Dėrvuons

Dėrvuons ī tuokis lauks, katros onkstiau bova dėrbams, bet daba aplēsts ī – anamė aug žuolės, kėti savāmiški augalā. Dėrvuons gal būtė palikts dėrvotoutė tīčiuom – ka atsistatītom bovė̄s dėrvas derlingoms, trāšoms. Dėrvuonā tonkē liuob palėikt par vainas, marus, kap žmuonis nabgal apsidėrbtė žemės.