTaxedvaSi, da egeb ufro metadac ki,
rogorc maTive Semoqmedi.
amitomacaa, rom vera da veRar amogvicnia, is `viRac
mesame~, romelic orTa Soris unda SemoiWras maxinji sa-
xiT (`edgari mesamed~), vin SeiZleba iyos – RmerTdakar-
gul sinamdvileSi moboriale poeti Tu mis koSmarul
CvenebaTa personifikacia, gnebavs yorans miamgvane da
gnebavs – adamians.
landad aRiqvamda da landadve saxavdao...
ra akakis da ra sxvebs, Tund ilia WavWavaZesa da vaJa-
fSavelas, akakisTan erTad wminda samebad rom unda
Seracxuliyvnen mis mzeraSi, rakiRa am Zvirfasi safla-
vebiTac Sevsebuliyo panTeoni mTawmindisa, da gamWvirva-
led migvaniSnebda maT molandebas im striqoniTac: wa-
vidnen landebi meore, mesameo (`sizmrebi~) – `meore~
akakis rom gulisxmobda da `mesame~ – vaJas, zedized rom
gamoTxovebodnen sawuTros `pirvelis~ – anu epoqis da-
mamTavrebeli ilias – tragikuli aRsasrulis Semdgom.
da mainc:
yvelaze xSirad unda etriala galaktionur fiqrebsa
da xilvebSi akakis lands, maRalsa da mwuxares, jer kidev
im wuTidan rom amoCndeboda mis warmosaxvaSi, rogorc ki
akakis gardacvalebas Seityobda da 1915 wlis 26 ianvars
gamoiglovda da... arc gamoiglovda, radganac leqss `aka-
kis gardacvalebis gamo~ refrenad gamohyveboda: ar mom-
kvdara, arao!..
da ai:
rom samSoblom misi landi mtkiced Seiyvarao.
zedve rom unda mohyoloda kidev erTi leqsi, saTaur-
Sive gacxadebuli am xatiT: `akakis landi~.
aramarto mwuxare, daRlilic unda yofiliyo landi
akakisa, TmaWaRarac, sanTlebiT momavalic, da garSemo-
myofT, vinc am gamocxadebas ixilavda, unda ecadaT sim-
yudrove ar daerRviaT misTvis, ufro zustad da ganzoga-
debulad: misteriis RvTaebriv mdumarebaSi uneblieTac
239
ar SeWriliyo amqveyniuri xmebi da ar darRveuliyo raRac
diadi harmonia samyarosi, RvTaebrivTan uSualo ziare-
bis SegrZneba.
am gadmosaxedidan mwuxarebaSi Zaldautaneblad iWre-
boda imedovneba, dardi imsWvaleboda faruli sixaruli-
Ta da im axlis molodiniT, romelic samyaroul wrebrun-
vaSi unda CarTuliyo: rogorc axalTaxalic da Zvelis
ganmeorebac erTsa da imave dros.
iqneba CvenTvis,
iqneba CvenSi,
iqneba CvenTan marad da marado!..
245
odnav gamoarCevda parnaselTa saerTo ferxulidan
vaJa-fSavelas: mTebis mZlavri arwivio... win mouZRviTo,
– magram isec ara, martoka dasWideboda akakis qnars...
da ager – xuTi poetic unda amodgomoda gverdiT, rom
ar gawbilebuliyo maSindeliviT, ai maSindeliviT, siy-
mawvileSi gogoTuris mier kopalas salocavSi amotanil
lods rom ejajgureboda da awydeboda amaod..
xuTi Tu?..
TiTqos sxva arc aravin igulisxmeba, narTauladac ara-
vinaa miniSnebuli, miTumetes ise cxadliv, galaktioni
mogvianebiT poetTa rCeul xuTeuls rom Seadgenda qar-
Tuli literaturis mTels mdinarebaSi: sami wertili
yoveli strofis bolos da sariTmod SerCeuli i o n i
TavisTavad iwvevda mexuTe rCeulis saxelis asociacias:
SoTas, ilias, akakis, vaJas gverdiT galaktionis xsenebis
aucileblobasac.
axla ki ra xdeboda? saamisod TiTqos arc araferi –
gana ra migvaniSnebda, rom galaktions parnaselTa Soris
kidev erTi poeti SeiZleba CaeTqva, an raRa `erTi~: Tavisi
Tavi?
ra migvaniSnebda da... eqvsi TviTonve miiswrafis Svi-
disaken, rCeuli, sakraluri cifrisaken, sakralurobas ki
moiTxovs akakis saxeli da misi qnaris uCveulo Zalmosi-
leba-jadosnuroba.
ase rom:
akakis qnaris amzidavni eqvsni ki ara, Svidni arian – meS-
vided galaktioni rom CaSifrula striqonsa da striqons
Sua.
es is droa, rodesac galaktions savsebiT akmayofileb-
da am SvideulSi yofnac, mere ukve es artaxebi Zalian da
Zalian rom eviwroeboda da... ra erTi monakveTi Cveni li-
teraturisa, romeli erTi monakveTi, mTlad mis istori-
aSi daibevebda adgils, Tanac xuTeulSi, TavisTvis guneba-
Si sameulic rom darwmunebiT moeniSna Tavis samyofelad.
246
SoTa rusTvelsac uTuod datovebda mis mier Sedge-
nil reiting-listSi.
da akaki wereTelsac.
vaJa-fSavelaze imdroindel Sexedulebas gadaafaseb-
da da mkveTradac gadaafasebda, rakiRa varlam ruxaZisa
Tu giorgi quCiSvilis gverdiT ki aRar miuCenda adgils
– da arc aleqsandre abaSelis, sandro SanSiaSvilisa Tu
ioseb griSaSvilis – aramed ager sadamde azidavda, yvela
drois xuT qarTvel poetTa xuTeulSic igulisxmebda,
magram... rkali Tu daviwrovdeboda, iqidan veRarc SoTas
amoagdebda da veRarc akakis, Tavis Tavs xom vera da vera...
da isev iliasa da vaJas unda Seleoda.
wavidnen landebi meore, mesameo...
pirveli da mesame landi ise grandiozulad veRar
SemorCeboda galaktionis TvalTaxedvas, meore lands
rom miaCerdeboda gansakuTrebuli krZalviTa da mowi-
webiT, gansakuTrebuli aRtacebiTa da TayvanebiT, lands
– maRalsa da mwuxares...
da esecaa:
am eqvseulma – da maTTan erTad meSvidemac – erTad
rom unda aswios daumonebeli akakis qnari, garda poeturi
niWierebisa igulisxmeba, rom yvela es poeti akakis mxat-
vrul-esTetikuri skolis warmomadgenelia, sxvadasxva
mxriv rom daadgebodnen TavianTi didi winamorbedis mier
gakvalul Tu moniSnul gza-bilikebs.
da am literaturuli skolis warmomadgenlad gvev-
lineba vaJa-fSavelac.
is Sexeduleba, rom vaJa amozrdilia akakis mxatvruli
samyarodan, dResdReobiT sul ufro mtkiced mkvidrdeba
Cvens literaturismcodneobaSi (Tund: daviT werediani
da Tqveni mona-morCili). arada es Tvalsazrisi jer kidev
rodis gamoeTqva galaktions – poeturad, miniSnebiT, mag-
ram kanTielad, masalebiT SevsebaRa rom esaWiroeboda
sruli damajerebloba-damtkicebisaTvis.
247
vaJa mTlad Tavis rangSi ver warmogvidgeba `akakis
landis~ mixedviT?
mTavari amjerad isaa, akakis poeturi skolis warmomad-
genlad rom gvisaxavs galaktioni, Tanac gamoarCevs dan-
arCenTagan, mere sulac rom mowyvetda im rkals da ufro
maRal ganzomilebaSi gadaiyvanda.
`artistuli yvavilebis~ versiaSi aRar gadahyveboda
`akakis lands~ es pasaJi-CamonaTvali, magram ganzogadebis
miRma galaktionis warmosaxvaSi swored parnaselTa es
eqvseuli – meSvide TviTon – rom Camalula, ager dokumen-
turad dasturdeba.
aseve dokumenturad dasturdeba Zvirfasi samebis vi-
naobac: ilias cremlebis, akakis xanjlisa da vaJas garda-
sul dReebze wamebis gaxsenebiT, – mogviano xanis versiaSi
leqsi Tamaris daSlili Tmis Savi giSeriT rom iwyeboda
da SoTa rusTvelis, besik gabaSvilisa da nikoloz bara-
TaSvilis saxebanic Cndeboda, `artistuli yvavilebis~
versiaSi ki es xuTstrofiani leqsi or strofamde Sekve-
ciliyo da `dro~ darqmeoda, pirvel striqonSi `Tamari~
Secvliliyo... `aziiT~: aziis daSlili Tmis Savi giSerio,
– da baraTaSviliseuli merani galaktioniseuli lurja
cxenebiT, rusTvelis saxeli ki Canacvlebuliyo striqo-
nis: ros Suqad mSobliur cas SeeSenebio, – gadaZaxiliT
`vefxistyaosnidan~: baRi SeRma SeraSendao.
galaktionis Semoqmedebis Semswavleli centris mier
momzadebuli TxuTmettomeulis meore tomis (1915-1920
wlebis poetur nimuSebs rom moicavs), komentarSi iqve
isic aRniSnulia, rom:
poeti, rogorc naTlis sveti, romelic mSobliur cas
SeeSeneba, ukavSirdeba svetis simbolikas akakisa (`xatis
win~) da vaJas (`cxovrebam ar Samibrala~) leqsebSi.
rarig Semalula miniSnebani, saguldagulo Zieba rom
esaWiroeba gadaZaxilTa mikvlevas, interteqstualuri
Cakirkiteba da gaxsna im idumali SeTamaSebebisa, ga-
laktionis gonebaSi rom trialebda da Tavis sulier
248
brZmedSi atarebda wakiTxuls, raTa sruliad axleburad
aemetyvelebina.
`dros~ am Tavdapirvel versias, yovelive pirdapir rom
gacxadebuliyo, `prologi~ daerqmeoda da ivaraudeboda
momdevno, mesame poeturi krebulis gamxsnelad, krebu-
lisa, romlis saxelwodebac – `isrebi qarSi~ – swored am
leqsidan SerCeuliyo:
260
***
amoimarTeboda akakis monumenturi saxebao...
saxeba poeziis didi reformatorisa, sruliad axali
sadinari rom unda gaeWra da axali sivrceebic gadaexsna
marto qarTuli enis arsmenili simsubuqis, mxatvrulobis,
plastikurobisa da xmovanebis miRweviTo...
da am wiaRSi unda epovna Tavi galaktionsac da kidev
sxva sadinari gaeWra qarTuli poeturi sityvisaTvis, qar-
Tuli lirikuli hangebisaTvis, axal ganzomilebaSi rom
gadaitanda akakis monapovars, Tavis sulier brZmedSi ga-
moawrTobda, Tavisi StampiT moWrida oqros da kidev erT
reformatorad mogvevlineboda.
da kidec SeiZenda landur iers.
da ukve TviTonac gadainacvlebda landur personaJad
`landebis~ siuJetur qargaSi.
ase Seexmianeboda oTar CxeiZis romani `artistul
yvavilebs~ – Seavsebda im mxriv poeturi krebulis landur
motivs, galaktioni rom gulisxmobda, oRond pirdapir
gacxadebas moerideboda da ikmarebda jerjerobiT aka-
kis lands Sefareboda, vidre Sesaferisi dro dadgeboda
saqveynod amomzevebisa.
oTar CxeiZe gaxsnida galaktionur narTauls da mis
monumentur saxebasac da simbolur ganzogadebasac roma-
niT warmoaCenda.
da ase amoudgeboda gverdiT akakis lands galaktio-
nis landi. oriv mwuxare, oriv maRali... oriv Tanamdevi
ukiduresi simZafriT gancdili mSobliuri miwisa: ukvdav
sulebad...
da grZeldeboda poeziis axal sivrceTa wiaRSi triali
da sakuTari StampiT moWrili oqros zodebis cvena.
qrola hangebis.
isrebis qrola.
da dardianoba sizmrebisa wignebSi: momxibvlel
TvalebiT.
261
maia jaliaSvili
wva da xedva –
„artistuli yvavilebis“ eqoebi
262
La melancolie des soleils couchants, – Camaval mzeTa melanqo-
lia (pol verleni), `... et les roses trop hautes~ – ...da vardebi
metad tanmaRali (anri renie). es epigrafebi, uTargmne-
lad wakiTxuli, musikaluri preludiasaviTaa, Targm-
nils ki musikasTan erTad emateba feri, surneli da raRac
SoreulTan miaxlebis gancda.
es saxelebi qmnian simbolisturi esTetikis konteqsts,
romelSic mkiTxvels unda gaeazrebina leqsTa daSif-
ruli saxeebi. amave dros, Tan gaecnobierebina „evropuli
da erovnuli mTliani kulturuli sivrce“ (doiaSvili
2003: 58).
ratom maincdamainc oTxi epigrafi?
warmosaxvis Tavisufleba, am SemTxvevaSic, gvikarna-
xebs, rom rac gvinda, is vifiqroT. galaktionis poezia
xom, upirvelesad, amgvar Tavisuflebas gvaCvevs, yo-
velgvar kanonsa Tu kanonzomierebaze maRla mdgoms,
mTavaria, raime tipis logikuri Tu asociaciuri jaWvi
gaCndes, romelic poeturi azrovnebis sruliad ucxo
mdinarebaSi CagvrTavs.
es oTxi saxeli, simbolurad, rogorc saxarebaTa oTxi
maxarebeli, ise migviZRveba galaktioniseuli poeturi
samyaros labirinTebSi. qarTul sinamdvileSi, marTlac,
es krebuli iqca axal poetur aRTqmad, romelmac war-
moaCina „axali RmerTi“ – galaktion tabiZe, „artistuli
yvavilebis“ gasaazreblad mkiTxvelma unda mimarTos
am „maxareblebs“, maTs Semoqmedebas, raTa Caswvdes sim-
bolisturi poeturi teqnikiT kodirebul saTqmels.
bodleris „borotebis yvavilebi“, goties „minanqrebi
da kameebi“, verlenis, rogorc galaktionis „daRupuli
mamis“ mTeli Semoqmedeba Tu anri renies poezia am kre-
bulis STamagonebeli, macocxlebeli impulsebis wyaroa.
saiT mivyavarT galaktions am epigrafTa miniSnebebiT?
ra Tqma unda, poeziis mxareSi, magram rogorc mezeg-
lizis, igive, svanis mxares prustis amave saxelwodebis
cnobil romanSi (germantebis mxarisgan gansxvavebiT) aqvs
263
sruliad gansxvavebuli peizaJebi, garemo, haeri, xeebi,
yvavilebi, xedebi da, saerTod, TiTqos sxva ganzomilebaa,
romelSic sagnebi, movlenebi, urTierTobebi axali Si-
naarsebiT itvirTebian, sadac adamiani sxvanairad iwyebs
danaxvas: „Soridanve SevigrZnobdiT ucnobebis Sesage-
beblad daZrul iasamanTa surnels. Tavad ki, sakuTari
foTlebisave mwvane da qorfa patar-patara gulebs Soris
amozrdilT, parkis zRudeze ucnaurad aRemarTaT iasam-
nisferi da TeTri frTebis jiRebi, CrdilSi rom aebzvin-
varebina mzis sxivebs, romelSic ukve ganbaniliyvnen“;
„kuneli iseTive mironisebur, formiT gansazRvrul sur-
nelebas afrqvevda, rom Tavi RvTismSoblis sakurTxevlis
win megona“, „amaod vCerdebodi da vynosavdi kunelebs,
amaod vlamobdi gonebamde mimetana maTi uxilavi da
Taviseburi surneli, goneba mainc ver xvdeboda, ra unda
eRona – vkargavdi, isev vewafebodi maT, vuerTdebodi
ritms, romelic maT yvavilebs aqa-iq axalgazrduli
silaRiT da musikalur bgerasaviT moulodnel inter-
valebSi mimofantavda. imav xibls uSreti guluxvobiT
mTavazobdnen, Tumca ufro meti CaRrmavebis saSuale-
bas ar maZlevdnen, im melodiebiviT, romlebic asjer,
miyolebiT rom daukra, mainc ver Caswvdebi maT saidum-
los“ (prusti 2016: 127). aseTivea galaktionis am krebu-
liT Seqmnili mxarec, saiTkenac wasvla gulisxmobs po-
etur saxeTa aRmoCenebis sixaruls, ucxo gancdebTan
ziarebas. es leqsebi asjer rom waikiTxo, aramcTu ver
Caswvdebi, aramed verc miuaxlovdebi saidumlos, Tumca
es dausrulebeli swrafva saidumlosken aris kidevac
maTi mouwyinebeli kiTxvis azri.
frederik begbederma avtobiografiul „frangul ro-
manSi“ moswrebulad SeniSna, rom gmirisTvis kokaini iyo
bodleriseuli „xelovnuri samoTxeebis“ Sesaqmnelad
cxovrebiseuli „bunebrivi jojoxeTebisagan“ gasaqcevi
saSualeba. galaktionic Tavis „ucxo samoTxeebs“ leqse-
biT qmnida, amgvarad Tvreboda da mkiTxvelsac aTrobda
264
imisTvis, rom daejerebina, Tavis qala (sikvdili) artis-
tuli yvavilebiT (xelovnebiT) daCrdiluli da gamSve-
nierebuli, sicocxles, yofierebis amaoebas sruliad
axal azrsa da mniSvnelobas SesZenda.
Sarl bodleri cnobil leqsSi „himni mSvenierebas“
cdilobs Caswvdes am idumali fenomenis arss. igi mSve-
nierebas aqebs, adidebs da Tan cdilobs misi warmomav-
lobis gacnobierebas:
266
1914 wels pirveli krebuli gamosca. tician tabiZem Seam-
Cnia da gamoarCia misi originaluri stili da esTetika:
„mas aqvs raRac jado, romliTac sul ubralo feradebi
warmtacad brwyinaven, ubralo sityvebi ritmulad JRe-
ren, TiTqos „ferxuls uvlian niavis velur sixaliseSi“.
yrud dabadebuli iqneba, vinc imaSi musikas ver moismens“
(tabiZe 1985: 464). galaktioni TiTqos aRar endoboda ma-
terialur samyaros da mis miRma gaxedvas cdilobda. „didi
poeti yovelTvis mWvretelia da sulis TvalebiT ufro
xedavs, vidre sxeulis TvalebiT“ (uaildi 1997: 27). Tavisi
upirvelesi maswavleblis, Sarl bodleris kvaldakval,
„borotebis yvavilebis“ esTetikur-filosofiuri mrwam-
sis Sesabamisad, im uCveulo „kavSirebs“ daeZebda, romle-
bic poeturi samyaros mTlianobas ganapirobebda.
bevrs eSinodes
Cemi sastiki, ulmobeli gamoRviZebis,
viT gaTenebas,
me vxedav sizmrebs ara Tqveneburs.
(„me mZinare var“)
267
am gamoRviZebad iqceva misi poezia, romelic mas exma-
reba, Tanabari intensivobiT SeigrZnos da dainaxos
Tavisi Sinagani samyaro Tu kosmosi. „xedavs imas, rasac
mokvdavis Tvali jer ver xedavs“ (werediani 2008: 80).
gotiesaviT xedavs „gril oaziss, sadac xelovneba sun-
Tqvs“ (doiaSvili 2003: 48).
„brma viyavi da axla ki vxedav“ (ioane, 9, 25). es SeiZleba
Tqvas ara mxolod poetma, aramed am leqsTa mkiTxvelmac,
oRond im gansxvavebiT, rom poets nanaxis gamoTqma SeuZ-
lia, mkiTxvels ki – ara. marTalia, orives xelT upyria
gamoTqmis mTavari instrumenti – sityva, magram poetisT-
vis is karad iqceva sxva samyaroebSi gasasvlelad, mkiTx-
velisTvis ki mxolod erTi an mravalmniSvnelovani simbo-
loa, romelsac RvTaebrivTan kavSiris mxolod fermkrTa-
li anarekli dahyveba. galaktionis xelSi ki sityva kvlav
miiqceva RmerTad, logosad, romelic saidumlos Sara-
vandediT imoseba, romelic sityvis ubralo mniSvnelo-
bas mistikiT tvirTavs. misi riTma, rogorc oskar uaildi
ityoda, romelmac `kacis naTqvami RmerTebis sityvad Se-
iZleba aqcios~ (uaildi 1997: 13), ucxo elfers matebs
nacnob sityvebsa da mniSvnelobebs amgvarad, is `formiTa
da feriT xelaxla qmnis qveyanas~ (uaildi 1997: 19).
galaktioni xedavs, magram ara msxverplis gareSe. es
msxverplia sulieri obloba, martooba da splini: „Sen ici,
Sen ici – me rogor vewame?“ („sizmrebi“); „jvarze gakruli
elva – es Cemi daa lurji“ („saRamo“). Sarl bodleris erT
prozaul leqsSi „mxatvris aRsareba~ SesaniSnavad war-
moCndeba xelovanis tanjva mSvenierebis wvdomis gzaze:
„da aha, mzaravs laJvardTa siRrme, guls miRonebs zecis
siwminde, zRvis uSfoTveloba, garemos uZraoba, aRaS-
foTeben Cems suls...
nuTu marad unda vitanjo, an iqneb samudamod unda
gaveqce mSvenebas? hoi bunebav, uwyalo jadoqaro! ikmare
Trgunva Cemi natvris da siamayis!
268
mSvenierebis wvdoma uTanasworo duelia, sadac
mxatvari bediTad mosTqvams, saboloo damarcxebamde“
(bodleri 1991: 11).
„RmerTi gamoiTargmanebis xedvad da wvad“ – vkiTxu-
lobT sityvis kidev erTi mesaidumlis, sulxan-sabas
„sityvis konaSi“. poeti iwvoda, SemoqmedebiTad itanje-
boda, raTa gamoTqmis srulyofilebisTvis mieRwia. amitom
„iwvis da dneba SuaRame“, amitom „ar ician megobrebma,
Tu ra naRvels itevs guli“ („me da Rame“).
freskis avtorebisTvis, romlebic RvTisTvis wamebul-
Ta xatebs qmnian, umniSvnelovanesia Tvalebisa da xelebis
gamoxatva, romelTa saSualebiTac mJRavndeba suliereba
da Tavganwiruloba. galaktionis poeziaSic gansakuTre-
buli Rirebuleba eniWeba Tvalebsa da xelebs. umTavresi
swored es mzeraa, romelic xilul, materialur samyaros
gardaqmnis:
simaRle laJvardTa,
varskvlavTa simaRle,
simaRle zambaxis!
(„SiSveli“)
273
xaverdis kubo, daTovlili TeTr zambaxebiT
idga mdumare, mgloviare da dasevdili.
(„orxideebi“)
277
damowmebani:
278
literaturuli gamoZieba
naTia sixaruliZe
280
wivis frTebi) kidev erTxel ubrundeba, oRond amjerad Se-
darebis erT-erT komponents – `verxvebs~ `ocneba~ enacv-
leba (`rad aSrialda Cemi ocneba,/rogorc gafrenil arwi-
vis frTebi~). amis Sedegad teqstis or monakveTs Soris ara
marto gadaZaxili Cndeba, aramed xdeba Sedarebebis obi-
eqtTa gaigiveba, sinonimizacia: verxvis foTolTa Sriali
igive ocnebis ametyvelebaa.
mivubrundeT CvenTvis saintereso striqonebs:
***
`meri~ 1915 wlis seqtemberSi gamoqveynda da, savarau-
dod, imave wels unda iyos dawerili. 1915 wliT TariRdeba
`verxvebic~. leqsi 1916 wels daibeWda krebulSi `sxivi~,
sadac igi sam sxva poetur teqstTan iyo gaerTianebuli
281
ciklSi saTauriT `mTvaris landebi~. es leqsebia: `TeTri
landebiT~, `alvebi TovlSi~ da `is~ (`Nocturne~).
am ciklma, gansakuTrebiT ki `verxvebma~, imdroin-
deli kritikis yuradReba miiqcia. statiaSi `poetika~
al. abaSelma `riTmebis axal saxed~ – asonansad CaTvala
`verxvebis~ bolo strofis sariTmo wyvili: didi xnis wi-
naT – dagvagvirgvina (abaSeli 1916: 12), v. Cxenkelma ki ga-
laktionis `namdvili poeziis suliT aRbeWdil suraTebs~
Soris, `mTawmindis mTvarisa~ da `atmis yvavilebis~ gver-
diT, `verxvebic~ daasaxela (Cxenkeli 1919: 453); mTeli
cikliT gamowveuli aRfrTovneba s. leoniZem mkiTxvels
ase gauziara: `waikiTxeT, ra poeziis saburvelSia gax-
veuli galaqtion tabiZis leqsebi `mTvaris landebi~!
TviTeuli striqoni am leqsisa poeziaa da ganxorcieleba
mSvenierebisa. aq TviTeul sityvis siZlieres da sinazes
grZnobT, aq TavisuflaT amoisunTqebT, radgan Sorsa
xarT `publicistur poeziisgan~ (leoniZe 1916: 15). man
aqve miuTiTa `verxvebis~ erTgvar `xarvezze~: `Tumca did
naklsac ar warmoadgens, magram sjobda ar exmara mgosans
leqsSi iseTi sityvebi, rogoric magaliTad `paJi~, `princ-
esa~, `siluetebi~ da sx. Cveni ena metad mdidaria da mra-
valSinaarsiani da rodesac mgosani ver iyenebs sityvebs
mSobliuri enisas, maSin cud STabeWdilebas stovebs aseTi
`evropeizmebi~; Tumca igini literaturaSi miRebulia, ma-
gram qarTvels ufro eCoTireba, radgan rusTavelis ce-
cxlovan sityvebTan aWrelebulis sityvebis xmareba da
SemoReba codvad CaiTvleba~.
`meris~ erTi pasaJi, xeTa Srialis motivi, rogorc
aRvniSne, `verxvebSi~ ZiriTad Temadaa qceuli.
ra aris `verxvebis~ saTqmeli?
xuTstrofiani leqsis eqspoziciaSi lirikuli gmiri
gvimxels, rom qaris yoveli dabervisas, verxvebis aSri-
alebis dros mas uSoresi zRapari Caesmis:
282
yovelTvis, roca daberavs qari
da tyes mTebisas gaifrens afrad,
verxvis foTolTa TeTri laSqari
aSrialdeba uSores zRaprad.
289
saTaurTa igiveobis garda, rogorc vxedavT, or nawar-
moebs bevri sxvac aqvs saerTo. galaktionTan meordeba
verxvis foTolTa Srialis, maTi gasulierebisa da zRa-
pris Txrobis motivi. poeturoba da idumaleba, rac ia eka-
laZis moTxrobas mkveTrad gamoarCevs siyvarulis Temaze
dawerili, im periodis uamravi trafaretuli teqstisa-
gan, rogorc Cans, SeuCneveli ar darCenia galaktions da
leqsis Seqmnis impulsic misca. rasakvirvelia, poets az-
radac ar mosvlia, moTxroba gaeleqsa. galaktionma, ro-
gorc sxva drosac moqceula (ix. doiaSvili 2013: 221-228),
sasiyvarulo `ambavSi~ Setanili da misTvis ucxo, abstraq-
tuli humanizmis saburvelSi gaxveuli yofiT-sociaulu-
ri problematika, – vgulisxmob arCilis pasuxs mis mierve
dasmul kiTxvaze: ras amboben verxvebi? _ Tavisi liri-
kis da, zogadad, simbolisturi poeziis konceptualur
sivrceSi gadaitana: erTi mxriv, `ambavs~ mistikuri idum-
aleba da siRrme misca (zRapris Tema), meore mxriv ki, Cveu-
lebrivi adamianebis drama paJisa da princesas simbolur
urTierTobamde aamaRla.
am kuTxiT metad mniSvnelovania avtografis erTi de-
tali: ia ekalaZis moTxrobis saTauria `ras amboben verx-
vebi...~. es fraza, rogorc vnaxeT, teqstis finalSi kiTx-
vis formiT meordeba (`ras amboben verxvebi?~) da pasuxic,
vrceli tiradis saxiT, iqvea gacemuli.
galaktionis avtografSi aseTi suraTia: moTxrobidan
aRebuli saTauri aq brWyalebSi ki aris Casmuli, magram
daxuruli brWyalis Semdeg dasmulia kiTxvis niSani. iqm-
neba sruli STabeWdileba imisa, rom poeti, romelmac
moTxrobidan ukve icis am kiTxvaze pasuxi, ar iziarebs mas,
mainc svams am kiTxvas da Semdeg Tavis gansxvavebul pasux-
sac gvTavazobs. am logikiT, `verxvebi~, rogorc irkveva,
galaktionis versiaa, miseuli pasuxia dasmul kiTxvaze,
oRond simbolizmis konceptualur-esTetikur sistemaSi
gadatanili.
290
leqsis realur planSi galaktioni moTxrobidan mom-
dinare personaJTa – qal-vaJis xvedrs, maTi arSemdgari
siyvarulis siuJets paJisa da princesas simboluri sax-
eebiT akeTilSobilebs da ganazogadebs, xolo nawarmoe-
bis meore, faruli Sre mistikur saidumlos gvaziarebs:
`verxvebis~ lirikuli subieqti, iseve rogorc `meris~ da
araerTi sxva leqsis lirikuli gmiri, etrfis ara realur
qals, aramed – idealur arsebas, romlis zogadi saxelia
maradqaluri, simbolistur leqsebSi ki SeiZleba erqvas
qalwuli, meri, nugeSi, dedofali, princesa...
nawarmoebis or Sreze saubrisas, vfiqrob, saintereso
unda iyos erTi faqti teqstis recefciis istoriidan:
sityva-saxeebma `paJi~ da `princesa~, rogorc vnaxeT,
`verxvebis~ erT-erTi pirveli Semfasebeli s. leoniZe
gaaRiziana. man es leqsikuri erTeulebi aRiqva, rogorc,
ubralod, ucxouri sityvebis Semotana-damkvidrebis mo-
duri cda; sxvagvarad Seafasa es saxeebi demna Sengelaiam –
im dros simbolizmiT gatacebulma axalgazrda mweralma.
man `artistuli yvavilebisadmi~ miZRvnil werilSi, ro-
melic 1919 wels gamoqveynda, paJis simboloSi da prince-
sasadmi / dedoflisadmi trfobis narativSi mxolod erTi
leqsis, `verxvebis~, personaJi ki ar dainaxa, aramed mTeli
krebulis paradigmuli gmiri da misi sevdiani Tavgadasa-
vali (Sengelaia 1919).
sityvas `princesa~ galaktioni Zalian iSviaTad iyenebs.
mis mravalricxovan Canawerebsa da mimoweraSi igi mxolod
erTxel gvxvdeba – 1916 wels, olia okujavasTan gagzavnil
werilSi: `olia, iyavi rogorc princessa~.
ra kavSiri arsebobs `verxvebsa~ da am werils Soris?
ra SeiZleba hqondeT saerTo princesas, rogorc leqsis
personaJs, da poetis realur satrfos – olias? cnobi-
lia, rom galaktionisadmi olia okujavas ojaxs mkveTrad
uaryofiTi damokidebuleba hqonda, ojaxis wevrebi ax-
algazrda, arafrismqone, Rarib poets quCis biWad moix-
seniebdnen da qaliSvils masTan urTierTobas mkacrad
291
ukrZalavdnen. im periodSi, roca iwereboda werili da
nawarmoebi, olia, pirdapiri mniSvnelobiT, galaktion-
isTvis namdvili, miuwvdomeli princesa iyo. meocnebe po-
eti ar egueboda sinamdviles, cdilobda, Tavis leqsebSi
realoba ise gardaesaxa, rom konkretuli qalis miRma ide-
ali – princesa, `ocnebis TeTri angelozi~ daenaxa, visTvi-
sac igi erTguli paJi iqneboda.
P. S.
1921 wlidan qveyanaSi politikur-ideologiuri vi-
Tarebis mkveTri cvlilebis gamo, galaktioni TandaTan
iZulebuli gaxda Seecvala leqsebis Tematika, uari eTqva
Zvel ganwyobilebebsa da motivebze. gadamwyveti am mxriv
1924 weli aRmoCnda, rodesac cenzuram poemaSi `mogonebe-
bi im dReebis, roca ielva~ agvistos ajanyebis gamoZaxili
amoikiTxa. Jurnal `mnaTobis~ mTeli tiraJi gaanadgures,
galaktionma ki ramdenime dRe cixeSi gaatara.
1924 welsve daiwera leqsi `TeatrSi~, rogorc erT-
gvari gamoTxoveba `artistuli yvavilebis~ personaJeb-
Tan – paJsa da princesasTan, rogorc dasasruli miraJisa,
poeturi speqtaklebisa:
292
damowmebani:
293
levan beburiSvili
grei da zeinabi
294
iyo meore: daswves, dadages
vnebebma misi mxurvale guli,
rodesac vardTa sisxlian bages
ewafeboda TvaldaxuWuli.
(tabiZe 2016b: 74)
295
sSi naxsenebi grei unda iyos dorian grei, oskar uaildis
(1854-1900) romanis – `dorian greis portreti~ – mTavari
personaJi, xolo zeinabi, savaraudod, – cnobili qar-
Tveli dramaturgis aleqsandre sumbaTaSvilis (1857-
1927) piesa `Ralatis~ erT-erTi mTavari moqmedi piri
(tabiZe 2016b: 219).
`dorian greis portreti~ modernistuli epoqis erT-
erTi sakulto romani iyo, amdenad, am nawarmoebis mTava-
ri gmiris gamoCena galaktionis simbolisturi periodis
lirikaSi, cxadia, araa gasakviri.
SedarebiT uCveulo Cans leqsSi al. sumbaTaSvilis*
istoriul-patriotuli dramis – `Ralatis~ – mTavari
moqmedi piris – dedofal zeinabis xseneba, miT umetes,
misi dawyvileba dorian greisTan. bunebrivia, ibadeba
kiTxva: iqneb zeinabi sulac araa sumbaTaSvilis dramidan
momdinare saxe? romelime sxva literaturuli wyaroTi
xom ar sargeblobs galaktioni?
zeinabi poetis sxva leqsebSicaa naxsenebi. magali-
Tad, `artistuli yvavilebis~ erT-erTi leqsis (`me mo-
val~) avtograful variantSi erT taeps miwerili aqvs:
`zeinab, Tamari~. al. sumbaTaSvilis nawarmoebis mixed-
viT, dedofal zeinabis namdvili saxelia Tamari, zeina-
bad igi iwodeba gamahmadianebis Semdeg. aqedan savaraudoa,
rom galaktionis poeziaSi zeinabi xsenebuli istoriuli
dramidan momdinare saxe unda iyos.
gagondeba Tu ara
karaleTis dReebi,
mTebis lurji kamara,
ucxo samoTxeebi!
kidev SegrCa Tu ara
mxiaruli Tvalebi?
Tu drom gadauara
da Cauqro alebi?..
(tabiZe 2016g: 170).
***
Tu SemoTavazebul hipoTezas gavyvebiT da davuSvebT,
rom `Semodgomis fragmenti~ marTlac avtobiografiuli
motivebiTaa STagonebuli, greisa da zeinabis simboloTa
miRma ki Tavad poeti da misi cxovrebis Tanamgzavri arian
sagulvebelni, maSin mainc garkveul axsnas saWiroebs is
faqti, ratom SearCia galaktionma swored es mxatvruli
saxeebi Tavisi cxovrebiseuli dramis dasaqaragmeblad?
ra TvalsazrisiT SeiZleba yofiliyo poetisaTvis Si-
naganad maxlobeli uaildis romanis mTavari gmiri?
garda leqsSi miTiTebuli zogadi niSnebisa (faqizi da
mgrZnobiare sulieri samyaro, ocneba amaRlebul siy-
varulze da imedgacrueba), dorian greisTan galaktio-
nis sulieri siaxlovis safuZveli saZiebelia dendizmis
principebisadmi erTgulebaSi. dorian grei is literatu-
ruli personaJia, romelmac sakuTari cxovreba aqcia xe-
lovnebad. rogorc uaildi wers, `dorianisaTvis cxovre-
ba iqca pirvel udides xelovnebad da yvela xelovneba ki
mis mosamzadebel da amosaval wyarod~ (uaildi 1982: 188).
cxovrebis qceva xelovnebad, – es is moTxovnaa, romelic
simbolisturi esTetikis ZiriTadi principi gaxldaT da
galaktionisaTvis mudam saxelmZRvanelo mniSvneloba
hqonda. vfiqrobT, esec aris erT-erTi arsebiTi faqtori,
306
ris gamoc poetma Tavis lirikul `mes~ dorian greis ni-
Rabi moargo.
zeinabis simbolos raRa axsna SeiZleba moeZebnos galak-
tionis TanamecxedresTan mimarTebiT?
poetis dRiuris zemoTcitirebuli monakveTidan na-
Teli xdeba, rom mas mosvenebas ukargavs Ralatis sakiTxi
(`mRalatoben megobrebi, mRalatoben naTesavebi, mRala-
tobs, sazogadod, bedi: miRalata oliamac da mTels Cems
cxovrebaSi es aris yvelaze ufro usastikesi Ralati!).
`Ralati~ – aris saxelwodeba al. sumbaTaSvilis istori-
uli dramisa, romlis mTavari personaJis – zeinabis – sa-
xelic imTaviTve RalatTan aris asocirebuli. marTalia,
sumbaTaSvilis nawarmoebis mixedviT, dedoflis pirovnu-
li Ralati gamarTlebulia, Tu mas erovnul-patriotuli
poziciidan SevxedavT, magram galaktionisaTvis, am per-
sonaJis interpretirebisas, rogorc Cans, Ralatis cne-
baa amosavali. `Semodgomis fragmentis~ zeinabi arsebiTad
ukve sxva personaJia, Zlier daSorebuli Tavis genetikur
saTavesTan, romelSic pirvelsaxidan poeti mxolod Ra-
latis paradigmas tovebs da masSi axali Sinaarsi Seaqvs.
erTi sityviT, Tavisi leqsis meore personaJis zeina-
bad saxeldebiT galaktioni metonimurad migvaniSnebs
Ralatis cnebaze, – Ralatze, rogorc lirikul perso-
naJTa naadrevi Wknobisa da grZnobaTa daferfvlis mi-
zezze. ase gardaisaxeba galaktionis poetur SedevrSi
dadebiTi literaturuli gmiri uaryofiT personaJad.
SeiZleba iTqvas, rom leqsSi zeinabis erTgvar parodi-
rebasTan gvaqvs saqme. Tu tradiciuli warmodgeniT, igi im
qarTveli qalis saxea, romelic istoriulad Ralats sCa-
dioda samSoblosa da sarwmunoebisaTvis, anu misi Ralati
uzenaes RirebulebebTan iyo dakavSirebuli da sazoga-
doebrivi safuZveli hqonda, axali epoqis azrovnebis
mixedviT, axali drois zeinabis Ralatsac eZebneboda
sazogadoebrivi gamarTleba. dekadenturi cnobierebisa
da ultramemarcxene msoflmxedvelobis simbiozi, rom-
307
lis did gavlenasac ganicdida olia okujava, adamians
sqesur sferoSi sruli Tavisuflebis nebas aZlevda da
masSi saZraxiss verafers xedavda. iqneb amis gamoc iyo,
rom galaktioni mxurvaled SesTxovda RvTismSobels
`umecari drois~ damRupveli zegavlenisagan exsna misi
cxovrebis Tanamgzavri:
***
`Semodgomis fragmentSi~ Tavisi uCveulobiTa da mxat-
vruli ZaliT udavod gamorCeuli poeturi xatia – `fer-
fldeba TvalTa banovaneba~. rogorc aRiniSna, mas, erTi
mxriv, unda hqondes realuri plani da migviTiTebdes qa-
lis TvalTa Caqrobaze, grZnobaTa daferfvlaze, Tumca,
meore mxriv, ar aris gamoricxuli, rom sxva mizandasaxu-
lobac gaaCndes.
galaktionis poeziaSi TiToeul leqsikur erTeuls me-
tad Rrma, xSir SemTxvevaSi, konceptualuri datvirTva
eniWeba. poetis simbolisturi periodis lirikaSi xSirad
calkeuli sityvebi gvevlinebian erTgvar signalebad,
romlebic sxva teqstebisaken gvagzavnis. xsenebuli mxat-
vruli saxe sityva `banovanis~ abstrahirebis gziTaa
miRebuli. am leqsemas galaktioni, sazogadod, Zalze
iSviaTad iyenebs. poetis 1908-1927 wlebis lirikaSi mas
mxolod erTxel, `Semodgomis fragmentSi~ vxvdebiT. ga-
viTvaliswinebT ra aRniSnul garemoebas, safiqrebelia,
rom am sityvis gamoCena teqstSi SemTxveviTi ar unda
iyos da mas SesaZloa, garkveuli miniSnebis funqciac
hqondes.
`banovani~ – qarTvel romantikosTa poeturi leqsikis
metad kolorituli sityvaa, romlis xsenebazec, upir-
veles yovlisa, nikoloz baraTaSvilis `rad hyvedri kac-
sa, banovano...~ gvaxsendeba, leqsi, romelic, sxvaTa Soris,
galaktionis sagangebo interesis sferoSi iyo moqceu-
li. vfiqrobT, `Semodgomis fragmentsa~ da baraTaSvilis
leqss Soris saerTo mxolod es erTi sityva ar aris da
maT Soris ufro Rrma, konceptualur kavSirze saubari-
caa SesaZlebeli.
309
baraTaSvilis nawarmoebSi siyvarulis romantikuli
koncefciaa gacxadebuli. poetis azriT, siyvarulis ukv-
davebis safuZveli sulier sferoSi, mSvenier sulTa kav-
SirSi mdgomareobs da ara xorciel ltolvaSi, radganac
fizikuri mSveniereba `viT yvavili, Tavis droze, mswraf-
lad daWknebis~. mamakacis pirumtkicobis, Seumdgari ur-
TierTobis mizezi ki, baraTaSvilis TqmiT, xSirad isaa,
rom qali mis trfobas sulieri grZnobiT ar pasuxobs.
nikoloz baraTaSvilis xsnebuli leqsis Sesaxeb galak-
tionis CanawerebSi vkiTxulobT: `waikiTxeT leqsi `rad
hyvedri kacsa, banovano, pirumtkicobas~, romelSidac
baraTaSvilis suli ocnebobs qalis mSvenier sulze... qa-
lis mSvenieri suli elandeba baraTaSvils meore leqsSi-
ac – `madli Sens gamCens, lamazo qalo, SvaTvalebiano~. am
leqsebSi, am Sav labirintSi, Sors dausrulebel silaJ-
vardeSi mosCans saTayvanebeli landi beatriCesi, mudmi-
vad sasurveli da mudam miuRweveli ideali, ciuri RvTa-
ebrivi silamaze, haerovani, usxeulo landi Soreul qa-
lis, Seqmnili sinaTlisa, alis da surnelebisagan, Rrube-
li, ocneba angelosTa qveynis anarekli...~ (tabiZe 1975: 63).
aSkaraa, rom romantikosi poetis leqsi galaktionis
mier axali cnobierebis Suqze, simbolisturi TvalTaxed-
viTaa gaSinaarsebuli. simbolisti xelovanis TvaliT da-
naxuli baraTaSvilis lirikuli gmiri ki, romelic oc-
nebobs mudmivad sasurvel da mudam miuRwevel idealze,
Soreul qalze, Zalian hgavs Tavad galaktionis poeziis
lirikul subieqts da, Sesabamisad, – `Semodgomis frag-
mentis~ pirvel personaJsac.
axla vnaxoT, rogor warmoudgeba poets saxe im qale-
bisa, romlebic, misi azriT, baraTaSvilis leqsis mimar-
Tvis obieqtebad gvevlinebian: `zogierTebi am qalTa-
gani iyvnen usircxvilo, TiTqmis pirutyvuli prostitu-
ciis gamomsaxvelni, TavianTi niRabebiT, ferumariliT,
TvalebiT, maTi bageebi gasisxlianebul Wrilobas hgav-
da (Sdr.: fraza `Semodgomis fragmentidan~: `rodesac
310
vardTa sisxlian bages...~ l. b.), maT TavianTi sxeulebis
biwiereba gadahqondaT agreTve sulzedac... maTi datkbo-
ba gamoixateboda mxolod vnebianobis dakmayofilebaSi.
isini daumcxralni arian, rogorc unayofoba... da ro-
gorc demoni, moklebulni arian siyvarulis niWs... magram
me Zalian Sors mivdivar, araviTari leqsi ar saWiroebs
grZel axsna-ganmartebas~ (tabiZe 1975: 64).
galaktionis leqsis meore personaJi Tavisi sulieri
wyobiT Zlier hgavs mis mier warmosaxul baraTaSvilis
epoqis qalebs. igi erTdroulad gvevlineba rogorc
konkretul, aseve – zogad saxed. `Semodgomis fragmen-
tiT~, vfiqrobT, galaktioni garkveulwilad exmianeba
romantikosi poetis koncefcias. Tu Tavis leqsSi bara-
TaSvili poeturi msjelobis formiT aviTarebs azrs,
rom siyvarulis maradiulobis sawindari mSvenier sul-
Ta kavSirSi mdgomareobs, `Semodgomis fragmentSi~ amave
Tvalsazrisze konkretuli mxatvruli saxeebis meSveobi-
Ta da lirikuli siuJetis ganviTarebiTaa miniSnebuli.
galaktionis lirikuli Sedevris finalSi gverdigverd
usityvod midian grei da zeinabi, RvTaebrivi grZnoba da
vneba, magram maTi SenivTeba ver xerxdeba. Tumca es aRar
iwvevs axali drois poetis Sinagan amboxs. igi Seguebulia
im azrs, rom zeciuri ideali miwaze ver ganxorcieldeba
da yovelive amas aRiqvams, rogorc bedisweras, adamianu-
ri yofis kanonzomierebas.
damowmebani:
312
poetika. leqsmcodneoba
akaki xinTibiZe
***
„artistuli yvavilebis“ riTmis ganxilvis dros, uwina-
res yovlisa, TvalSi sacemia riTmebis simravle. striqon-
Ta raodenobas (verlibris gamoklebiT) didad Warbobs
sariTmo erTeulTa raodenoba.
316
gauriTmavi striqonebi, romlebic iSviaTi ar iyo po-
etis leqsebis pirvel krebulSi, „artistul yvavilebSi“
TiTqmis aRar gvxvdeba. TviT verlibris formiTac, ro-
melic Cveulebrivad riTmas ar gulisxmobs, galaktioni
araerT moxdenil riTmas gvawvdis.
riTmaTa simravle qarTul poeziaSi Cveulebrivi mov-
lenaa, magram klasikuri leqsis uwyveti riTmianoba sxva
iyo. grZeli striqonebi sariTmo erTeulebs Soris man-
Zils zrdida. „artistul yvavilebSi“ ki mokle, Svidmar-
cvliani striqonebic erTTavad gariTmulia. Tu riTmebis
raodenobas marcvalTa raodenobas SevufardebT da ara
striqonTa raodenobas, klasikur leqssa da „artistul
yvavilebs“ Soris kolosalur sxvaobas vnaxavT. riTmebiT
daxunZluli striqonebi, romlebic „lurja cxenebma“ da
„atmis yvavilebma“ moitana, sadac riTma leqsis TiTqmis
yvela kunWuls avsebs, moulodneli da uecari iyo mTels
qarTul poeziaSi.
riTmebis siuxve SidariTmebis sixSiriT aris gapirobe-
buli: cezuruli riTma, ukanacezuruli riTma, Sua riTma,
kiburi riTma, striqonebis Tav-bolo makavSirebeli, sa-
wyis erTeulTa makavSirebeli, Sida erTeulTa makavSire-
beli, boloriTmis Semavsebeli riTma da sxv.
krebulis 860-mde riTmidan 140-ze meti SidariTma da
TavriTmaa. marTalia, es ukanaskneli sul 10 nimuSiT aris
warmodgenili, magram nu dagvaviwydeba, rom TavirTma me-
tismetad iSviaTia qarTul leqsSi, poetikis leqsikone-
bisa da saxelmZRvaneloebisTvisac ki Wirs saTanado ma-
galiTebis moZebna.
mudmiv, savaldebulo, nebismier SidariTmebTan er-
Tad, krebulisTvis niSandoblivia uneblie, SemTxveviTi
SidariTmebic: „da vandeikis landebiviT mwvandeba Rame“
(„marmarilo“).
„artistuli yvavilebis“ riTmaTa leqsikonSi xSirad
SevxvdebiT samjerad, oTxjerad da TviT xuT-eqvsjerad
riTmebsac ki.
317
gariTmvis xerxebis mravalferovneba (jvaredini, wyvi-
ladi, sammagi, rkaluri, intervaliani) gansakuTrebiT
sonetis tercetebSi gamJRavnda. krebulis samive soneti
(„guli“, „gobeleni“, „mfarveli ialqnebi“) tercetebis ga-
riTmvis sam gansxvavebul variants qmnis: ccd dee; cdc dee da
ccd eed. magram leqsSi gariTmvis xerxTa kombinireba ar
xdeba. „artistuli yvavilebis“ avtors wesad aqvs: erT
leqss, ra sididisa da xasiaTis ar unda iyos, erTgvarad
riTmavs. TviT leqsi „gzaSi“, romelic oTxi damoukide-
beli nawilisagan Sedgeba, mTlianad erTnairi (jvaredini)
riTmiT aris Sesrulebuli. kanoni mxolod orad-or leq-
sSia darRveuli: „lodTan“ da „mwuxareba Senze“.
riTmis ZiriTadi msazRvreli bgeriTi Sedgenilobaa
da, bunebrivia, riTmis xasiaTis Secvlas, uwinares yovli-
sa, mis evfoniaze unda moexdina gavlena. marTlac, Tu er-
Ti mxriv, galaktioni klasikuri zusti riTmis erTguli,
misi gamaRrmavebeli da ganmaviTarebelia, meore mxriv, igi
qarTul riTmaSi araerTi evfoniuri siaxlis Semomtania.
„artistuli yvavilebis“ zust riTmebSi daculia ara
mxolod bgeriTi igiveoba, aramed ritmuli wesrigic. „ra
dros romanseroa“ Tavidan bolomde gamarTulia evfo-
niurad identuri sammarcvliani riTmiT. roca galak-
tions erTi konkretuli ganwyoba leqsis bolomde miaqvs,
iq erTiania ritmic da misi Sesatyvisi riTmac. es leqsi
imis naTeli dadasturebaa, rom Tanamedrove mkiTxvelis
datkboba da mojadoeba klasikuri riTmis mwyobri musi-
kiTac SeiZleba.
magram zusti riTmis gamoyenebiTi SesaZleblobani
„artistul yvavilebSi“ miyvanilia im zRvramde, romlis
iqiT gza aRar aris da sruliad bunebrivad ibadeba auci-
lebloba riTmis evfoniuri ganaxlebisa.
„arc erT poets ar exerxeba asonansebi ise, rogorc ga-
laktionso“ – werda i. griSaSvili (Jur. „leila“, 1920, №2).
galaktionis asonansebis TvalSisacemi Tavisebureba
bolokidur bgeraTa monacvleobaa (beWdebad-SeeWvdeba).
318
Ria da daxuruli marcvlebi riTmis kadenciaSi, e. w. Sere-
uli daboloebani Cveni saukunis aTiani wlebis meore naxev-
ramde qarTul leqsSi iSviaTad Tu gaielvebda. TviT ro-
mantikosebis nakluli riTma am mxriv arcerT gamonakliss
ar uSvebs. es wesi galaktionis leqsebis pirvel krebul-
Siac daculia: garda erTaderTi SemTxvevisa, yvela riTma
an Riaa (xmovanze gaTavebuli) an daxuruli (Tanxmovanze
gaTavebuli). magram gadis xani da... „silaJvardes...“ pirve-
live riTma Sereuli daboloebisaa (mariam-sizmaria).
asonansma farTod gaikvala gza. Tu pirvelad igi iS-
viaTad gaereoda poetis leqsebSi, Semdeg da Semdeg ukve
dominanturi xdeba. „gradaciis“ yvela riTma asonansuria:
daburuli-daxuruli, frTa-zviadi-iSviaTi, gameTia-tra-
gedia, ganaTeba-anaTema, umizezo-Cumi ezo, ra davarqva-
gadakargva.
Tu asonansi, ase Tu ise, nacnobi iyo tradiciul da
xalxur poetikaze aRzrdili mkiTxvelisaTvis, misTvis
sruliad ucxo da moulodneli iyo konsonansi (xmovan-
Ta Senacvleba riTmaSi), romlis nimuSi „silaJvardes...“
pirvelsave strofSia warmodgenili (silaSi vardi-
silaJvarde).
vfurclavT krebuls da zedized konsonansuri riT-
mis araerTi dueti xmiandeba. vkiTxulobT, kerZod, leqss
„saubari edgarze“, sadac swored riTmas SevyavarT leq-
sis idumalebiT mocul samyaroSi da umalve Semogvege-
beba konsonansur riTmaSi gamJRavnebuli edgar pos „Savi“
poezia~ (poezea-poezia).
damaxasiaTebelia, rom bevr leqss poeti swored kon-
sonansiT iwyebs: pergamenti-dagende („angelozs eWira..“),
karbaze-darbazi („pirimze“), qsovili-moveli („gobele-
ni“), taZrisken ori-lenora („edgari mesamed“), aisrule-
daisruli („auzisagan“) da sxv.
konsonansuri riTmidan erTi nabijia disonansamde da
galaktioni am nabijsac gabedulad dgams. ricxvis-sir-
cxvili („axali mosaxleoba“), mandiliT-landi („poeti
319
brboSi“) da, gansakuTrebiT, „gemi „dalandis“ disonansi:
dalandi-mandili – qarTuli riTmis axal relsebze gaday-
vanas niSnavda.
konsonansur-disonansuri riTmebis xevdriTi wona „ar-
tistul yvavilebSi“ 14%-s Seadgens, rac utyuari das-
turia im didi gardatexisa, romelic evfoniis sferoSi
qarTulma riTmam ganicada. Segnebuli darRveva zusti
riTmis mwyobri dinebisa afarToebs leqsis musikalur pa-
litras, mis vokalur sferos. amasTan, es gadaxveva klasi-
kuri riTmis srul gauqmebas ar iwvevs, misi fuZe da xer-
xemali SenarCunebulia.
Zveli da axali riTmis organuli Serwymis, gansxvave-
bul xmovanTa sagangebo monacvleobis da, aqedan gamom-
dinare, leqsis evfoniuri gadaxalisebis, misi polifo-
niurobis Cinebul nimuSs warmoadgens „artistuli yva-
vilebis“ pirvelive leqsi „Semodgoma „umanko Casaxebis“
mamaTa savaneSi“, romelSiac klasikur, swor riTmebs (ba-
Rebi-WaRebi, sandali-Sandali, mtkivani-mdivani) gverds
umSvenebs asonansebi (gaxsovar-macxovar, ukuni-guguni,
Sebervas-Tebervals) da konsonansebi (mamaTa-damaTovs,
savanes-Tavanis). isic sagulisxmoa, rom ukanaskneli ori
riTma erT strofSia moTavsebuli, strofis orive riTma
konsonansuria.
polifoniuroba riTmisa, rogorc misi axali Tviseba,
savsebiT bunebrivi iyo, erTi mxriv, qarTuli prosodi-
isaTvis, meore mxriv ki – TviT im leqsebisaTvis, romelTa
sakuTrebasac es polifoniuri riTmebi Seadgenda. am leq-
sebSi mxatvruli saxis dinamika ar aris Cveulebrivi da
pirdapiri. evfoniuri moulodneloba riTmisa ganmtkice-
bul-gamagrebulia mxatvrul saxeTa moulodnelobiT,
azrobrivi SepirispirebiT, riTmaSi urTierTdaSorebul
saganTa da movlenaTa SexvedriT, Soreuli asociaciebiT,
riTmis leqsikuri SedgenilobiT.
320
***
poetis riTmaze daweril gamokvlevebSi leqsika da se-
mantika Cveulebrivad daviwyebulia. sakmarisi gaxda dak-
virveba vaJa-fSavelas „baxtrionis“ sariTmo erTeulTa
leqsikaze, rom didi poetis riTma, romelic sayovelTao
aRiarebiT mwirad da Raribad iyo miCneuli, sxva elvare-
biT gabrwyinebuliyo (gr. kiknaZe, „baxtrionis“ riTma“,
„vaJa-fSavelas „baxtrioni“, 1972, gv. 230-251).
„artistuli yvavilebis“ riTmis leqsikis Seswavlisas
sariTmo erTeulebi leqsikur erTeulebze iqna dayvani-
li. gaerTianda erTi da imave fuZisa da mniSvnelobis si-
tyvebi, romlebic sxvadasxva formiT aris warmodgenili.
riTmis leqsikis Ziebas gacilebiT meti mniSvneloba
aqvs poetis Semoqmedebis SeswavlisaTvis, vidre sityvaTa
saerTo maragis Ziebas, radgan, rogorc cnobilia, riTma
striqonisa da strofis Cveulebriv sityvaTa rigs ar mie-
kuTvneba. igi garkveuli upiratesobiT sargeblobs, ro-
gorc semantikuri, aseve ritmul-musikaluri Tvalsaz-
risiT, riTma erT-erTi kompoziuri sayrdenia leqsisa da
mkiTxvelisaTvis didi mniSvneloba aqvs Tu rogoria am
sayrdenTa semantikuri funqcia, ra informacias gvawvdis
igi, ra azriT muxtavs leqss.
saintereso iqneboda riTmis leqsikis Sedarebac Txzu-
lebaTa saerTo leqsikasTan: ra xasiaTisa da kategoriis
sityvebia riTmaSi gatanili, sad ufro metad mimarTavs
poeti sityvaTqmnadobas? da sxv. magram galaktionis
sityvaTa simfonia Sedgenili ar aris.
galaktionis riTmis leqsikaze dakvirveba naTels xdis,
rom poeti cdilobs riTmaSi rac SeiZleba meti leqsikuri
erTeuli Catios (Sedgenili riTmebis simravle), rac Se-
iZleba meti SinaarsiT datvirTos riTma.
yvelaze ufro xSirad gamoynebuli leqsikuri erTe-
ulebi „artistul yvavilebSi“ mwuxare gancdis gamomxat-
veli sityvebia: mwuxareba, wvaleba (wameba), wvima, Rame, sib-
321
nele, sicive, samare, sikvdili, agreTve – siyvaruli, oc-
neba, zmaneba, landi, lodini, sizmari da sxv.
sityva mwuxareba (simwuxarea, simwuxareSi, mwuxarebis,
mwuxarebisa) sariTmo erTeulebad gamoyenebulia leqseb-
Si: „lurja cxenebi“, „atmis yvavilebi“, „saubari edgarze“,
„akakis landi“, „gviani ocneba“, „gzaSi“. yvela es leqsi sev-
diani ganwyobilebiT aris damZimebuli, razedac ucdom-
lad migvaniSnebs riTmaSi gasuli sityva mwuxareba:
1976 w.
327
`artistuli yvavilebis~ Semdeg
Tamaz kvaWantiraZe
efemeraTa momxelTebeli
1. winaswaruli
1922 w.
2. maspinZeli ena
3. saukeTeso
4. efemeras `pasporti~
334
6. sazRvris usazRvroeba
7. zarxoSis sizuste
8. danaskvi
339
zaza SaTiriSvili
1. „efemera“ I
2. „isev efemera“
4. `saaxalwlo efemera“
5. „mSobliuri efemera“
6. „efemera“II
es teqsti galaktionma 27 wlis krebulSi ar Seitana.
amitomac mocemuli krebulis farglebSi ori nawarmo-
ebi erTi da imave saTauriT namdvilad ar gvxvdeba. leqsi
mxolod erTxel daibeWda da isic 1923 wels „galaktion
tabiZis JurnalSi“.
354
rTuli saTqmelia, Tu ratom ar gamoaqveyna galakti-
onma es leqsi SemdgomSi. esTetikuri Tu poetikuri
TvalsazrisiT, misi dawuneba sakmaod rTulia. teqstis
arqiteqtornika, sadac rusTveliseuli diskursi gada-
jaWvulia modernistul onomastikasTan, sakmarisad vir-
tuozulia („..gare yornisa hfenia tevri...“, „...brolni
Tlilebi...“, „... da mxolod Senze fiqrobs goia!“, „...gotie!
ai, Seni tomebi...“ da sxv.).
leqsis finali kidev erT gasaRebs gviwvdis, Tu rogor
unda gaviazroT efemeras metaforuli figura:
7. „musikaluri fantazma“
355
ver iviwyebda maSin verc erTi
saqarTveloSi hangTa xandazmas
da TviTeuli misi koncerti
efemerisas hgavda fantazmas.
sadRac qviTini iyo qaluri.
da sonatebis nazi ferebi,
stiroda misi musikaluri
da gadarevis efemerebi.
356
damowmebani:
357
istoriidan
TanamedroveTa gamoxmaurebani
`artistul yvavilebze~*
vasil Cxenkeli
ivane gomarTeli
alfa
wigni aramravalTaTvis
361
akaki papava
varlam xuroZe
kolau nadiraZe
ivane ioseliani
genialuri galaktioni
saqarTvelo!
Sen movale xar,
rom natrobde
Cems megobrobas
ufro mxurvaled,
vinem me Sensas!!
Jurn. `tfilisi~, 1920, № 1.
ioseb imedaSvili
TeTri mefe
ioseb griSaSvili
366
p. kekelia
qarTuli poezia
(1919)
367
demna Sengelaia
galaqtion tabiZe
(silueti)
aseTia g. tabiZe.
xomleli
galaktion tabiZe
369
omega
galaqtion tabiZe
n. gergeseli
samreklo udabnoSi
(kritikuli eskizi)
371
Sinaarsi
zurab kiknaZe
wignis asi weli......................................................................................7
bela wifuria
„artistuli yvavilebis“ saqarTvelo
rogorc konteqsti............................................................................26
gaga lomiZe
„Crâne aux fleurs artistiques“:
interteqstidan konteqstamde.....................................................41
piramidebze maRali
Teimuraz doiaSvili
`da melandeba... moxuci mama~..........................................................56
kritikuli diskursi
zaza abzianiZe
galaktionis sanTeli........................................................................79
levan bregaZe
aragvis qaragma....................................................................................87
irakli kenWoSvili
`domino~-s semantika da poetika...................................................97
372
`aris mSvenier ferTa Sexvewa~
nestan kutivaZe
feri `artistul yvavilebSi~.......................................................104
emzar kvitaiSvili
„iisferi sityvebis“ mZebneli.......................................................130
ramaz xalvaSi
„lurja cxenebis“ saxismetyveleba............................................160
Tamar lomiZe
`merani~ da `lurja cxenebi~.........................................................179
Essai
vaxtang javaxaZe
ori eskizi...........................................................................................193
levan berZeniSvili
galaktionis danaSauli.................................................................197
interpretacia
Teimuraz doiaSvili
vardi
nawvimar silaSi..................................................................................206
Tema da variacia
rostom CxeiZe
landuri samefo da isrebi qarSi................................................238
373
maia jaliaSvili
wva da xedva –
„artistuli yvavilebis“ eqoebi..................................................262
literaturuli gamoZieba
naTia sixaruliZe
ras amboben verxvebi?......................................................................279
levan beburiSvili
grei da zeinabi...................................................................................294
poetika. leqsmcodneoba
akaki xinTibiZe
`artistuli yvavilebis~
metri da riTma...................................................................................313
Tamaz kvaWantiraZe
efemeraTa momxelTebeli..............................................................328
zaza SaTiriSvili
galaktionis „efemeraTa cikli“:
Tematika da
interteqstualoba...................................................340
istoriidan
TanamedroveTa gamoxmaurebani
`artistul yvavilebze~...............................................................358
374