Julijus II

Šis straipsnis apie Popiežių Julijų II. Apie kitus popiežius vardu Julijus skaitykite straipsnyje Popiežius Julijus. Apie kitas žodžio Julijus reikšmes skaitykite straipsnyje Julijus.

Julijus II lot. Julius II
216-asis Popiežius

Gimimo vardas	it. Giuliano della Rovere
Gimė	1443 m. gruodžio 5 d. Albisola, Italija
Mirė	1513 m. rugsėjo 21 d. (69 metai)
Palaidotas (-a)	Šv. Petro bazilika, Roma
Tautybė	italas


Julijaus II antspaudas
216-asis Popiežius
Išrinktas	1503 m. lapkričio 1 d.
Baigė	1513 m. vasario 21 d.
Pirmtakas	Pijus III
Įpėdinis	Leonas X

Vikiteka	Julijus II

Julijus II (lot. Julius II, tikrasis vardas Giuliano della Rovere, 1443 m. gruodžio 5 d. Albisola prie Savonos – 1513 m. vasario 21 d. Roma) – Romos katalikų bažnyčios popiežius nuo 1503 m. lapkričio 1 d. iki mirties.

Biografija

Popiežiaus Siksto IV brolio sūnus. Pranciškonas. Vienuolyne mokėsi literatūros ir teisės. Nuo 1471 m. dėdės paskirtas Karpentraso (Prancūzija) vyskupu, ėmėsi stiprinti šeimos įtaką Bažnyčioje. Netrukus tapęs kardinolu valdė daug vyskupijų, Inocento VIII pontifikato metu faktiškai valdė Romą. Kardinolų kolegijoje priešinosi popiežiaus Aleksandro VI politikai.

Išrinktas pakartotinėje konklavoje, papirkęs didžiąją kardinolų dalį (tai bažnyčioje vadinama simonija), tačiau savo pontifikato metu tai griežtai draudė. Priėmęs garsiojo Romos karvedžio Julijaus Cezario vardą, pats pasireiškė kaip vienas karingiausių popiežių. Dalyvaudamas Italijos karuose suvienijo yrančią Popiežiaus valstybę. Jam vadovaujant buvo prijungta Parma, Redžija di Kalabrija, Pjačenca, iš Venecijos atkovota Romanija. 1506 m. valstybės sienų apsaugai įkūrė popiežiaus šveicarų gvardiją, kurią sudarė nevedę, bet kovose patyrę Šveicarijos savanoriai. Su Anglija, Venecija ir Ispanija 1511 m. sukurta Šventoji lyga iš Šiaurės Italijos išstūmė Prancūziją.

Pradėjo Šv. Petro bazilikos Romoje rekonstrukciją.^[1] Jo pasamdyti dirbo geriausi Italijos meistrai – architektas Donatas Bramantė, sukūręs bazilikos projektą, Mikelandželas Buonarotis, 1512 m. nutapęs Siksto koplyčios freskas ir sukūręs šveicarų gvardijos uniformas, 1508-1512 m. popiežiaus apartamentus ištapęs Rafaelis Santis.

Siekė Bažnyčios reformų, suaktyvino inkviziciją, prekybą indulgencijomis. Kai Prancūzijos kardinolai, ketindami įvykdyti schizmą, 1512 m. Pizoje sušaukė sinodą ir paskelbė Julijų II atstatydintą, jis sušaukė Laterano V susirinkimą (vyko 1512-1517 m.), kuris ir išsaugojo Bažnyčios vienybę. Tačiau pats popiežius susirinkime nebedalyvavo, o netrukus mirė.

Pirmasis popiežius, kurio kūnas buvo balzamuotas. Julijus II palaidotas Šv. Petro bazilikoje.

Romos katalikų bažnyčios vadovai
Pirmtakas Popiežius Pijus III	Popiežius Julijus II 1503-1513	Įpėdinis Popiežius Leonas X

Nuorodos

Sąrašas:Popiežiai

Šaltiniai

↑ Algirdas Jurevičius. Julijus II. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 772 psl.

Dizionario dei papi, a cura di Dorina Alessandra, Carnago, SugarCo Edizioni, 1995, ISBN 88-7198-373-4
Shaw, Christine: Julius II. The Warrior Pope. Oxford 1996.

[1] Algirdas Jurevičius. Julijus II. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 772 psl.

[1]