| mirties data = {{mirties data|1521|12|01|1475|12|11}}
|mirties vieta=[[Roma]], [[Popiežiaus sritis]]
|palaidojimo vieta= [[Santa Maria sopra Minerva]], [[Roma]]
|palaidojimo vieta= [[Santa Maria sopra Minerva]], [[Roma]]
|vikiteka=Category:Leo X
|vikiteka=Category:Leo X
}}
}}
'''Leonas X''' ({{lot|Leo X}}, tikrasis vardas ''Džiovanis di Lorencas de Medičis'', {{it|Giovanni di Lorenzo de Medici}}, [[1475]] m. [[gruodžio 11]] d. [[Florencija|Florencijoje]] – [[1521]] m. [[gruodžio 1]] d. [[Roma|Romoje]]) – [[popiežius]] nuo [[1513]] m. iki mirties, labiausiai žinomas dėl nesėkmingų bandymų sustabdyti [[Reformacija|reformaciją]], kuri prasidėjo jam būnant popiežiumi, kai [[Martynas Liuteris]] (1483–1546) apkaltino [[Katalikybė|katalikų bažnyčią]] dvasine ir materialia [[korupcija]].
'''Leonas X''' ({{lot|Leo X}}, tikrasis vardas ''Džiovanis di Lorencas de Medičis'', {{it|Giovanni di Lorenzo de Medici}}, [[1475]] m. [[gruodžio 11]] d. [[Florencija|Florencijoje]] – [[1521]] m. [[gruodžio 1]] d. [[Roma|Romoje]]) – [[popiežius]] nuo [[1513]] m. iki mirties, labiausiai žinomas dėl nesėkmingų bandymų sustabdyti [[Reformacija|reformaciją]], kuri prasidėjo jam būnant popiežiumi, kai [[Martynas Liuteris]] (1483–1546 m.) apkaltino [[Katalikybė|katalikų bažnyčią]] dvasine ir materialia [[korupcija]].
== Biografija ==
== Biografija ==
Kilęs iš [[Florencija|Florencijos]] [[Medičiai|Medičių]] giminės, antrasis Lorenco de Medičio sūnus. Jo pusbrolis Džiulijus di Džiulianas de Medičis tapo popiežiumi [[Klemensas VII|Klemensu VII]] (1523–1534).
Kilęs iš [[Florencija|Florencijos]] [[Medičiai|Medičių]] giminės, antrasis Lorenco de Medičio sūnus. Jo pusbrolis Džiulijus di Džiulianas de Medičis tapo popiežiumi [[Klemensas VII|Klemensu VII]] (1523–1534 m.).
[[1489]] m. [[kardinolas]] ''in pectore'' (paskelbtas slaptai), [[1492]] m. [[kovo 26]] d. šešiolikmetis Džiovanis buvo[[Kardinolas|kardinolu]] paskelbtas viešai ir persikėlė į [[Roma|Romą]]. Po kelių mėnesių jo karjeros perspektyvas aptemdė beveik vienu metu ištikusi jo tėvo ir popiežiaus mirtis, po kurių pasibaigė taiki era Italijoje ir prasidėjo užsienio invazijų ir vidinių konfliktų periodas.
[[1489]] m. [[kardinolas]] ''[[in pectore]]'' (paskelbtas slaptai), [[1492]] m. [[kovo 26]] d. šešiolikmetis Džiovanis buvo[[Kardinolas|kardinolu]] paskelbtas viešai ir persikėlė į [[Roma|Romą]]. Po kelių mėnesių jo karjeros perspektyvas aptemdė beveik vienu metu ištikusi jo tėvo ir popiežiaus mirtis, po kurių pasibaigė taiki era Italijoje ir prasidėjo užsienio invazijų ir vidinių konfliktų periodas.
Į Italiją įsiveržus prancūzams, [[Medičiai|Medičių]] šeima [[1494]]m. lapkritį buvo ištremta iš Florencijos. Bandęs kiek įmanoma priešintis, kardinolas de Medičis prieglobstį rado [[Bolonija|Bolonijoje]], keliavo po užsienio šalis su grupe draugų. Grįžęs iš kelionių apsistojo Romoje, nesikišo į viešąjį gyvenimą.
Į Italiją įsiveržus Prancūzijos kariuomenei, [[Medičiai|Medičių]] šeima [[1494]]m. lapkritį buvo ištremta iš Florencijos. Bandęs kiek įmanoma priešintis, kardinolas de Medičis prieglobstį rado [[Bolonija|Bolonijoje]], keliavo po užsienio šalis su grupe draugų. Grįžęs iš kelionių apsistojo Romoje, nesikišo į viešąjį gyvenimą.
== Išrinkimas popiežiumi ==
== Išrinkimas popiežiumi ==
Eilutė 35:
Eilutė 36:
Nuo [[1513]] m. vadovavo [[Laterano V susirinkimas|Laterano V susirinkimui]]; jam pasibaigus skelbė popiežiaus viršenybę Susirinkimo atžvilgiu. [[1516]] m. su [[Prancūzijos karalius|Prancūzijos karaliumi]] [[Pranciškus I|Pranciškumi I]] sudarė Bolonijos konkordatą, kuriuo suteikė karaliui teisę skirti vyskupus. Jo politikai buvo būdingas [[nepotizmas]]. Išplėtė prekybą indulgencijomis, tai paskatino M. Liuterį paskelbti savo 95 tezes, nuo kurių prasidėjo [[Reformacija]].
Nuo [[1513]] m. vadovavo [[Laterano V susirinkimas|Laterano V susirinkimui]]; jam pasibaigus skelbė popiežiaus viršenybę Susirinkimo atžvilgiu. [[1516]] m. su [[Prancūzijos karalius|Prancūzijos karaliumi]] [[Pranciškus I|Pranciškumi I]] sudarė Bolonijos konkordatą, kuriuo suteikė karaliui teisę skirti vyskupus. Jo politikai buvo būdingas [[nepotizmas]]. Išplėtė prekybą indulgencijomis, tai paskatino M. Liuterį paskelbti savo 95 tezes, nuo kurių prasidėjo [[Reformacija]].
Pradėjo [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] kunigaikščio [[Kazimieras|Kazimiero]] [[beatifikacija|beatifikacijos]] bylą: [[1517]] m. sudarė komisiją gyvenimo šventumui ištirti, [[1520]] m. šiam darbui į [[Vilnius|Vilnių]] siuntė [[popiežiaus legatas|legatą]] vyskupą Z. Fererį.{{šaltinis|{{VLE|XIII|12|Algirdas Jurevičius|Leonas X}}}}
Leonas X pradėjo [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] kunigaikščio [[Kazimieras|Kazimiero]] [[beatifikacija|beatifikacijos]] bylą: [[1517]] m. sudarė komisiją gyvenimo šventumui ištirti, [[1520]] m. šiam darbui į [[Vilnius|Vilnių]] siuntė [[popiežiaus legatas|legatą]] vyskupą Z. Fererį.<ref>{{VLE|XIII|12|Algirdas Jurevičius|Leonas X}}</ref>
Leonas X garsėjo labdara: ligoninėms, atleistiems kareiviams, piligrimams, vargšams studentams, pabėgėliams, luošiams, ligoniams ir įvairiausiems nelaimėliams kasmet buvo išdalinama daugiau nei 6000 dukatų. Globojo [[žydai|žydus]]. Buvo [[Renesansas|Renesanso]] kultūros žinovas, rėmė menininkus ([[Rafaelis|Rafaelį]], [[Mikelandželas|Mikelandželą]] ir kt.).
Leonas X garsėjo labdara: ligoninėms, atleistiems kareiviams, piligrimams, vargšams studentams, pabėgėliams, luošiams, ligoniams ir įvairiausiems nelaimėliams kasmet buvo išdalinama daugiau nei 6000 dukatų. Globojo [[žydai|žydus]]. Buvo [[Renesansas|Renesanso]] kultūros žinovas, rėmė menininkus ([[Rafaelis|Rafaelį]], [[Mikelandželas|Mikelandželą]] ir kitus).
Jo ekstravagancija įžeidė net kai kuriuos kardinolus, kurie, vadovaujami [[Alfonsas Petručis|Alfonso Petručio]] iš [[Siena (miestas)|Sienos]], kaip įtariama, rengė pasikėsinimą, bet jis nepavyko. Kai kas teigė, kad Leonas X ir jo pasekėjai išsigalvojo sąmokslą, kad galėtų išlupti pinigų iš turtingų, bet nemėgstamų kardinolų.
Jo ekstravagancija įžeidė net kai kuriuos kardinolus, kurie, vadovaujami [[Alfonsas Petručis|Alfonso Petručio]] iš [[Siena (miestas)|Sienos]], kaip įtariama, rengė pasikėsinimą, bet jis nepavyko. Kai kas teigė, kad Leonas X ir jo pasekėjai išsigalvojo sąmokslą, kad galėtų išlupti pinigų iš turtingų, bet nemėgstamų kardinolų.
Eilutė 44:
Eilutė 45:
== Reformacija ==
== Reformacija ==
[[1520]] m. [[liepos 15]] d. popiežius Leonas X išleido popiežiaus [[bulė|bulę]] „[[Exsurge Domine]]“ ir [[1521]] m. [[sausio 3]] d. [[Ekskomunikacija|ekskomunikavo]] Liuterį (bulė ''Decel Romanum Pontificem''). Ši bulė buvo ignoruojama, o Liuteris ją viešai sudegino. Tai buvo ne vienintelis Leono X dokumentas, į kurį nebuvo kreipiamas dėmesys.
[[1520]] m. [[liepos 15]] d. popiežius Leonas X išleido popiežiaus [[Popiežiaus bulė|bulę]] „[[Exsurge Domine]]“ ir [[1521]] m. [[sausio 3]] d. [[Ekskomunikacija|ekskomunikavo]] Liuterį (bulė ''Decel Romanum Pontificem''). Ši bulė buvo ignoruojama, o Liuteris ją viešai sudegino. Tai buvo ne vienintelis Leono X dokumentas, į kurį nebuvo kreipiamas dėmesys.
[[Anglijos karalius|Anglijos karaliui]] [[Henrikas VIII|Henrikui VIII]] paprašius popiežiaus leidimo skyryboms, Leonas X atsisakė. Jis nenorėjo supykdyti [[Šventoji Romos imperija|Šventosios Romos imperijos]] [[imperatorius Karolis V|imperatoriaus Karolio V]]. Popiežiui atsisakius Henrikas VIII nusprendė įkurti [[Anglikonų bažnyčia|anglikonų bažnyčią]], pasiskirdamas save šios bažnyčios galva. Netrukus po to popiežius susirgo [[maliarija]] ir [[1521]] m. mirė.
[[Anglijos karalius|Anglijos karaliui]] [[Henrikas VIII|Henrikui VIII]] paprašius popiežiaus leidimo skyryboms, Leonas X atsisakė. Jis nenorėjo supykdyti [[Šventoji Romos imperija|Šventosios Romos imperijos]] [[imperatorius Karolis V|imperatoriaus Karolio V]]. Popiežiui atsisakius Henrikas VIII nusprendė įkurti [[Anglikonų bažnyčia|anglikonų bažnyčią]], pasiskirdamas save šios bažnyčios galva. Netrukus po to popiežius susirgo [[maliarija]] ir [[1521]] m. mirė.
Eilutė 61:
Eilutė 62:
== Šaltiniai ==
== Šaltiniai ==
{{ref}}
{{Išnašos}}
== Nuorodos ==
== Nuorodos ==
Eilutė 70:
Eilutė 71:
[[Kategorija:Popiežiai|Leonas 10]]
[[Kategorija:Popiežiai|Leonas 10]]
[[Kategorija:Medičiai]]
[[Kategorija:Medičiai]]
[[af:Pous Leo X]]
[[ar:ليون العاشر]]
[[be:Леў X, Папа Рымскі]]
[[bg:Лъв X]]
[[br:Leon X]]
[[bs:Papa Lav X]]
[[ca:Lleó X]]
[[cs:Lev X.]]
[[da:Pave Leo 10.]]
[[de:Leo X.]]
[[el:Πάπας Λέων Ι΄]]
[[en:Pope Leo X]]
[[eo:Leono la 10-a]]
[[es:León X]]
[[et:Leo X]]
[[eu:Leon X.a]]
[[fa:لئون دهم]]
[[fi:Leo X]]
[[fr:Léon X]]
[[gl:León X, papa]]
[[he:לאו העשירי]]
[[hr:Lav X.]]
[[hu:X. Leó pápa]]
[[id:Paus Leo X]]
[[it:Papa Leone X]]
[[ja:レオ10世 (ローマ教皇)]]
[[jv:Paus Leo X]]
[[ka:ლეო X]]
[[ko:교황 레오 10세]]
[[la:Leo X]]
[[mk:Папа Лав X]]
[[mr:पोप लिओ दहावा]]
[[nl:Paus Leo X]]
[[no:Leo X]]
[[pl:Leon X]]
[[pt:Papa Leão X]]
[[ro:Papa Leon al X-lea]]
[[ru:Лев X]]
[[scn:Liuni X]]
[[sh:Lav X.]]
[[simple:Pope Leo X]]
[[sk:Lev X.]]
[[sl:Papež Leon X.]]
[[sr:Папа Лав X]]
[[sv:Leo X]]
[[sw:Papa Leo X]]
[[th:สมเด็จพระสันตะปาปาลีโอที่ 10]]
[[tl:León X]]
[[tr:X. Leo]]
[[uk:Лев X]]
[[vi:Giáo hoàng Lêô X]]
[[vls:Paus Leo X]]
[[war:Papa Leon X]]
[[yo:Pópù Leo 10k]]
[[zh:利奥十世]]
Dabartinė 15:35, 29 sausio 2024 versija
Šis straipsnis apie Popiežių Leoną X. Apie kitus popiežius vardu Leonas skaitykite straipsnyje Popiežius Leonas. Apie kitas žodžio Leonas reikšmes skaitykite straipsnyje Leonas.
Kilęs iš FlorencijosMedičių giminės, antrasis Lorenco de Medičio sūnus. Jo pusbrolis Džiulijus di Džiulianas de Medičis tapo popiežiumi Klemensu VII (1523–1534 m.).
1489 m. kardinolasin pectore (paskelbtas slaptai), 1492 m. kovo 26 d. šešiolikmetis Džiovanis buvokardinolu paskelbtas viešai ir persikėlė į Romą. Po kelių mėnesių jo karjeros perspektyvas aptemdė beveik vienu metu ištikusi jo tėvo ir popiežiaus mirtis, po kurių pasibaigė taiki era Italijoje ir prasidėjo užsienio invazijų ir vidinių konfliktų periodas.
Į Italiją įsiveržus Prancūzijos kariuomenei, Medičių šeima 1494m. lapkritį buvo ištremta iš Florencijos. Bandęs kiek įmanoma priešintis, kardinolas de Medičis prieglobstį rado Bolonijoje, keliavo po užsienio šalis su grupe draugų. Grįžęs iš kelionių apsistojo Romoje, nesikišo į viešąjį gyvenimą.
1513 m. kovo 9 d. nebūdamas kunigu išrinktas popiežiumi, po rinkimų įšventintas kunigu ir vyskupu, kovo 11 d. įšventintas popiežiumi. Kaip teigiama, jis pasakęs savo broliui Džiulianui: „Jei Dievas suteikė mums popiežiaus vietą, mėgaukimės ja.“ Nors apie tai pranešęs Venecijos pasiuntinys nebuvo nešališkas, be to, tuo metu net nebuvo Romoje, ši frazė gerai iliustruoja į malonumus linkusio popiežiaus būdą ir rimtumo stoką. Ir iš tikrųjų jis mėgavosi rengdamas Romoje paradus su panteromis ir baltuoju drambliu Hanno.
Nuo 1513 m. vadovavo Laterano V susirinkimui; jam pasibaigus skelbė popiežiaus viršenybę Susirinkimo atžvilgiu. 1516 m. su Prancūzijos karaliumiPranciškumi I sudarė Bolonijos konkordatą, kuriuo suteikė karaliui teisę skirti vyskupus. Jo politikai buvo būdingas nepotizmas. Išplėtė prekybą indulgencijomis, tai paskatino M. Liuterį paskelbti savo 95 tezes, nuo kurių prasidėjo Reformacija.
Leonas X garsėjo labdara: ligoninėms, atleistiems kareiviams, piligrimams, vargšams studentams, pabėgėliams, luošiams, ligoniams ir įvairiausiems nelaimėliams kasmet buvo išdalinama daugiau nei 6000 dukatų. Globojo žydus. Buvo Renesanso kultūros žinovas, rėmė menininkus (Rafaelį, Mikelandželą ir kitus).
Jo ekstravagancija įžeidė net kai kuriuos kardinolus, kurie, vadovaujami Alfonso Petručio iš Sienos, kaip įtariama, rengė pasikėsinimą, bet jis nepavyko. Kai kas teigė, kad Leonas X ir jo pasekėjai išsigalvojo sąmokslą, kad galėtų išlupti pinigų iš turtingų, bet nemėgstamų kardinolų.
Leonas X taip pat pasižymėjo architektūros projektais, pratęsė Šventojo Petro bazilikos statybą.
1520 m. liepos 15 d. popiežius Leonas X išleido popiežiaus bulę „Exsurge Domine“ ir 1521 m. sausio 3 d. ekskomunikavo Liuterį (bulė Decel Romanum Pontificem). Ši bulė buvo ignoruojama, o Liuteris ją viešai sudegino. Tai buvo ne vienintelis Leono X dokumentas, į kurį nebuvo kreipiamas dėmesys.
↑Algirdas Jurevičius. Leonas X. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 12 psl.
Vikiteka
Popiežius